Portlando lietuvių bendruomenė pandemijos ir artėjančių švenčių akivaizdoje

Kažin, ar šiuo metu, vasario mėnesį atšventę Lietuvos Laisvės dieną, bent vienas iš mūsų tikėjomės, kad sekantis didesnis lietuviškas susibūrimas Portlande bus įmanomas nebent vėl tik vasarį… už metų… ir tai dar su dideliu klaustuku!

Deja, 2020-ji įeis į žmonijos istoriją, kaip sudėtingiausi metai per pastarąjį 30, gal net 50 metų nuo Šaltojo karo laikų, kuomet Vakarų ir Rytų bloko šalys vis grasino vienos kitoms branduoliniais ginklais ir, atrodė, trečiasis pasaulinis karas yra beveik neišvengiamas.

Visgi, politinis klimatas “atšilo” ir pastaruosius keletą dešimtmečių pasaulis tapo kur kas atviresnis, mūsų tautiečiai pasklido plačiai po įvairius kraštus, keliavome ir džiaugėmės įvairialypiu visuomenės progresu.

Bet vos tik prasidėjus trečiąjam XXI-ojo amžiaus dešimtmečiui, atėjo nerimastingos žinios iš Kinijos, netrukus naujasis koronavirusas sukaustė visą mūsų nuostabią planetą, palaipsniui sustojo žmonių įprastinis gyvenimas, ypatingai suvaržyta tapo visuomeninė veikla… Tai be jokios abejonės palietė ir Amerikos lietuvius, nuo šių metų pavasario atšaukus ar atidėjus daugumą renginių JAV. Išimtimi netapo ir Portlando apylinkė, teko sustabdyti viską – net lietuviška mokyklėlė kol kas ilgalaikėse atostogose. Vasarą nebebuvo kaip nei Joninių, nei vėlyvo rugsėjo pikniko organizuoti, taigi dauguma, ir žinoma ne savo noru, buvome savotiškai atskirti nuo bendravimo.

Atėjus rudens metui, nutarėme pradžiuginti visus savo bendruomenės narius nors specialiomis pamaldomis Groto šventovėje esančioje koplyčioje Portlande. Visų šventųjų dienos proga Šv. Mišias lietuviškai aukojo mus aplankęs kun. Tomas Karanauskas iš Los Anželo. Nors gal melstis su kaukėmis laikantis rekomenduojamo atstumo įprastomis sąlygomis ir atrodytų keistokai, bet turime priprasti prie naujos “įprastos” aplinkos.

Kun. Tomo pamoksle daug dėmesio buvo skirta ypatingoms šio laikmečio aplinkybėms, juo labiau kad Vakarų pakrantėje gyvenantieji šiemet kentėjo ne tik nuo covid-19, bet ir nesibaigiančių demonstracijų, peraugusių didmiesčiuose neretai iki riaušių, po to gaisrų, o prieš JAV prezidento rinkimus pastaruoju metu ir dideliu protestu. “Kada mūsų gyvenime reikia verkti, o kada tikėti?” retoriškai susirinkusių į mišias klausė Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas. “Sunkesnėmis akimirkomis nebijokime ateiti prie Jėzaus ir išsakyti Dievui savo rūpesčių ir nerimo”. Pakylėti dvasinės atgaivos po pamaldų Groto koplyčioje apsilankėme ir prie lietuviško koplytstulpio viršuje – vienintelio tikro mūsų tautinio paveldo Portlande.

Lietuvių bendruomenė šiemet ateinančių švenčių proga apsiėmė papuošti koplytstulpį Kalėdine tematika, nes kasmetinio Groto parko kalėdinių lempučių festivalio, kuris paprastai sukviečia tūkstančius svečių nuo gruodžio pradžios iki metų pabaigos, šiais metais taip pat nebus. Ką gi, belieka pakelti akis į dangų, kaip kun. Tomas sakė, prašant Aukščiausiojo užtarimo sunkesniu mūsų gyvenimo momentu. Ir labai lauksime lietuviškų pamaldų vėl, kaip planuojama gruodžio 13-ąją sekantį kartą Grote.

Primename, kad laikantis Oregono sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijų Portlando arkvyskupija reikalauja Šv. Mišioms registruotis iš anksto, pamaldose dalyviams dėvėti apsaugines veido kaukes ir laikytis ne mažiau nei 6 pėdų atstumo vieniems nuo kitų. Ir nepaisant visokių iššūkių linkime visiems ramios Padėkos dienos ir kitų ateinančių švenčių!

Laurynas Misevičius