Los Andželo Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje kabo Dievo Gailestingumo paveikslo kopija, kurią parapijai padovanojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Paveikslo originalas nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. puošia Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės altorių. Lietuvos Respublikos sostinė Vilnius krikščioniškam pasauliui žinomas kaip Gailestingumo miestas.
Paveikslo atsiradimo istorija
Pirmąjį gailestingojo Išganytojo apreiškimą šv. Faustina patyrė 1931 m. vasario 22 d. Plocke, vėliau keletą kartų Vilniuje. Čia ji atvyko Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno vyresnybės nurodymu po 1933 m. duotų amžinųjų įžadų ir gyveno iki 1936-ųjų.
Gailestingojo Jėzaus paveikslą, dažnai vadinamą tiesiog Dievo Gailestingumo paveikslu 1934 m., pagal mistikės sesers Faustinos patirtus regėjimus ir jai nuolat prižiūrint, Vilniuje nutapė dailininkas Eugenijus Kazimierovskis.
Paveikslo apačioje, ses. Faustinai apsireiškusio Išganytojo pageidavimu atsirado užrašas:”Jėzau, pasitikiu Tavimi”.
Pirmą kartą paveikslas viešai pagerbtas 1935 m. Aušros vartų koplyčioje, Velykų penktadienio, šeštadienio ir Atvelykio sekmadienio tridieniu užbaigiant Jubiliejinius pasaulio Atpirkimo metus. Tridienio pamaldose dalyvavusi sesuo Faustina savo dienoraštyje rašė mačiusi, kaip Išganytojo ranka paveiksle judėjusi, kryžiaus ženklu laimindama susirinkusius.
Vilniuje Faustina sutiko keletą kartų regėjimuose matytą seserų nuodėmklausį kunigą Mykolą Sopočką. “Tai mano ištikimas tarnas, jis tau padės vykdyti mano valią žemėje”, – apsireiškimo metu drąsino Faustiną Jėzus. Kun. M.Sopočka paragino ses. Faustiną rašyti dienoraštį, geriausiai atskleidžiantį, kokią žinią Viešpats nori perduoti žmonėms.
Garsiojo atvaizdo klajonės
Pradžioje Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo laikomas kun. M.Sopočkos bute, o nuo 1934 m. rudens-seserų bernardinių vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios. Savo dienoraštyje ses. Faustina keletą kartų užsimena: jai pasirodęs Jėzus liepęs perduoti nuodėmklausiui, kad paveikslo vieta-bažnyčioje, o ne vienuolyno koridoriuje. 1937 m. per Atvelykį, tai yra Dievo Gailestingumo šventės dieną, paveikslas buvo pakabintas Šv. Mykolo bažnyčioje šalia didžiojo altoriaus.
1943 m. dailininkas Adolfas Hylo pagal ses. Faustinos dienoraštį bei Kazimierovskio kopijos reprodukciją nutapė antrąjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Nors šis paveikslas menkai sietinas su ses. Faustinos regėjimais, kaip tik jo kopijos bei reprodukcijos po karo paplito ne tik Lenkijoje, bet ir Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse. Tačiau originalus atvaizdas, nors ir patyręs rūsčių išbandymų, yra Vilniuje.
1948 m. rugpjūtį Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia rusų okupacinės valdžios buvo uždaryta, jos turtas pervežtas į Šventosios Dvasios bažnyčią. Gailestingojo Jėzaus paveikslas liko Šv. Mykolo bažnyčioje ir tik 1951 m. liepą dvi pamaldžios vilnietės paveikslo drobę išpirko iš bažnyčios sargo ir perdavė Šventosios Dvasios bažnyčios klebonui.
Buvo norinčių išgabenti atvaizdą į Lenkiją. Sutrukdė ne tik Sovietų Sąjungos griežta pasienio kontrolė, bet ir žmogaus, žadėjusio nelegaliai pervežti paveikslą sąžinė. Kaip vėliau jis prisipažino: ”Man atrodė, kad padarysiu šventvagystę”.
Vis dėl to 1956 m. Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo išvežtas į Baltarusiją į netoli Gardino esančią bažnytėlę. 1970 m. sovietinė valdžia bažnyčią uždarė ir išgabeno visą jos inventorių. Gailestingojo Jėzaus paveikslas per stebuklą liko nepaliestas.
Kelių Lietuvos kunigų ir seserų vienuolių pastangomis 1986 m. rudenį Dievo Gailestingumo atvaizdas slapta pargabentas į Vilnių ir vėl patikėtas Šventosios Dvasios bažnyčiai. Tuo metu bažnyčioje vyko remontas, todėl atsiradęs naujas paveikslas nesukėlė valdžios įtarimų. Paveikslas saugotas jos šoniniame altoriuje iki 2005 m. 2003 m. pavasarį atvaizdą profesionaliai restauravusi Edita Hankovska-Červinska pašalino ankstenių konservavimų bei pertapymo pėdsakus. Dabar paveikslas yra visiškai toks, kokį 1934 m. ses. Faustinos prižiūrimas nutapė dailininkas Eugenijus Kazimierovskis.
2004 m. balandžio 18 d., Vilniuje Atvelykio sekmadienį, per Dievo Gailestingumo iškilmę, buvo atšventinta naujai atrestauruota Švč. Trejybės bažnytėlė. 2005 m. rugsėjo 28 d. Okupacijų metais blaškytas atvaizdas pagaliau rado vietą, derančią jo garsui. Bažnytėlė buvo pavadinta Dievo Gailestingumo šventove. Nuo to laiko bažnytėlė atidatyta 24-rias valandas Švč. Sakramento adoracijai.
Lietuvą ir visą pasaulį užklupus koronos viruso epidemijai, iš Švč. Trejybės bažnytėlės transliuojamos mišios internetu www.gailestingumas.lt. Vakarinės pakrantės lietuviams patogiausias laikas yra 9-ta valanda ryto.
Internetiniame Youtobe portale galima pasižiūrėti filmą apie ses. Faustiną ir daug įvairių video klipų Dievo Gailestingumo tema. O internetinėje svetainėje www.divinemercyfilm.com galima įsigyti filmą, sukurtą buvusio Los Andželo Šv. Kazimiero parapijiečio, dabartinio Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo iniciatyva.
Pagal leidinį “Jėzau, pasitikiu Tavimi”, Vilnius 2011 m. parengė Amandas Ragauskas.
Tačiau pats originaliausias ir tikriausias paveikslas yra Kaišiadorių Kristaus Karaliaus katedroje? Ar aš klystu?