Portlandas paminėjo net dvi Lietuvai svarbias datas

Šie populiarios K. Vasiliausko dainos apie Lietuvą žodžiai tą šeštadienio, vasario 29-osios, popietę tapo šios nuostabios šventės leitmotyvu… Visus, tą dieną susirinkusius švęsti artėjančias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines, pasitiko Geltona – Žalia – Raudona spalvomis pasipuošusi mūsų nuolatinių susibūrimų vieta – Latvių salė. Ant baltomis staltiesėmis padengtų stalų švytėjo geltonų narcizų ir raudonų svarainių puokštės, o scenoje ir ant salės sienų puikavosi Vytis bei Lietuvos trispalvės. Sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai atidarė šventę. Vakaro pradžioje pirmininkė Giedrė Babarskienė pasveikino bendruomenės narius LR Ambasadoriaus JAV ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms Rolando Kriščiūno ir JAV LB Krašto Valdybos pirminiko Arvydo Urbonavičiaus sveikinimais. Sviekinimus nuo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Dalios Henkė pratęsė PLB Valdybos narys, Sporto komisijos pirmininkas Laurynas R. Misevičius. Jis iš Sietlo atvykusiai, neseniai išrinktai šios Lietuvių Bendruomenės pirmininkei, Rasai Raišys įteikė $2,700 sumos finansinės paramos čekį, skirtą “Lino” lituanistinei mokyklai. Portlando bendruomenė šiemet sulaukė taip pat ir diplomatų: Carson Coates, kuris atstovavo Vašingtono valstijos trečiojo rajono kongreso narę Jaime Herrera Beutler, kuri palaikė Vašingtono valstijos Baltijos valstybes ir pasirašė “Juodojo kaspino dienos rezoliuciją”. Iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Los Andžele į renginį atvykusi antra sekretorė, taip pat laikinai atliekanti konsulines funkcijas, Agnė Gurevičienė pagerbė buvusį ilgametį Portlando Lietuvių Bendruomenės pirmininką Vilių Žalpį, įteikdama jam apdovanojimą už nuopelnus Žemaitijai. Padėkos raštu už aktyvią lietuvišką veiklą Portlande ir pietvakarių Vašingtono valstijoje taip pat buvo apdovanota Portlando Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Giedrė Babarskienė. Susirinkusius večius taip pat sveikino JAV LB vakarų apygardos pirmininkė ir XXIII-osios tarybos sekretorė Ingrida Misevičienė.

Portlando lietuviams prasminga ir tai, kad tradicija, šią brangią kiekvieno lietuvio širdžiai dieną, buvo pasirinkta švęsti būtent tarpušvenčiu, tai yra pasirenkant savaitgalį tarp dviejų ypatingų datų: Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo – Vasario 16-sios ir laisvos Lietuvos atkūrimo – Kovo 11-sios, tuo pačiu tarsi sujungiant jas abi nematoma gija, vingiuojančia tartum tautinė juosta iš močiutės skrynios per dviejų amžių sąndūra: nuo 1918-ųjų iki 2020-ųjų pavasario…

Tautos Poetas Justinas Marcinkevičius rašė:

„O kas gi tu esi, Tėvyne, jei ne mes,

jei ne mūs rankos, jei ne mūsų širdys?

Visas viliojančiai nežinomas žemes

mums reiks atrast, apšviesti ir sušildyt….“

Esame laimingi, kad nenuilstančio tikrų Lietuvos patriotų ir entuziastų – mūsų valdybos ir jos pirmininkės Giedrės Babarskienės bei aktyviausių bendruomenės narių pastangų dėka galime kasmet švęsti šią nuostabią šventę, šlovindami Tėvynę Lietuvą savo darbais, skleisdami lietuvybę ir puoselėdami lietuvišką dvasią toli už jos ribų, neleisdami tuo pačiu savo vaikams ir vaikaičiams pamiršti ne tik gimtosios lietuvių kalbos, lietuviškų papročių, dainų ir šokių, bet ir istorijos…

Šiais metais apie tai, kaip svarbu nepamiršti Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės ir istorinio paveldo, mums labai įdomiai ir išsamiai papasakojo šios šventės prelegentas, garbingas svečias iš Lietuvos, filologas, žurnalistas, publicistas, politikos ir kultūros apžvalgininkas, redaktorius, visuomenės veikėjas Vidmantas Valiušaitis. Šventės dalyviai jo vedamos paskaitos- prezentacijos metu buvo supažindinti su daug kam iki šiol mažai žinomais faktais: Lietuvos kūrimusi dvidešimtojo amžiaus pradžioje, carine ir sovietine okupacija, pasipriešinimu abiems režimams bei nepriklausomybės atkūrimu ir laisvos, nepriklausomos Lietuvos įsitvirtinimu Europos bei pasaulio politinėje ir ekonominėje arenoje.

Na, o šventinę programą žiūrovų, taip gausiai susirinkusių paminėti artėjantį atkurtosios laisvos Lietuvos 30-metį, tikrai nenuvylė!.. Buvo džiugu stebėti, kaip šiemet ir vėl mūsų mažieji vaikučiai ir jaunimas, vadovaujami Portlando lituanistinės mokyklos „Atžalynas“ mokytojų Ingos Sadaunikaites-Kozhevnikov bei Ernestos Ingelevičiūtės, sudainavo daug gražių lietuviškų dainelių apie Lietuvą, jos laisvę ir karžygių kovas dėl jos, apie gimtinės laukų ir miškų, jos ežerų ir upių grožį… Skambėjo mažosios dainininkės Kajos Kazilas atliekama K. Vasiliausko daina „Brangiausios spalvos“, Gretos Babarskaitės ir Dominique Kozhevnikov atliekama daina „ Dalija“, jungtinio jaunųjų dainininkų ansamblio atliekamos lietuvių liaudies dainos “ Mažam kambarėly” ir “ Palinko liepa šalia kelio”. Mažieji dainininkai Kaja, Rokas, Emily ir Nojus sudainavo dainą „Plaukė žąselė“… O kur dar daugybė gražiausių ir ilgiausių eileraščių, skirtų Tėvynei Lietuvai!.. Čia ypatingai šauniai pasirodė Rokas-Sabonis Misevičius.

Kaip visada žiūrovus savo gyvybingu pasirodymu išjudino tautinių šokių kolektyvas „Aitvaras“, vadovaujamas Luanos Žalpys. Gavome progą stebėti du naujus šokius: „Gumbinė“ bei „Sūpuoklėlės“, įtrauktus į artėjančios XVI-sios Pasaulio Lietuvių Šokių Šventės repertuarą, kuri vyks liepos 3-5 dienomis Filadelfijoje. Planuojama, kad susirinks apie 10,000 šventės dalyvių, žiūrovų ir svečių iš viso pasaulio. O greitasis “Suktinis”, nors ir nebe naujas šokis, ir šiemet susilaukė karščiausių žiūrovų plojimų.

Programos pabaigoje visų laukė dar vienas malonus siurprizas – klausėmės savo kaimynų, Sietlo Lietuvių Bendruomenės mišraus choro “Vakarai” , vadovaujamo Dainiaus Vaičekonio, pasirodymo. Visus užbūrė choristų nuostabiai atliktos dainos: laisvės kovotojų daina “Nesuės, Nesugrauš Tavo Dalios”, Vytauto Kernagio “Giedu Dainelę” ir Leonido Abario daina Henrikos Aušrienės žodžiams “Tyliai, Tyliai…” Didelis ačiū visiems dainininkams ir jų vadovui Dainiui Vaičekoniui, paaukojusiems brangų savaitgalio laiką ir savo gražiu pasirodymu praturtinusiems mūsų vakaro programą.

Na, o kokia gi šventė be šventiško vaišių stalo?! Čia ir vėl pasisitengė visus pamaloninti valgių gausa mūsų šauniosios šeimininkės, vadovaujamos nenuilstančios močiutės Vaidos Bašinskienės. Gardžiausiais kvapais viliojo silkutė, įvairiausios mišrainės, garavo net kelių rūšių kugelis, dešrelės su kopūstais, šonkauliukai, kepsniukai ir kitokie skanumynai, o atskiras stalas buvo padengtas, išlaikant autentišką Lietuvos nacionalionio kulinarinio paveldo stilių: čia galėjai paragauti tradicinio vestuvių skanėsto – šakočio, kelių rūšių lietuviško sūrio, Gražinos iškeptos skrudintos duonelės su česnaku, bei vietos šeimininkių keptos naminės duonos, virtų žirnių su spirgučiais, rūkytos dešrytės ir virto kiaulės liežuvio, na ir žinoma, atsigerti lietuviško alaus bei tradicinio pokylių gėrimo Krupniko. Tikra puota gurmanų skrandžiams – ir ne kitaip!

Mūsų jaunimas, kuris nė kiek nepavargo nuo šitiek patirtų įspūdžių, vakarą užbaigė smagia pasiutpolke ir kitais populiariais šokiais – rateliais. Tie, kas nešoko, irgi dar neskubėjo namo, dalinosi prisiminimais, įamžintomis šventės akimirkomis, šnekučiavosi, fotografavosi prisiminimui. Ir visi kaip vienas tvirtino: tokios šaunios šventės, su šitokiu gausiu būriu svečių ir dalyvių, jau senokai nebuvo!

Už tokį nuostabų renginį visų žiūrovų vardu norisi padėkoti Portlando Lietuvių Bendruomenės valdybai ir ypač jos pirmininkei Giedrei Babarskienei – už paaukotą laiką ir neišsenkančią energiją viską organizuojant, Giedrės mamytei Vaidai – už pasiaukojantį šeimininkavimą, gausiam būriui savanorių, vadovaujamų Millanos Koroteev – už ypač gražiai ir išradingai papuoštą salę, mažiems ir dideliems šokėjėliams bei dainininkams – už puikų pasirodyma, o visiems, kas atėjo – už gerą nuotaiką ir norą pabūti kartu bei aukas mūsų bendruomenei.

Smagu, kad tiek daug mūsų bendruomenės narių didžiuojasi, kad yra lietuviai, kad yra laisvi, kad gali svęsti savo šventes, kalbėti savo gimtąja kalba… Tai yra nepaprastos, amžinosios vertybės. Laisvė būti savimi – brangiausia vertybė kiekvienam, ir visai nesvarbu, ar esi maža, ar didelė tauta. Manau, kad mums visiems, kurie atkakliai metai iš metų puoselėjame lietuvybę Amerikos šiaurės vakarų pakrantėje, Lietuvos laisvė yra didžiausia dovana, kurią gavome iš savo tėvų ir prosenelių ir kurią norime perduoti vaikams ir vaikaičiams.

Nuotraukos Justinos Bezaraitės ir Dariaus Kuzmicko