Šiuolaikinės technologijos, net karantino metu, suteikia galimybę naujai pažinčiai

Prieš prasidedant karūnuoto viruso sukeltam karantinui, buvau pasigalandęs savo žurnalisto plunksną ir pasiryžęs nudžiuginti “Vakarų vėjų” skaitytojus įdomiais Los Andželo ir jo apylinkių lietuvių veiklos aprašymais. Deja, pluksną teko padėti į šalį. Los Andželo šv. Kazimiero parapiją vyskupija uždarė: nei mišių, nei kultūrinių renginių. Maniau, kad plunksna jau ir visai surūdys. Tik vieną vakarą, sulaukiau skambučio iš savo gero bičiulio, dailininko Rolando Dabruko su pasiūlymu susipažinti su jauna, įdomia moterimi, kuri ir karantino metu yra pilna įdomių idėjų, kuriomis norėtų pasidalinti su “Vakarų vėjų” skaitytojais.

Susiskambinau su Ausma Fiame, buvusia kauniete, kaip ir aš pats. O kur susitinka du kraštiečiai – kalbos netrūksta. Į laikrodį nežiūrėjau, bet atrodo, kad pasikalbėjome netrumpai. Sunku net viską atsiminti. Taigi, šį kartą nutariau pasielgti gudriau ir viską, ką kalbėsimės su Ausma, nutariau užrašyti klausimų – atsakymų forma (pandemijos metu madingu nuotoliniu būdu) ir pokalbio santrauką pateikti  “Vakarų vėjų” skaitytojams. O, kad skaitytojams būtų kuo aiškiau su kuo ir apie ką kalbėjomės, pradėsiu nuo pradžių.

Ausma, man labai patiko tavo pasakojimas apie vaikystę, praleistą Kaune, nors jeigu gerai supratau, tai esi gimusi Latvijoje. Tavo vaikystės svajonės tavęs nepalieka ir dabar veda į jų išsipildymą. Ar tai tiesa?

Taip jau gyvenime susiklostė, kad būdama grynakraujė lietuvė gimiau Latvijos mieste Jelgavoje. Vos ne Biblijinis variantas: tuo metu kai mamai atėjo laikas gimdyti, ji keliavo Latvijoje, todėl ir mano vardas latviškas – Ausma. Vaikystė ir jaunystė prabėgo Lietuvoje, Kaune. Buvau aktyvus vaikas, mėgau sportą, šokius, vaidybą. Palaipsniui svajonės ir pomėgiai tapo gyvenimo tikslu, kuris man teikia didelį džiaugsmą, ir kuriuo galiu dalintis su kitais. Manau, kad žmogui turi būti labai svarbu žinoti kodėl ir dėl ko daro tai ką daro. Tada jauti pasitenkinimą ir tai veikia kaip varomoji jėga tobulėti. 

Kaip nutiko, kad būdama jauna mergina nepabūgai viena iškeliauti už jūrų marių? Kaip sekėsi įsikurti svetimame krašte? Ar susidūrimas su emigranto realybe nenuvylė turėto įsivaizdavimo apie svajonių šalį Ameriką?

Viena iš mano gyvenimo aistrų yra kelionės ir pasaulio pažinimas. Manau, kad tai persidavė iš mamos ( akį mirkt ). Esu Nepriklausomos Lietuvos vaikas, turintis galimybę šias aistras patenkinti, todėl ir atsiradau už jūrų marių. 2000-ųjų vasarą atskridau į Niujorką. To megamiesto didybė, žvelgiant pro lėktuvo langą, užbūrė ir pakerėjo. Deja artimiau susipažinti su šiuo miestu teko tik vėliau. Niujorko oro uoste mane pasitiko draugai čikagiškiai, nes gyvenimo pradžia Amerikoje buvo suplanuota Čikagoje, Illinojaus valstijoje. Gyvenimu Amerikoje nesu nusivylusi, tačiau pasiilgstu artimųjų Lietuvoje ir vis pagalvoju, o kaipgi būtų susiklostęs mano gyvenimas tenai. Pabaigusi tris metus trukusias studijas medicinos mokykloje ir įsigijusi dantų technikos specialybę, planavau važiuoti į Vokietiją tobulintis, nes buvau laimėjusi pirmą vietą ( Grand Prize ) meistriškumo konkurse.

Kiek pamenu iš mūsų pokalbio, pirmasis miestas buvo Čikaga, kurioje praleidai ar ne keturiolika metų? Kaip sekėsi įsikurti, susirasti darbą? Gal teko ir pasimokyti?

Pirmieji gyvenimo metai prabėgo Čikagos pietvakarių priemiesčiuose. Beveik kasmet keisdavau gyvenamą vietą. Pirmus metus teko pakeliauti po kitas valstijas. Mano geras draugas dirbo tolimų reisų “trokų” vairuotoju. Jis pakvietė mane susipažinti su Amerika. Gyvenus nedidelėje lygumų ir kalvų šalyje, žavėjo Amerikos platybės su kalnais ir prerijomis. Visu tuo laiškais dalinausi su Lietuvoje likusia šeima ir draugais. Tas ryšys padėjo aklimatizuotis naujoje aplinkoje. Kadangi Amerikoje buvau nusprendusi pagyventi ilgesnį laiką, teko rimtai užsiimti anglų kalbos mokymusi. Lietuvoje mokiausi vokiečių ir prancūzų kalbų, tad anglų kalbą pradėjau studijuoti Čikagos priemiesčio koledže, taip pat ir kasdieniniame gyvenime, dirdama amerikiečių šeimose ir vėliau dantų technogijos laboratorijose. Stengiausi kiek galėdama ją tobulinti. Pirmoje dantų technologijos laboratorijoje išdirbau beveik dešimtį metų. Persikėlus gyventi į Wrigleyville, vieną iš Čikagos rajonų, teko pakeisti ir darbo vietą. Mane visada viliojo miesto energija ir galimybės. Dirbdama mokiausi aktorystės ir improvizacijos “The second city” ir “Improv olimpics” studijose. Taip pat pabaigiau nekilnojamo turto agento kursus. Dabar jau penkeri metai kaip gyvenu Kalifornijoje.

Ar buvo koks tarpinis etapas tarp Ilinojaus ir Kalifornijos?

Tarpinis, trumpas gyvenimo etapas praėjo Mičigano valstijoje. Ten dirbau “Hugo Boss” parduotuvėje mados konsultante. Vėl studijavau nekilnojamo turto agento kursuose, nes Mičigano valstijos įstatymai šiek tiek skiriasi nuo Illinojaus ir turi savo atskirą licenziją. Kadangi mane visada traukė šiltesni kraštai, kur nėra žiemos, 2015 metų rudenį, ryžausi persikelti gyventi į saulėtąją Kaliforniją. Naujas gyvenimo tarpsnis, nauji iššūkiai visada mane viliojo. 

Kaip minėjai, vaikystėje traukė teatras, modeliavimas. Kaip Amerikoje sekasi materializuoti vaikystės svajones? Ar teko vaidinti amerikiečių teatre ar filmuotis filmuose?

Esu profesionali aktorė ir modelis. Taip pat mokinu kitus vaikšiojimo podiumu. Lietuvoje baigiau Kęstučio Adomaičio teatro ir “Bravissimo” modeliavimo mokyklas, vaidinau Kauno Pantomimos teatre. Gyvendama Čikagoje vaidinau lietuvių teatruose „Kaukė” ir  “Žaltvykslė”. Kalifornijoje su grupe bendraminčių dalyvaujame filmų kūrime. Kuriant filmus be vaidybos tenka atlikti grimuotojos, prodiuserės, režisieriaus asistentės, kostiumų kūrėjos ir kitas pareigas. Labai įdomus užsiėmimas, kuris man teikia didelį džiaugsmą. 

Myli gyvūnus, ypač kates. Ar čia turi katytę, kuri pasitinka tave po darbo dienos ir murkdama padeda atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių?

Jau vaikystėje buvau kačių gelbėtoja ir globėja. Mano svajonė įkurti pelno nesiekiančią organizaciją “Kačių Oazė”, kur jos galėtų gyventi kaip parke. Tuo norėčiau suteikti galimybę žmonėms, mylintiems kates, bet neturintiems sąlygų jas auginti, su jomis pabendrauti. Taip pat norėčiau su katėmis lankyti neįgalius žmones, nes gyvūnai turi gydančios energijos. Namuose turiu katytę, kurios vardas Aja. Ją pasiėmiau iš prieglobsčio dar gyvendama Čikagoje, kai ji buvo vos keturių mėnesių amžiaus. Su ja nesiskiriame jau virš šešių metų. Jos meilumas padeda pailsėti po dienos darbų.   

Kokie artimiausi planai pasibaigus virusiniam karantinui? Kokios svajonės ves į gyvenimo pilnatvės išsipildymą?

Koronoviruso pandemija gerokai sujaukė ne tik mano, bet ir daugelio žmonių planus. Šiuo metu ruošiuosi “National Board Certification in Dental Laboratory Technology” kvalifikacijos kėlimo egzaminui. Pasibaigus virusiniam karantinui planuoju tęsti privačias pamokas ir bendrus užsiėmimus grupėje, padedant modeliams lavinti vaikščiojimą podiumu, ir visus be išimčių, bet kurio amžiaus ir kūno sudėjimo, taisyklingos ir sveikos laikysenos bei pasitikėjimo savimi. Esu įsitikinusi, kad mano patirtis padės žmonėms atsikratyti įvairių kompleksų ir geriau jaustis. Su kolegomis atnaujinsime neužbaigtų filmų kūrimą. Taip pat tęsiu „Kačių Oazės” įgyvendinimo planus. Šių metų, rugpjūčio 9 d. dalyvausiu konkurse “Miss California United States 2020” kaip “Ms Woman Huntington Beach” atstovė. Tai nauji iššūkiai man, siekiant dalintis savo patirtimi su aplinkiniais, kad per rodomą geranoriškumą galėčiau padėti tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams.

Ausma, dėkoju tau už įdomų pokalbį ir linkiu tau sėkmės darbe ir kūryboje bei visų tavo svajonių išsipildymo.

Pokalbį vedė Amandas Ragauskas.

*************

Ausma Fiame tinklapis:
https://ausmafiame.com/

YouTube kanalas, ištrauka iš trumpametražinio filmo „Boots”, pastatyto pagal tikrus faktus:
https://youtu.be/EnDsmLOvu2Q

„Cats Oasis” video:
https://youtu.be/EkFcYyNdYlA