Pirmosios Lietuvių dienos: karščiausias metų savaitgalis ir nežinia dėl cepelinų

Prieš 33-ejus metus pirmą kartą organizuotas Lietuvių dienas lydėjo ne tik daug rūpesčių, nežinios, bet ir didelis ryžtas ir jaunatviškas polėkis, nes suburti lietuvius ir norinčius pažinti tuomet dar okupuotos Lietuvos kultūrą anuomet ėmėsi gerų draugų ir bendraminčių kompanija. Apie savaitgalį, kai alino neeiliniai karščiai, per pirmas dvi valandas pasibaigusį populiariausią gėrimą, savomis rankomis statytas scenas ir pirmuosius atlikėjus ant jų, pasakoja dvi pirmųjų Lietuvių dienų aktyvistės – Danguolė Navickienė ir Danguolė Varnienė.

Pirmosios šventės planui – vienbalsis valdybos „Jokiu būdu“

Didesnes lietuvių šventes buvo sugalvojęs rengti ir tuometis Šv. Kazimiero parapijos klebonas Jonas Kučingis, tačiau anuomet ši šventė buvo gerokai mažesnė, sukviesdavusi parapijiečius tik banketui ir lietuvių koncertui. Tradicijai išnykus, parapijiečiai pasiilgo šventės, o 1986 m. JAV Lietuvių Bendruomenės Los Andželo apylinkės valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas nusprendė pasiūlyti valdybai ateinančiais metais ją atgaivinti ir surengti dar įspūdingesnes Lietuvių dienas.

„Kai jis lietuvių bendruomenės valdybai papasakojo savo idėją, visi išsigando tokio plano masto ir vienbalsiai atsakė: „Jokiu būdu!“. Edmundas užsispyręs atsakė: „Tuomet aš rasiu kitų bendradarbių“. Susigėdinę visi vienas po kito sutiko“, – pasakoja Danguolė Navickienė, tuomet buvusi bendruomenės valdyboje ir dalyvavusi pirmajame susitikime.   

 „Pirmas Lietuvių dienų komitetas buvo šaunus – jame gimė nauja vizija, tradicija, o draugai vienas su kitu puikiai rado bendrą kalbą“, – pasakoja D. Varnienė.  Ji prisimena ir tuometį organizacinį komitetą, kurio dalimi buvo ir ji. Be šventę iniciavusio E. Kulikausko, kartu dirbo ir jo draugas Rimtautas Dabšys (kitais metais būtent jis perėmė pirmininko pareigas), Egidijus Radvenis, Navickų , Mikuckių, Raulinaičių, Žemaitaičių, Venckų, Giedraičių, Mulokų, Gedgaudų šeimos, Vilius Žalpys, Giedra Gustaitė, Danutė Janutienė.

Slėgė nežinia dėl lankytojų skaičiaus ir cepelinų

Dabar Lietuvių dienos per vieną savaitgalį sulaukia apie 3000 lankytojų. Tačiau organizuojant pirmąją šventę tikėtasi 200-300 per dieną. „Nežinojome, kiek cepelinų reikės, kiek alaus pirkti, kiek stalų ir kėdžių lankytojai užims. Taip pat labai bijojome nuostolių“, – apie tuomečius galvos skausmus pasakoja D. Navickienė.  Visgi organizatoriai nustebo, kai į renginio lankytojų skaičius jų lūkesčius viršijo net kelis kartus.  

Viską darė patys

Per pirmas lietuvių dienas organizatoriai visai neturėjo pinigų samdyti pagalbininkų, todėl net sunkiausius darbus atliko patys. D. Varnienė juokiasi, kad dėl to prieš 32-ejus metus nutiko tikrai įdomių istorijų. „Prisimenu, kad pirmąją sceną Vilius Žalpys, dabar gyvenantis Oregone,  statė savomis rankomis, o medžio jai gavo iš Mulokų šeimos namų statybų.“

Koncertavo vietiniai talentai

Pirmųjų lietuvių dienų organizatorės ir pagalbininkės prisimena tokios šventės kuklius planus. Dauguma atlikėjų  – vietiniai talentai, jokių svečių iš kitų šalių dar nebuvo, nes tam trūko pinigų. „Teko visiems bent porą kartų į dieną scenoje pasirodyti.  Prekiavo gintarais, tautiniais audiniais, lietuviškomis knygomis, pašto ženklais.  Vyko velykinių margučių dažymo pamokos, audėja demonstravo juostų audimą. Dailaus meno paroda puošė kiemą“, – pasakoja D. Navickienė.  

D. Varnienė prisimena su armonika grojantį Vaclovą Mikuckį, koncertuojantį tuomet garsų R. Dabšio, A. Polikaičio, E. Jarašūno, B. Seliuko  kvartetą.  Nors praėjus 33-iems metams ne visi prisimena pirmųjų Lietuvių dienų programos dalyvius, tačiau D. Varnienė sako, kad tais metais į sceną galėjo lipti ir  Sietlo tautinių šokių grupė „Lietutis“, Denverio „Rūta“ ir San Francisko „Vakarų vaikai“, dainavo seserys Grinkevičiūtės, Sigutė Mikutaitytė, Nijolė Sparkytė. Nuo pat 1987-ųjų kasmet šventėje pasirodė ir ansamblis „LB Spindulys“.

Tiesa, viena tradicija liko užmaršty – tada klestėjęs krupniko – likerio, gaminamo iš medaus ir žolelių – gaminimo konkursas. „Mano vyras Jonas buvo vienas iš teisėjų, tai jam ši atrakcija labai patiko.  Net prisimenu, kad tą pirmąją  konkursą laimėjo ponas Valentinas Varnas“, – sako D. Navickienė.

Iš pačios Čikagos į šventę atkeliavo juoda duona, raguoliai, lietuviški saldainiai, o tarp įdomesnių maisto parduodamų produktų D. Varnienė mini ir medžioklines dešreles, skilandžius ir kitas lietuviškas dešras. 

Į pirmąsias Lietuvių dienas jau pakviesti ir garbės svečiai. Jose dalyvavo aktorė Rūta Lee, miesto valdžios atstovas, latvių ir estų garbės konsulai,  Lietuvos garbės konsulas Vytautas Čekanauskas. D. Varnienė prisimena ir čia apsilankiusį legendinį lietuvį krepšininką Praną Lubiną, fotografą Algimantą Kezį, šokių žvaigždę Vytautą Beliajų.

Kamavo didžiausiai metų karščiai

Šventės savaitgalis buvo vienas karščiausių metuose, o jį lydėjo ir su tuo susijusios bėdos.

 D. Navickienė su vyru Jonu pirmaisiais metais buvo atsakingi už barą. „Prieš šventę sužinojome, kad gausime auką – 480 alaus skardinių. Labai nudžiugome, kad nereikės pirkti alaus, kad su vynu, vandeniu ir kitais nealkoholiniais gėrimais tikrai visko užteks.  Per Lietuvių dienas pasitaikė pats karščiausias tų metų savaitgalis.  Temperatūra buvo virš 40 laipsnių C (104 F) ir po pirmų dviejų valandų išpardavėme visą alų. Panika! Ką daryti?  Jonas liko prie baro, o aš važinėjau po visas aplinkines alkoholio parduotuves, kroviau, kiek tilpo į mašiną, pristačiau į mūsų barą ir vėl sėdau į mašiną…  Išpirkome visą alų iš poros didokų alkoholinių gėrimų parduotuvių“, – pirmųjų Lietuvių dienų rūpesčiais dalijasi D. Navickienė.

Negalvojo, kad šventė taps tokia stipria tradicija

D. Navickienė sako, kad organizuojant pirmąsias lietuvių dienas tikrai negalvojo, kad šventė ne tik gyvuos dar 32-ejus metus, bet ir įgaus tokį mastą, o jas lankys ne tik lietuviai, bet ir amerikiečiai, ant scenos koncertuos ir vietiniai talentai, ir žvaigždės iš Lietuvos ar kitų šalių. „Lietuvių dienos – ne pelno siekiantis renginys, todėl visas surinktas pelnas keliauja į kitų metų šventės rengimą. Po truputį galėjome ruošti didesnį renginį, kviesti daugiau atlikėjų, samdyti padėjėjus juodiems darbams“, – apie tuomečius planus rengti antrą, o vėliau ir ateinančių metų lietuvius suburiančią metinę šventę kalba D. Navickienė.

Visus 33-ejus metus šventės organizavime dalyvavusi D. Varnienė primena, kad pagrindinis Lietuvių dienų tikslas ir anuomet, ir dabar toks pat – pritraukti į ją ne vien lietuvių bendruomenę, tačiau amerikiečius, kad šie turėtų galimybę geriau pažinti lietuvių kultūrą, maistą, tradicijas: „Svarbiausia, kad mūsų Los Andželo lietuvių bendruomenė ir parapijiečiai „išeitų iš savo kiemo“ ir pakviestų mūsų draugus amerikiečius ir kitų tautybių žmones.“