„Ann Jillian istorija” – nesuvaidintas Holivudo žvaigždės gyvenimas

Tamsaus, atmosferiško restorano Bandera administratorės klausiu, prie kurio staliuko rasiu Ann Jillian. Net nepažvelgusi į užrašus ji mane veda prie kompanijos, kurią Los Andžele neabejotinai atpažįsta kaip holivudinę – Havajietiškais marškiniais apsirengęs Andy Murcia, šalia jo dvi šarmingos damos – didžiule skrybėle pasipuošusi Ruta Lee ir moteris įspūdingais banguojančiais plaukais ir giliomis akimis – Ann Jillian. Jos abi skanauja agento 007 išpopuliarintą Martini su degtine, nuo 1962 metų pasirodantį visuose Džeimso Bondo filmuose. Prisėdu prie šios senų draugų trijulės ir nejučiom persikeliu į auksinius Holivudo laikus.

“Mano lietuviška sesutė Holivude”, – meiliai pasako Ruta Lee. Nors pasaulis ją pažįsta kaip Ann Jillian, jos tikrasis vardas yra Jūratė Nausėda Murcia. Gimusi Nepriklausomos Lietuvos karinių oro pajėgų kapitono Juozo ir Margaritos Nausėdų šeimoje, Ann yra tikrų tikriausia lietuvaitė. “Pusiau žemaitė, pusiau aukštaitė”, kaip ji pati sako. 

Lietuvoje mažai žinome apie Ann Jillian aktorinius pasiekimus, nors kino pasaulyje jos nuopelnai yra įspūdingi – trys Emmy ir dvi Auksinio Gaublio nominacijos, bei Auksinio Gaublio apdovanojimas geriausios aktorės kategorijoje. Ann galima drąsiai vadinti pramogų pasaulio veterane. Pirmajame savo filme nusifilmavusi būdama 11 metų amžiaus, per daugiau nei keturiasdešimt karjeros metų ji sukūrė vaidmenis 25 meniniuose filmuose, vaidino Brodvėjaus miuzikle ir dalyvavo šimtuose televizijos programų. 

Tačiau Ann Jillian legenda gimė ne kino ekrane. Ji gimė ant operacinio stalo 1985 metais, kai filmavimosi įkarštyje Ann, tuomet 35 metų amžiaus, buvo priversta atsigręžti į save ir kilti kovai už savo gyvybę.

1980-ieji buvo jos svaiginančios sėkmės laikai – vaidmuo Niujorko miuzikle “Sugar Babies”, iškart po to sekantys ABC televizijos projektai “It’s a Living” ir “Mae West”, gražuolei šviesiaplaukei užtarnavę sekso simbolio titulą ir pirmąją Emmy nominaciją. “Holivudas visuomet ieškojo seksualaus kūno. Nežinau, ar mes pradedame šią madą, ar tiesiog ekrane pasakojame istorijas, kurios vyksta realiame gyvenime”, – rimtai susimąsto Ann Jillian. Ir čia pat, pačiame sėkmės įkarštyje, Ann užčiuopė nedidelį kietą gumulėlį savo kairiojoje krūtyje. 

“Tuo metu kaip tik filmavausi naujame filme “Alisa stebuklų šalyje” su garsiąja Carol Channing. Gydytojai pasakė, kad būtina pašalinti abi krūtis, ir nurodė nedelsiant susiruošti operacijai. Prodiuseriai buvo nusiteikę negailestingai, jie ieškojo kuo mane pakeisti. Tačiau aš neleidau, kad vėžys atimtų ne tik mano sveikatą, bet ir mano mylimą darbą. Į mane buvo nukreiptos visų akys – žinojau, kad jei leisiu Holivudui mane patraukti iš kelio, po manęs bus patraukti kiti aktoriai. Kovojau už mus visus.” 

Tomis sunkiomis akimirkomis ją besąlygiškai palaikė talentų paieškos direktorius Jerold Franks bei visos didelės kino žvaigždės – jos sutiko keisti savo įtemptą dienotvarkę, kad Ann galėtų toliau vaidinti.

Aktorė Ann Jillian į filmavimo aikštelę grįžo praėjus vienuolikai dienų po operacijos. “Negalėjau pakelti rankų, o mano rolė reikalavo griuvinėti kartu su aktoriumi Harvey Corman ir šokti kartu su Carol Channing. Tai buvo begalinis iššūkis kūnui, bet mano ego nugalėjo – iškėliau į viršų rankas ir pamiršau savo skausmą”.

Tuo metu Amerikoje didėjantys sergamumo  krūties vėžiu mastai vertė visuomenę atviriau kalbėtis apie moterų ligas. 1985 metais vienai iš devynių moterų JAV buvo diagnozuotas krūties vėžys (dabar – vienai iš aštuonių). Pirmoji apie tai prakalbusi JAV prezidento Geraldo Fordo žmona Betty paskambino Ann Jillian palaikyti jos sunkią minutę. Ši moteriška palaikymo akimirka jas sujungė ilgametei draugystei. “Betty pakvietė mane į savo namus Rancho Mirage mieste. Mes ramiai šnekučiavomės, kai atvyko prezidentas Geraldas Fordas. Tą akimirką aš susimąsčiau – kaip atsitiko, kad aš, emigrantų Margaritos ir Juozo Nausėdų dukra šiandien čia draugiškai bendrauju su Amerikos prezidentu?”

Nenuostabu, kad pasakodama savo gyvenimo istorijas, Ann visuomet prisimena savo tėvus, kurie mokė tikėti. “Mano stiprybė ateina iš Dievo, tikėjimo, meilės ir gero humoro jausmo. Ir begalinio noro gyventi”, sako Ann. Ji žavisi ištvermingais lietuviais, sugebėjusiais dainuoti, mylėti, kovoti už save ir melstis labai sudėtingais istoriniais laikais. “Lietuviai yra be galo drąsūs ir ištvermingi, ar ne?”,- retoriškai susimąsto.

Kaskart prakalbus apie Lietuvą Ann Jillian akyse sužiba ašaros. Tėvų gimtinę ji pirmą kartą aplankė sulaukusi 67 metų ir iki šiol negali atsistebėti šalies grožiu. “Tos pastelinės spalvos, viskas taip gražu! Ir tie trys kryžiai, kuriuos mačiau per viešbučio langą, – jaučiausi be galo laiminga pagaliau atvykusi ten, kur mano šaknys ir kur visi kalba lietuviškai”. 

Ann kalba gražia lietuvių kalba ir sau yra labai reikli. “Pykstu ant savęs, kai negaliu ko nors paaiškinti lietuviškai”, neslepia. Tuo tarpu jos vyras Andy džiaugiasi net ir tais keliais lietuviškais žodžiais, kuriuos moka. “Druska ir pipirai”, į pokalbius vis įterpia šelmiškai šypsodamasis. 

Net Ann ir Andy pažinties istorija yra kurioziškai susijusi su lietuvių kalba. Viešbučio “Ambassador East” Čikagoje savininkas paprašė Andy, tuomečio policijos detektyvo, išsiaiškinti kas yra ta įtartina moteris, kuri “kas vakarą ateina į viešbutį pasidažiusi, nešina maišais daiktų ir vakarais su kažkuo telefonu kalba rusiškai”. Pradėjęs savo tyrimą Andy pasiūlė Ann kartu išgerti prie baro, ir čia pasimatė tvirtas jos charakteris ir griežtas lietuviškas auklėjimas – Ann atkirto, kad prie stalo sėdės viena. “Mano mamytė manimi didžiuotųsi”,- prisimena Ann. Bet disko muzika ir Džono Travoltos stiliumi apsirengęs simpatiškas jaunuolis greitai ištirpdė kuklumo ledus, juodu susituokė po trijų mėnesių! O ta paslaptinga kalba? Čikagietis Andy iškart suprato, kad vakarais ji kalbasi lietuviškai “su savo mamamama” – taip švelniai ir gražiai jie abu vadina Ann mamą Margaritą Nausėdienę. 

**

Antras mano susitikimas su Ann Jillian buvo daug intymesnis. Šįkart nebuvo jokio holivudinio blizgesio, tik labai gilios, mąslios akys ir gyvenimiška išmintis. Nuo krūties vėžio diagnozės praėjus daugiau nei 34 metams, Ann džiaugiasi savo gyvenimo pilnatve. Vis dėlto kiekvieną kartą pasakodama savo gyvenimo istoriją, ji giliai atsidūsta. 

“Ar aš nepasiilgstu savo krūtų?” “Ar aš niekad dėl to neverkiu?” “Ar aš apie tai negalvoju šią minutę?”,- klausia Ann. “Žinoma, kad taip! Bet gyvenimas yra nuostabus, vertinkime jį tokį koks yra”, linksmai atsako. “Aš jaučiuosi visavertė, nes vien tik fizinis kūnas manęs neapibūdina. Aš egzistuoju kaip fizinio ir dvasinio kūno visuma”.

Spaudimas viešinti gyvenimo istoriją prasidėjo akimirksniu. Aktorė pasakoja, kad dar būdama ant operacinio stalo gavo siūlymą rašyti knygą. Iškart po to buvo siūlymas statyti nedidelį NBC televizijos filmą. Pati Ann Jillian manė, kad visų pirmiausia turi leisti savo kūnui sveikti. Viską pakeitė pokalbis su NBC televizijos prezidentu Brandon Tartikoff, kuriam jo gydytojas pasakė, kad pasakodama apie krūties vėžį filme Ann per vieną vakarą galėtų suteikti pagalbą daugiau sergančių moterų nei gydytojas per visą savo profesinę karjerą. 

Holivude sklandė kalbos, kad kažkas jau parašė scenarijų apie aktorės Ann Jillian ir policininko  Andy meilės istoriją. NBC televizijos prezidentas patarė jai pačiai nedelsiant perkelti savo istoriją ant ekrano, kol to nepadarė kiti, iškraipydami faktus. “Tada supratau, kad jei galiu padėti kitoms moterims, aš privalau tai padaryti. Taip pat prisiminiau savo mamą. Ji krūtų vėžiu susirgo būdama penkiasdešimties. Girdėdavau ją naktimis vieną verkiančią vonioje, paskui vėl rytą pradedančią taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Niekada nemačiau mamos ašarų, bet įsivaizdavau jog ji verkia pamačiusi savo atvaizdą vonios veidrodyje. Moterys linkusios kentėti tyliai ir dažnai mano, kad neturi teisės susirgti, nes jų pareiga yra pasirūpinti namais ir vaikais. Aš nusprendžiau, kad atėjo laikas atverti tą skrynią ir paleisti žinią į laisvę. Privalėjau tai padaryti”.

Svarbiausiam Ann gyvenimo vaidmeniui nebuvo lemta atsirasti lengvai. Kurti filmą “Ann Jillian istorija” trukdė beveik dvejus metus trukę nesutarimai. Ann nesutiko, kad filmo kūrėjai dramatiškai iškraipytų jos gyvenimo faktus tam, kad sukurtų patrauklesnę meilės istoriją. “Po dvejų metų kančios, Ann Jillian istorija pagaliau yra papasakota”, pasirodžius filmui rašė laikraštis “New York Times”. Nesutarimai su prodiuseriais vyko įvairiausiais klausimais – diskutuota dėl religijos svarbos sunkiais gyvenimo momentais, taip pat dėl susirgusių žmonių emocinės reakcijos į sunkią diagnozę. Audrey Davis Levin, scenarijaus autorė, taip pat įsitraukė į kovą su filmo kūrėjais. “Vienas iš prodiuserių manė, kad Ann turėtų spardytis, šaukti ir mėtyti daiktus, sužinojusi apie vėžio diagnozę. Bet tai nebuvo Ann reakciją į žinią. Mano brolienė sirgo krūties vėžiu, ji taip pat neturėjo isterijos priepuolių. Tokiu atveju svarbiausia yra tikėti į Dievą”, – laikraščiui “The New York Times” pasakojo Audrey Levin. 

Filme “Ann Jillian istorija” Margaritą Nausėdienę įkūnijo garsi švedų kilmės aktorė Viveca Lindfors, norėjusi parodyti didelį kultūrinį skirtumą tarp kartų. Būdama švedė ji suprato, kad moteris, užaugusi nedidelėje Europos šalyje, labai skiriasi nuo garsios Holivudo aktorės. “Man nepatiko kai kurie Vivekos pasirinkimai. Ji rengėsi ir kalbėjo kitaip nei mano mama. Mamai galėjau tik paaiški, kad tai įprasta kine. Ji puikiai tai suprato, nes ir pati visą gyvenimą norėjo tapti aktore”,- pasakoja Ann. 

Daug dalykų šiame filme buvo sudėtingi. “Aktoriai turi visiškai atsiduoti vaidybiniam momentui. Kadangi tai buvo mano pačios gyvenimo momentai, aš puikiai žinojau ką jie reiškia. Tačiau tuo pačiu turėjau atverti privataus gyvenimo užkulisius, kuriuos verčiau būčiau paslėpusi”. Atsisakyti privatumo teko ir jos vyrui Andy, ir visai likusiai šeimai. Tai buvo didelis iššūkis, bet visi sutarėme dėl vieno: jei mūsų išgyventas skausmas pasitarnauja kitam, neturime abejoti. 

Ann buvo pirmoji aktorė, taip atvirai kalbanti apie krūties vėžį Holivude. Jos dienotvarkė užsipildė kasdieniais dalyvavimais radijo ir televizijos laidose, interviu spaudai visame pasaulyje. Amerikos vėžio asociacija pakvietė Ann tapti garbės nare. “Ji norėjo žinoti kaip aš, seksualioji Holivudo žvaigždė, po gyvenimo išbandymų atsitiesiu ir eisiu į priekį”, – prisimena Ann.  

“Turiu būti atvira – labiausiai man padėjo Andy. Mes visuomet pabrėžėme, kad liga buvo labai rimta. Tačiau taip pat supratome, kad nenorėsime visą gyvenimą skęsti liūdesio liūne. Jei jau tenka gyvenime rinktis tarp juoko ir ašarų, aš renkuosi juoką po gero išsiverkimo. Jei ašaras užspausi, tai atsilieps tavo kūnui. Privalai savo negandas priimti, prie jų prisitaikyti ir judėti į priekį. To išmokau iš savo mamos ir tėtės. “ 

Ar vertėjo atsisakyti savo privatumo, kad galėtų padėti kitiems? 

Baltieji rūmai ir Amerikos vėžio asociacija neabejojo, kad Ann Jillian pastagos edukuoti visuomenę apie krūties vėžį yra vertos valstybinio įvertinimo, – apdovanojimą aktorė išdidžiai priėmė iš tuomečio Prezidento Ronaldo Reagano rankų ovaliniame kabinete. Vizitas Baltuosiuose rūmuose įkvėpė dar vieną brangią draugystę – šįkart su pirmąja šalies ponia Nancy Reagan, taip pat sirgusia krūties vėžiu. Ann Jillian tapo Nancy Reagan balsu, kai viso pasaulio moterys viešai diskutavo pirmosios ponios pasirinkimą po mastektomijos darytis rekonstrukcinę krūties operaciją. “Mes, moterys privalome palaikyti viena kitą. Suprasti kitos moters sprendimą, net jei jis kitoks nei tavo.”

Holivudas taip pat įvertino Ann Jillian atvirą, išmintingą balsą. Tą spindinčią akimirką, kai rankoje laikė  Auksinio Gaublio statulėlę už geriausią aktorės vaidmenį filme “Ann Jillian istorija”, ji tvirtai žinojo, kad atsisakyti dalies savęs buvo verta. 

Holivude prasidėjusi Ann Jillian gyvenimo misija įkvėpti krūties vėžiu susirgusias moteris tęsiasi iki šiol. Pasitelkdama humoro jausmą, puikų balsą ir gilią moterišką išmintį ji skleidžia tikėjimą, kad įveikusios ligą moterys gali gyventi puikų, laimės kupiną gyvenimą. Lengvai ir žaismingai kalbėdama apie krūties vėžį renginiuose visame pasaulyje Ann surimtėja tik ties viena svarbia žinute – norint sėkmingo rezultato, būtina reguliariai tikrintis, užčiuopti ligą kuo anksčiau ir nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Filme “Ann Jillian istorija” yra intymi scena iš Ann ir Andy gyvenimo, kurią jie vadina tiesiog “atsiskleidimu”. Joje Ann rengiasi vakarinę suknelę ir niekaip negali užsisegti užtraugtuko. Andy ten pasako žodžius, sujaudinusius visus žiūrovus – “Aš tave matau. Tu esi tu. Ir aš niekur nesiruošiu trauktis.” 

Tai – žinutė visoms moterims, net ir toms, kurios nepatyrė lemtingos diagnozės. “Nuostabu siekti tų aukštumų, kurias mes, moterys, galime pasiekti. Tačiau pirmiausia mes turime save mylėti tokias, kokios esame. Ir jeigu gyvenimas pametėja sunkumų, privalome keltis nuo žemės ir nepamiršti, kad visuomet yra žmogus, kuris mus myli tokias, kokios esame”. 

Visi pažįstantys Ann Jillian pasakys, kad savo didžiausiu gyvenimo stebuklu ji laiko sūnaus Andrew gimimą. “Dievas man leido išgyti tam, kad galėčiau suteikti gyvybę kitam žmogui”, – dažnai sako ji. Galima įsivaizduoti judviejų su Andy džiaugsmą, kai praėjus septyneriems metams po lemtingos diagnozės, Ann sužinojo apie savo nėštumą. Tyrinėjanti, smalsi Ann Jillian pastaruoju metu itin gilinasi į Lietuvos istoriją ir savo šeimos šaknis, kad galėtų su ja supažindinti savo vienturtę atžalą.

Man paklausus kaip mama įvertino savo dukros laimėjimą per “Auksinių gaublių” apdavanojimus, ji nulenkia galvą, truputį susigraudina ir tyliai ištaria – “Mama buvo labai laiminga. Ir aš esu laiminga, kad ji buvo mano miela mamytė”. 

Už straipsnio nuotraukas dėkoju talentingajai fotografei Monikai Sėdžiūtei, kurios darbus galite pamatyti čia – https://monikased.com . Monika lankysis Los Andžele kovo  18-31 dienomis. Jei norėtumėte susitarti dėl fotosesijos, rašykite monika.sedziute@gmail.com