Jau esu rašęs, kad Vilniuje vyks Nepriklausomybės akto signataro prof. Mykolo Biržiškos perlaidojimo ceremonija. Primenu, kad signataro šeima kviečia visus šį sekmadienį į Šv. Mišias ir minėjimą; smulkesnę informaciją rasite čia.

Praėjusią savaitę praleidau Stanforde, Association for the Advancement of the Baltic Studies konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečiui. Stanforde, o gal ir bet kuriame kitame JAV universitete, turbūt dar nėra susirinkęs toks didelis būrys mūsų šalis moksliniams tyrimams pasirinkusių akademikų. 124  ekspertų diskusijos (vienu metu vyko po keliolika diskusijų, todėl net labai stengiantis buvo galima aplankyti mažą dalį renginių),  470 prelegentų, begalės savanorių ir kultūros programos dalyvių.

Klausantis pranešėjų apima didžiulis pasididžiavimo jausmas, kad savo moksliniais darbais, patirtimi, išmintimi Baltijos šalių žmonės tvirtai prisideda prie pasaulio progreso, kad yra vertinami kolegos geriausiuose universitetuose. Bet turbūt svarbiausia, kad tyrinėdami ir kritiškai vertindami mes po truputį atrandame savo šalies identitetą.

Nebūčiau net įsivaizdavęs, kad galima moksliškai apibūdinti lietuvių ypatingą ryšį su automobiliais; apie tai – InCARnation – kalbėjo Mindaugas Kavaliauskas. Ten pat susipažinau su šešerius metus Vilniuje gyvenančiu serbu Vuk Vukotić, kuris Lietuvą vadina puikia šalimi, laisvai kalba lietuviškai ir sėkmingai vykdo mokslinę veiklą kalbos ideologijos ir sociolingvistikos srityse. Klausiausi pranešimų apie bendrus Lietuvos mokslininkų ir Massachusetts Institute of Technology projektus. Gaila, kad nepavyko visų išklausyti ar susipažinti. Šie žmonės kuria tiltus tarp Baltijos šalių ir likusio pasaulio.

Konferencijoje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris kartu su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgars Rinkevičs ir kadenciją baigusius Estijos Prezidentu Toomas Hendrik Ilves diskutavo, kaip ir kodėl Baltijos šalys išlieka stabilios tarp Europoje augančio populizmo ir nacionalizmo. Susitikime su Stanfordo profesore, buvusia JAV valstybes sekretore Dr. Condoleezza Rice išgirdome, kad JAV administracijoje Baltijos šalys yra žinomos, gerbiamos, vertinamos, o problemos suprantamos. Dr. Rice teigė, kad susitikime su Prezidentu Trumpu jam rekomendavusi apsilankyti Baltijos šalyse. Labai įdomus susitikimas su politikos mokslų legenda prof. Francis Fukuyama. Profesorius gana aštriai ir atvirai kalbėjo apie dabartinę JAV užsienio politiką, pasidalino geopolitinėmis įžvalgomis. Stanfordo bibliotekos ir archyvų direktorius Michael Keller iškėlė krūvą įdomių idėjų – įkurti neliečiamojo kapitalo fondą (endowment fund), kuris išlaikytų Baltijos studijų profesoriaus vietą – tai leistų Stanfordo studentams pasirinkti Baltijos studijas ir gauti atitinkamą mokslinį laipsnį; saugoti kopiją Lietuvos skaitmeninio archyvo Stanforde; Lietuvos archyvams, muziejams ir bibliotekoms dalyvauti IIIF programoje – suskaitmeninto kultūros paveldo (pavyzdžiui spaudos leidinių ar 3D pastatų maketų) prieiga akademikams visame pasaulyje.

Lietuva turėjo progą pasiūlyti emocingą reginį konferencijos uždarymui, pristatydama Mariaus Markevičiaus naujai sukurtą filmą „Ashes in the Snow” pagal Rūtos Šepetys knygą “Between the Shades of Grey”. Filmas gražiai įprasmino tris dienas Stanfordo universiteto auditorijose vykusias diskusijas apie Baltijos regiono istoriją, dabartį ir ateitį. Nuostabus filmas, suvirpinęs širdį ir man, ir visiems žiūrovams, kurie ilgai nenorėjo paleisti Mariaus ir Rūtos, užduodami klausimus ir pasakodami savo gyvenimo istorijas. Nuoširdus dėkui Mariui ir Rūtai už iniciatyvą perkelti sudėtingą mūsų šalies istorijos etapą į kino ekraną. Filmo pasaulinė premjera jau šių metų rudenį. O kol jos laukiame, padėkime skleisti žinią apie filmą sekdami ir skleisdami Facebook puslapį Ashes in the Snow.