Išeivijos spaudos skaitmeninimas įgyja pagreitį

Johannes Gutenberg 1440m. išrado spausdinimo mašiną. Tai paspartino informacijos sklidimą Europoje ir vedė į renesanso amžių. Iki 1500m. jau buvo atspausdinta 15-20 milijonai egzempliorių įvairių leidinių. Spaudos prieinamumas skatino žmones mokytis skaityti ir rašyti. Po daugiau nei 500 metų įvyko kitas „perversmas”. Dabar jau gyvename kompiuterio amžiuje. Norint išsaugoti ir padaryti labiau prieinamus popierinės spaudos archyvus, dedamos pastangos visą tą lobį suskaitmeninti.

2018 m. spalio 14 d. „Drauge” Virginija Petrauskienė kalbino dr. Joną Daugirdą apie „Draugo” suskaitmeninimą. Tas darbas jau beveik yra baigtas. Skaitmeniniame archyve esantys 1909–2007 metų „Draugo” numeriai yra prieinami visiems. Nuo 2008 m. laikraščio numeriai yra prieinami tik „Draugo” prenumeratoriams. Kiti gali prieiti skaityti už nedidelį patarnavimo mokestį.

„Draugo” suskaitmeninimo sėkmė, be abejo, paskatino dr. Joną Daugirdą pradėti panašų darbą ir su kita išeivijos spauda. Jis sutiko su „Draugo” skaitytojais pasidalinti esama padėtimi.

Kokius darbus jau pradėjote?

Po to, kai baigėme skaitmeninti didžiąją dalį „Draugo” numerių, pagalvojau, kodėl įgytos patirties nepanaudojus ir, surinkus pagalbininkų, nesuskaitmeninus kitų lietuviškų laikraščių, leistų Amerikoje. Mūsų senoji karta miršta, sukaupti spaudos archyvai gali pradingti, o su jais – ir tiek daug svarbios medžiagos bei mūsų, lietuvių, istorijos. Nusprendžiau, kad turiu rūpintis tos spaudos išsaugojimu. Kadangi jau esu įvaldęs skaitmeninimo procesą ir sukūręs tinklą gerų specialistų, ėmiausi darbo. Svarsčiau, nuo kurių laikraščių pradėti. Man buvo svarbu parinkti ir įamžinti spaudą, kuri buvo leidžiama ne tik Čikagoje, bet ir Rytiniame pakraštyje, Clevelande ir Vakaruose, nes ji artimiau atspindėjo tų regionų lietuvių gyvenimą ir neretai nušvietė įvykius kitu kampu.

Tad projektą pradėti nutariau nuo dviejų gerai pažįstamų laikraščių ir dviejų mažiau žinomų, bet labai vertingų. Beveik lygiagrečiai buvo pradėtas skaitmeninti laikraštis „Darbininkas”, pradžioje leistas Bostone, vėliau perkeltas į New Yorką ir ėjęs 1915-2006 m.; laikraštis „Dirva”, Clevelande leidžiamas nuo 1915 m. iki dabar; laikraštis „Keleivis”, leistas Bostone 1905-1979 m., ir labai senas laikraštis „Lietuva”, kuris buvo leidžiamas Čikagoje 1892–1920 m.

Visus suskaitmenintus archyvus reikėjo kur nors virtualiai patalpinti. Tam tikslui sukūriau internetinę svetainę: www.spauda.org. Ten dabar yra įkeliamos paruoštos rinkmenos su suskaitmenintais laikraščių numeriais, kurie visiems yra prieinami nemokamai. Kiekvienas apsilankęs galės ten pasinerti į nuostabią mūsų tautos istoriją. Kai turite laisvo laiko, rekomenduoju pasidomėti – kiekviename laikraščio numeryje tikrai yra ką skaityti.

Kas yra Jūsų bendradarbiai?

Aš esu „Draugo” leidėjų tarybos narys ir paties „Draugo” skaitmeninimą bei jo finansavimą vykdžiau šių pareigų rėmuose. Kitų institucinių bendradarbių nereikėjo. Nutarus projektą gerokai praplatinti, darbas nebetilpo „Draugo” rėmuose. Pradžioje jį vykdžiau kaip privatus asmuo, pats ieškojau finansavimo iš įvairių fondų ir šaltinių. Bet fondai turi savo tvarką ir taisykles, ir supratau, kad šiam projektui reikia bendražygio – pelno nesiekiančios organizacijos. Tad pasiūliau šį projektą globoti Lituanistikos tyrimo centrui (LTC). LTC, kaip archyvų ir mokslinių šaltinių institucija, savo paskirtimi šiam projektui labai tinka. Centras savo saugyklose taip pat turi nemažai laikraščių, kuriuos norėčiau suskaitmeninti, tad bendradarbiavimas būtų abipusiai naudingas. Tuo pačiu, būdama pelno nesiekianti organizacija, LTC turi teisę prašyti ir gauti paramos iš įvairių fondų šiam darbui remti. Esu dėkingas, kad LTC mielai sutiko su manim dirbti.

Jūs vadovaujate ir, spėju, atliekate didžiausią darbą. Spauda.org tinklalapyje rašoma, kad projekto administratorė yra Kristina Lapienytė. Kokios jos pareigos? Kas dar Jums talkina?

Kristina yra LTC valdybos pirmininkė. Dėl šio projekto ji rūpinasi dotacijų prašymų paruošimu, gautos paramos tvarkymu, veda sąskaitybą, įrodančią, kaip ir kur gauti pinigai buvo panaudoti, siunčia išmokas. Ji siunčia fotografavimui laikraščių originalus bei mikrofilmus, saugomus LTC archyvuose, pagal sutartį su įvairiomis JAV bibliotekomis priima iš jų mikrofilmus, nusiunčia skaitmeninimui, paskui grąžina ir t. t.

Kiti darbininkai yra nelietuviai specialistai. Laikraščių originalus filmuoja Northern Micrographics įmonė, kuri veikia LaCrosse, WI. Ši įmonė specializuojasi senų archyvų saugojimu ir fotografavimu bei skenavimu. Jie turi įrangos, kuri net byrančius laikraščių lapus gali saugiai nufotografuoti. Tada puslapių vaizdus iš mikrofilmų su ypatinga aparatūra mums skaitmenina Tom Tryniski, gyvenantis Fulton, New York. Jis labai kruopščiai tą darbą atliko skaitmeninant „Draugo” archyvą. Ir galiausiai – atskirus puslapius į numerius (komplektus) sudeda ir svetainės darbus atlieka įvairūs nuotoliniai programuotojai, samdomi per internetą iš viso pasaulio…

Nors dirbate savanorystės pagrindu, atsiranda būtinų išlaidų. Apie kokias sumas kalbame? Kas yra pagrindiniai rėmėjai, prisidedantys prie projekto įgyvendinimo?

Išlaidų susidaro tikrai nemažai. Fotografuoti ar skenuoti vieną puslapį kainuoja nuo $0.35 iki 0.60 (kaina aukštesnė, jeigu reikia fotografuoti trapius, byrančius puslapius). Tada suskaitmeninti vieno puslapio vaizdą kainuoja apie $0.10–0.15, o surinkti į numerius ir paruošti internetui – dar panašiai tiek. Dar prisideda įvairūs darbai ruošiant paieškos programėles kiekvieniems laikraščio metams ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nebaisu ‒ sumos skaičiuojamos centais. Bet kai padaugini iš 105 metų (pvz., „Dirvos”), tada padaugini iš savaičių ir dienų, puslapių skaičius logaritmiškai padidėja, gauni apie 50,000 puslapių, ir tie centai virsta tūkstančiais dolerių.

Išlaidos tik iš dalies priklauso nuo puslapių skaičiaus. Kainos gerokai sumažėja, jeigu galima skaitmeninimo kelią pradėti ne nuo originalų, kuriuos reikia fotografuoti, bet nuo mikrofilmų. Dar geriau, jei puslapio vaizdas (image) jau egzistuoja, pvz., M. Mažvydo bibliotekos epaveldo.lt svetainėje. Tada reikia tik gauti sutikimą pervesti į rinkmenas.

Dabar baigiame vienerių metų darbus. Projekto svarbą lietuvybei suprato ir 2019 m. dosniai parėmė trys fondai: Clevelando „Plėtros” fondas parėmė „Dirvos” skaitmeninimą, skirdamas 15,000 dol.; Lietuvių katalikų mokslo akademija skyrė 15,000 dol. kad prisidėtų prie „Darbininko” laikraščio skaitmeninimo; Lietuvių Fondas skyrė 15,000 dol. pradiniams visų keturių laikraščių skaitmeninimo darbams.

Tuos 45,000 dolerių jau sunaudojome skaitmenindami daugumą „Dirvos”, „Darbininko”, „Keleivio” ir „Lietuvos” numerių. Mums labai pagelbėjo dvi bibliotekos: Bostono viešoji biblioteka, kuri leido nemokamai suskaitmeninti jų turimus „Keleivio” mikrofilmus, ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuri jau buvo nufotografavusi nemažai „Dirvos” bei „Darbininko” puslapių. Taip pat esu dėkingas Wisconsin Historical Society, kuri turėjo laikraščio „Lietuva” senų numerių ir mums davė vaizdo rinkmenų iš savo mikrofilmų.

Esate gydytojas nefrologas, universiteto profesorius. Kaip įsitraukėte į kompiuteriją, internetą, o dabar ir spaudos skaitmeninimą?

1995 m. sukūriau internetinę svetainę HDCN (Hypertension, Dialysis and Clinical Nephrology, www.hdcn. com), kuri buvo virtualus nefrologijos žurnalas. Mano tikslas buvo perduoti gydytojams naujausias nefrologijos srities žinias. Tuo metu tai buvo naujovė, bet aš sugalvojau, kaip „pakrauti” suvažiavimų pranešimų garso įrašus ir juose naudojamų skaidrių vaizdus, kad žinių pasisemtų ir nedalyvaujantys. Kuriant ir puoselėjant HDCN įgijau tikrai naudingų įgūdžių. Ta svetainė dar gyvuoja.

Kokie ateities planai?

Atsakymas iš dalies priklausys nuo turimų lėšų. Esu labai dėkingas, kad šiais metais (2020) Lietuvių Fondas vėl skyrė 15,000 dol.

Darbai tęsiasi. Minėtų keturių laikraščių trūksta ištisų metų bei pavienių numerių, tad tenka kaip kokiam detektyvui juos medžioti. Kai kurių metų puslapiai labai blogos kokybės, nes, neturint originalų, teko skaitmeninti iš mikrofilmų. Atradęs originalius numerius, norėčiau nufotografuoti ir pakeisti.

Toliau galvoju skaitmeninti „Tėvynę” (SLA laikraštį), „Lietuvių dienas” (žurnalą, leistą Los Angeles, CA), „Naujienas” (leistas Čikagoje) ir žurnalą „Ateitis”. Bet be pinigų vežimas nevažiuos. Ypač daug kainuotų skaitmeninti „Naujienas”, nes laikraštis ėjo daug metų ir kasdien. Labai trokštu rasti dosnų mecenatą Kalifornijoje, kuris įamžintų Vakarų pakrantės lietuvių istoriją. „Lietuvių dienos” buvo puikus, vertingas žurnalas. Albinas Markevičius iš Kalifornijos LTC paskyrė tris tūkstančius dolerių „Lietuvių dienų” skaitmeninimui remti. Tai – šio projekto pradžių pradžia.

Gal dar ką norėtumėte pasakyti gerbiamiems „Draugo” skaitytojams?

Svarbiausia norėčiau, kad žmonės žinotų, jog spaudos archyvas egzistuoja, kad visi gali lengvai ir be jokio mokesčio jį pasiekti. Reikia tik nukeliauti į www.spauda.org. Ten „pabraidžius” galima daug ką sužinoti ‒ kaip lietuviai JAV kūrėsi, kaip jie susidūrė su įvairiomis kliūtimis, kaip jie reagavo į pasaulio įvykius, kas juos domino ar juokino ir gal net atpažinti senus pažįstamus ir draugus. Su piršto galiuko paspaudimu Jums atsivers nepaprastas lietuviškas pasaulis.

Iš savo pusės noriu Jums padėkoti už internetinį „Draugą”, kuris nuolat mane pasiekia spausdinimo dieną. Tai skaitymo įprotį skatinanti magika!

Iš tikrųjų manau, kad „Draugo” numeriai skaitytojams pateikiami lengvai prieinamu formatu, kokio aš kol kas nesu matęs kituose JAV laikraščiuose. Malonu, kad Jums patinka. Ypač dėl to, kad nereikia pasikliauti nepastoviu JAV pašto pristatymu. Kitas privalumas: naudojant paieškos (search) anketą, „Draugo” svetainėje galima lengvai surasti norimus straipsnius, asmenis ar įvykius. Kompiuterių ir interneto dėka įrišti „Draugo” archyviniai numeriai tampa parankūs. Šis archyvas yra vieta, kur sutelkta mūsų jau amžinybėn iškeliavusių kartų mąstysena, išgyvenimai bei išmintis. Apsilankykite!

Ačiū už pokalbį!

Paremti šį projektą galite keliais būdais:

Lithuanian Research and Studies Center tax ID: 36-3166332 

arba

„Add special instructions to seller” – įrašykite:  Lithuanian Days project

Papildyta. Tyrimo Centras Kalifornijoje ieško žmonių, kurie galėtų turėti Lietuvių Dienų numerius nuo lapkričio 1991 m. iki 1992 m. paskutinio numerio, nes jų šiuo metu ir trūksta.

Dėkojame už paramą!