Artėja Kovo 11-oji, diena, kuomet 1990 m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, vykdydamas Tautos valią, atkūrė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Tuo metu studijavau Vilniaus Universitete ir gerai prisimenu savo ir draugų jausmus, džiaugsmą, euforiją, sumišusią su nerimu, kaip reaguos Maskva, ar mums užteks ryžto atsilaikyti prieš imperiją, kuri, nors ir byranti, turėjo daug jėgos. Mūsų dar laukė ekonominė blokada, Medininkų žudynės, Sausio 13-oji, kiti išbandymai, tačiau po pusantrų metų Sovietų Sąjunga galutinai sugriuvo, o mūsų trispalvė buvo pakelta prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke.

Minint mums svarbias datas, susitikime šeštadienį San Diege, o sekmadienį – Los Andžele. Dar vienas šventinis renginys vyks San Francisko apylinkėse, tačiau šį kartą ten nespėsiu nuvažiuoti.

Šią savaitę praleidau Vašingtone, metiniame generalinių ir garbės konsulų susitikime. Šiuose tradiciniuose susitikimuose aptariame nuveiktus darbus ir planus ateičiai. Šį kartą susitikome su Vašingtone viešinčiu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, kuris papasakojo apie savo susitikimą su JAV Valstybės sekretoriumi Rex Tillerson, pristatė Lietuvos užsienio politikos aktualijas. Kitame susitikime su Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovais daug sužinojome apie saugumo politiką, galimas grėsmes (karines, energetines, hibridines ir kitas), Lietuvos darbus siekiant jų išvengti. Ir negaliu nepaminėti puikaus ambasados surengto priėmimo, kuriame apsilankė senatorius Richard Durbin, Atstovų rūmų narys John Shimkus, Valstybės sekretoriaus padėjėjas Europai ir Eurazijai Wess Mitchell. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos aukščiausias apdovanojimas – Diplomatijos žvaigždė – buvo įteikta JAV lietuvių bendruomenei, kurį priėmė JAV LB pirmininkė Sigutė Šimkuvienė.