Vaikų Velykėlės Portlendo lietuvių bendruomenėje
Apsiniaukęs dangus ir negailestingai merkiantis jau ir taip tvinstančias Kolumbijos upės apylinkes lietus nesutrukdė gausiam Portlendo Lietuvių Bendruomenės vaikučių, jų tėvelių ir močiučių būriui susirinkti į tradicinę Velykinių Margučių Marginimo Šventę Latvių salėje.
Jaukiai kvietė prisėsti pavasariškai žaliomis staltiesėmis ir žalumynais iš Ingridos bei Lauryno Misevičių sodo papuošti stalai. Ant jų bendruomenės pirmininkės Giedrės Babarskienės, bendruomenės narės Agnės Babarskaitės ir vaikų lituanistinės mokyklėles „Atžalynas“ direktorės Ingos Kozhevnikov bei mokytojos Ernestos Ingelevičiūtės rūpesčiu jau buvo išdėliotos visos Velykinių margučių dažymui reikalingos priemonės. Buvo nuspręsta pasirinkti du tradicinius kiaušinių marginimo būdus:
– Marginimą įkaitintu natūraliu bičių vašku, panaudojant specialų savadarbi įrankį – siuvėjų dažnai naudojamą smeigtuką, įsmeigtą į pieštuko galą, kur įtaisytas trintukas, vėliau panardinant jau iš anksto išvirtą margutį į šaltą paruošto įvairių spalvų maistinių dažų tirpalą;
– Marginimą panaudojant natūralias gamtines medžiagas: žoleles, lapelius, gėlių žiedlapius ir svogūnų lukštus, apvyniojant paruoštą margutį medžiagos skiaute, aprišant siūlu ir paverdant 10-15 minučių sodriame kiaušinių lukštų nuovire.
Buvo smagu stebėti, kaip susikaupę vaikučiai dėliojo margučių augalines dėliones, o jau marginimas vašku priminė tikras meno dirbtuves – tiek pastangų įdėta!..
Patiems mažiausiems užduotis buvo šiek tiek palengvinta: jie galėjo savo fantaziją išlieti margindami sausaininius margučius, kuriuose jau buvo išspausti tradiciniai geometriniai ornamentai,- beliko juos užpildyti konditeriniu skirtingu spalvų glaistu…Irgi nemenkas darbas, reikalaujantis kruopštumo ir susikaupimo!..
Menas menu, o taip smagiai padirbėjus ir pasistiprinti reikia! Iš virtuvės, kur sukosi mūsų nenuilstanti šeimininkių šeimininkė močiutė Vaida, jau sklido gardūs kepamo kugelio ir bulvinių blynų kvapai…Taigi, nieko nelaukę, puolėme ragauti šių tradicinių lietuviškų patiekalų ir, žinoma, nenusivylėme: kaip visuomet, buvo labai skanu!..
Na, o po to prasidėjo tikrosios linksmybės…Lituanistinės vaikų „Atžalynas“ mokyklėlės direktorė Inga paragino vaikučius šilčiau apsirengti, pasiimti krepšelius ir skubėti į lauką, kur greta Latvių salės esančioje miško aikštelėje jų jau laukė išsislapstę saldieji margučiai – siurprizai. Prasidėjo „margučių medžioklė“, Velykinis vaikų žaidimas, labiau būdingas šiuolaikinei visuomenei, nors jo apraiškų būta ir anksčiau, mūsų senelių ir prosenelių laikais,- tik tuomet po kelmais ir šiekštais būdavo slepiami tikri, o ne plastikiniai margučiai. Žaidimo kulminacija – prizas daugiausia margučių surinkusiems „medžiotojams“.
Sekantis populiarus nuo senų laikų Velykinis žaidimas – margučių ridenimas. Čia buvo keletas vertinimo kriterijų – laimėtojais paskelbti ir prizais apdovanoti tie vaikučiai, kurių margučiai „išmušė“ daugiausiai kitų savo „brolių“, o taip pat ir tie, kurie nuriedėjo toliausiai…
O ar prisimenat, kiek yra populiarių posakių, priežodžių, mįslių ir patarlių apie kiaušinį? Ir ne veltui: juk kiaušinis nuo seno lietuvių mitologijoje buvo laikomas tvirtybės, vaisingumo, gyvybės ir išminties simboliu, o ir šeimininkės be jo niekaip neapsieitų – ir kaip gi iškepsi Velykinį pyragą ar kitą kokį tradicinį gardėsį be šio unikalaus maistingo produkto? Štai – tik keletas populiariausių mįslių ir posakių:
– Pramušiau ledą – radau sidabrą, pramušiau sidabrą – radau auksą…Kas? (Kiaušinis)
– Kiaušinis vištą moko…
– Tinginy, tinginy,- te kiaušinį… Ar nuluptas? Ne! Tai mesk per tvorą!
Tiesa, šįkart margučių nemušėme – palikome šį smagų šeimyninį užstalės žaidimą, turintį ypatingai senas tradicijas, tikrųjų Velykų savaitgaliui.
Užtai sušokome ir sudainavome keletą populiarių vaikų ratelių: „Jurgeli, meistreli, mokyk savo vaikus!“ bei „Klausė žvirblis čiulbuonėlis pas ta pilką karvelelį, kaip kaip mes margučius dažom?..“
Nespėjom nei apsidairyti, kaip linksmam šurmuly nepastebimai prabėgo margučių marginimo šventei skirtas laikas. Sutvarkę salę, skirstėmės namo, su viltimi laukdami sekančio savaitgalio ir Šventų Velykų, Kristaus prisikėlimo ir atbundančios gamtos atsinaujinimo šventės.
Dar kartą norime padėkoti visiems, kieno dėka įvyko šis puikus renginys: bendruomenės pirmininkei Giedrei Babarskienei, lituanistines „Atžalynas“ mokyklėlės direktorei Ingai Kozhevnikov ir mokytojai Ernestai, Ingęlevičiūtei, kitiems valdybos nariams, renginio rėmėjams – Farmers Insurance kompanijai bei jo atstovui Laurynui Misevičiui, o taip pat – visiems susirinkusiems, kurių neišgąsdino darganotas balandžio 13-sios oras.
Gražina Kazilienė,
Portlendo Lietuvių bendruomenės atstovė ryšiams su visuomene