Ankstyvą sausio 12-osios rytą aktyviausieji Portlando lietuvių bendruomenės nariai susirinko Kolumbijos upės pakrantėje į žygį, skirtą Lietuvos Laisvės gynėjų atminimui paminėti. Negausus šį kartą buvo žygeivių būrelis, – matyt daugelį išgąsdino nuo pat ryto pliaupiantis šaltas lietus. Tačiau tie, kas nepatingėjo anksčiau atsikelti ir atskubėti į sutartą vietą, nenusivylė: tarsi pagal kažkieno iš viršaus duotą ženklą, nušvito skaisti saulė, nuskaidrinusi apniukusį dangų.
Visų žygeivių nuotaika buvo puiki! Įsiamžinę bendroje nuotraukoje, patraukėme Kolumbijos upės pakrante link istorinio Vankuverio 19-jo amžiaus Karinio Forto su įrengtomis pakelėje paminklinėmis lentomis ir riboženkliais, skirtais įamžinti tų laikų kovas tarp čiabuvių gyventojų ir Amerikos užkariautojų.
Simboliška, kad ir mes šiandien minime tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę, už joje gyvenančių žmonių teisę vadinti ją savo Tėvyne, už teisę kalbėti savo gimtąja kalba, už tai, kad gyventume nevaržomi didžiųjų, galingujų valstybių priespaudos.
Lenkiame žemai Jums galvą, Tautos didvyriai, kovotojai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę! Jūsų atminimas amžiams liks gyvas mūsų širdyse…
Ne vienas, eidamas šiandien simboliniu laisvės gynėjų žygio taku, susimąstė: o kur aš buvau tą atmintiną 1991-ųjų Sausio 13-sios rytą? Galbūt nebuvo mūsų tarp tų, kurie tą kraupią naktį stovėjo susikibę rankomis prie Vilniaus televizijos bokšto, gal nedeginom laužų prie Seimo rūmų, tačiau mūsų mintys, maldos, jausmai ir širdys buvo su tais, kas tuo metu buvo pirmosiose Laisvės gynėjų gretose… Kaip ir šiandien, kai drauge susirinkę ir iškėlę Lietuvos vėliavą, eilinį kartą prisimenam žuvusius už Tėvynę.
Portlando Lietuvių bendruomenės Valdybos vardu norisi padėkoti entuziastams, susirinkusiems šiandien į simbolinį žygį, Laisvės gynėjų atminimui paminėti – didvyrių atmintis liks gyva tol, kol ji bus puoselėjama, kol mes palaikysim ją ne vien žodžiais, bet ir darbais.
Nuotraukos Giedrės Bašinskaitės – Babarskienės