Praėjusią savaitę vyko Prezidento rinkimų pirmasis ratas ir du referendumai – dėl pilietybės išsaugojimo ir dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Referendumas dėl Seimo narių mažinimo laikomas neįvykusiu, nes nesusirinko pakankamai balsuotojų; Prezidento rinkimuose, kaip ir tikėtasi, į antrą ratą pateko beveik vienodai balsų surinkę Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, o referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vertas didesnės apžvalgos.
Dviguba (daugybinė) pilietybė yra sudėtingas teisinis reiškinys, esama daug argumentų tiek už dvigubą pilietybę, tiek prieš ją. Atsižvelgiant į mūsų tautos demografinę padėtį, kai daug lietuvių gyvena ne Lietuvoje, dvigubos pilietybės klausimas yra labai svarbus visų pirma po 1990-ųjų svetur išvykusiems Lietuvos piliečiams. Dar neprasidėjus balsavimui plačiai sklido nuogastavimai, kad Lietuvoje gyvenantiems dviguba pilietybė nerūpi, jie neis balsuoti arba balsuos prieš, ėjo kalbos apie Lietuvoje ir svetur gyvenančių lietuvių susipriešinimą.
Koks buvo rezultatas? Referendumas įvyko, bet pasiekti rezultatą „Už” pritrūko balsų, todėl Konstitucijos nuostata, ribojanti teisę į dvigubą pilietybę, liko nepakeista.
Pabandysiu paaiškinti skaičių kalba (aš juos patogumo dėlei apvalinsiu, o tikslius skaičius galite rasti čia). Iš viso yra 2.5 milijono rinkėjų. Tam, kad referendumas įvyktų, reikėjo daugiau, kaip pusės balsų, t.y. 1.25 mln.; o tam, kad būtų pasisakyta “už”, TAIP PAT REIKĖJO daugiau kaip pusės visų balsų, t.y. tų pačių 1.25 mln. balsų.
Balsus atidavė 1.3 mln piliečių – referendumas įvyko. Bet „už” balsavo 950 tūkst. – balsų „už” pritrūko. Pritrūko gana nedaug, apie 250 tūkst. balsų.
Ar jų galėjo būti daugiau? Taip. Žmonės Lietuvoje susirinko į šį jiems ne iki galo aktualų referendumą ir balsavo pagal savo įsitikinimus – trys ketvirčiai „už”, vienas ketvirtis „prieš”. Deja, pritrūko užsienyje gyvenančių balsų. Yra skaičiavimų, kad po 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos svetur persikėlė gyventi gal pusė milijono žmonių, gal daugiau. Be jų, dar yra dešimtys tūkstančių atsikūrusių Lietuvos pilietybę. Tuo tarpu referendume dėl pilietybės išsaugojimo VISOSE užsienio valstybėse užsiregistravo tik 60 tūkst. piliečių. Taip, tai daug kartų daugiau, negu prieš porą metų vykusiuose Seimo rinkimuose, bet ar tikrai JAV gyvena tik 8.5 tūkst. balsuotojų? Ar tikrai visoje Vakarų pakrantėje turime tik 1019 rinkėjų, kai į Los Andželo Lietuvių dienas susirenka 3-4 tūkstančiai žmonių? Turime pripažinti, kad mes nežinome, kur užsienyje yra mūsų piliečiai, mes neturime jų adresų, telefonų, elektroninio pašto, jie neseka mūsų Facebook, Instagram, LinkedIn, Twitter, mes negalime susisiekti jiems svarbiais klausimais. Ir dar turime pripažinti, kad laimėjo abejingumas – nenoras žinoti, kas svarbu Lietuvos žmonėms ir tikėjimas, kad pačiu svarbiausiu tau klausimu kažkokiu būdu kažkaip pasisakys kažkas kitas.
3 komentarai
Parašykite komentarą
Rėmėjai
Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad nustatyta kartelė pilietybės išsaugojimo referendumui buvo per aukšta. Plius, pasiruošimui ir visuomenės informavimui laiko buvo skirta tik keli mėnesiai. Tokie projektai planuojami metai į priekį ypač tokiais klausimais kurie reikalauja giluminių diskusijų reikalaujančių išblaškyti „mitus”, pateikiant faktus ir suformuluojant argumentus, kad balsuojantys galėtų būti pakankamai informuoti prieš atiduodami savo balsą. Ir viso to kontekste, tiek konsulato, tiek PLB, tiek įvairių LT organizacijų deka pavyko mobilizuotis ir pakelti pasaulio LT aktyvumą net 3x. Net didžiosios korporacijos su didžiuliais biudžetas džiaugtųsi tokių rezultatu, nes tokius rezultatus galima pasiekti tik nuosekliau ir pastoviu darbu. Todel sakyciau, kad buvo laimėta nemažai mūšių : a) įrodėme, kad pasaulio LT gali aktyvuotis ir jau kituose seimo rinkimuose galėsime turėti savo atskirą apygardą bei atstovą seime, b) 76% balsavusių pasisakė UŽ pilietybės išlaikymą. Tai suteikia vilties, kad šis klausimas bus sprendžiamas toliau. Galiausia, pats referendumas issauke labai reikiamas ir geras diskusijas visuomenėje. Bus proga nuosekliai dirbti ties šiuo klausimu naujai prezidentei/ui. Tuo pačiu labai norėčiau padėkoti tau ir visai tavo komandai už turbini darbą!!! Pagarba! Laukia antras turas ir EU seimo rinkimai. O jie taip pat labai svarbūs!
Gal dalinai pritrūko balsų „už” daugybinę pilietybę dėl to, kad balsuojantieji nesupranto, ką iš tikro reiškia ta konstitucijos pakaita. Visi būtų supratę kas pakeičiama, Jeigu tik būtų buvę pasiųlyta išbraukti šį sakinį iš 12-to straipsnio: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.”
Aciu uz paaiskinima. Sutinku kad rinkimuose nedalyvavo didzioji dauguma uzsienyje gyvenanciu lietuviu. Bet kaip jie galejo dalyvauti? Didzioji dauguma , tarp ju ir as jau daug metu neturi lietuviskos pilietybes.
O Lietuvoje gyvenantiems- tai visiskai neaktualu o dar zinant tipiska lietuviska mentaliteta ( pavyda) to ir buvo galima tiketis
O gaila, vis dar turejau vilti kad sveikas protas laimes. Juk mes visi esam lietuviai nesvarbu kur gyvenam.