Mes pasitinkame Kovo 11-ąją. Kartais sunku patikėti, kad šiemet ši diena – jau dvidešimt devintoji, kad dabartinė Lietuvos Respublika gyvuoja septyneriais metais ilgiau, nei tarpukario Lietuva.

Kovo 11-ąją atkūrėme valstybę ir įsipareigojome ją statyti. Šiame kelyje buvo klaidų, galbūt ne visi patenkinti ta kryptimi, kuria juda Lietuva, bet mes tikrai turime kuo pasidžiaugti – naryste Europos Sąjungoje, NATO ir išsivysčiusių šalių klube OECD; šiuolaikinėmis karinėmis pajėgomis; gražesne, švaresne ir saugesne aplinka; talentingais ir kūrybiškais žmonėmis.

Šiandien raginu nepamiršti, kad mes visi esame Lietuvos dalis, kad mums turi rūpėti mūsų šalies ateitis. Nebūtina kasdien atlikti žygdarbių; užtenka visai paprastų veiksmų, pavyzdžiui, nepatingėti atiduoti savo balsą Prezidento rinkimuose ar referendume dėl pilietybės išsaugojimo.

Baigti norėčiau žymiausios Holivudo lietuvės Rūtos Lee, prieš kelias savaites atsikūrusios Lietuvos pilietybę, citata, kurią ji pasakė šiandien konferencijoje Vilniuje: „…Oi, kaip stebėjausi, kaip per tokį trumpą laiką persimainė Lietuva. Dabar ji blizganti, skambanti, džiaugsminga. Kaip gera pamatyti, kad kiekvienais metais vis geryn. Prašau jūsų visų, jūs daug jaunesni nei aš, nepamirškite tų patriotų, mokykite savo vaikus, kad laisvė neateina lengvai, turi ją gerbti ir laikyti rankose bei prašyti Dievo, kad ji visada būtų.”