„Atminties šiandien laužus uždekim, tegul Lietuvai meilė liepsnos”
Atmintis gyva…„Tėve mūsų“, – prie Seimo kartojo,
Nuvilnijo prie bokšto kalvos,
Visą naktį laužai čia liepsnojo,
Visą naktį vardan Lietuvos.
Nugalėjom, išbuvom, išlaukėm,
Nepalūžom prie kapo duobės.
Atminties šiandien laužus uždekim,
Tegul Lietuvai meilė liepsnos…
/Danguolė Protasevičienė/
Prisimindami lemtingus Lietuvai 1990-jų sausio 13-sios įvykius, Portlando lietuvių bendruomenės entuziastai ankstyvą sekmadienio rytą ir vėl susiruošė į tradicinį žygį, skirtą kovotojams už Lietuvos laisvę paminėti.
Net sunku patikėti, kad prabėgo jau 30 metų nuo tų atmintinų įvykių, kai stovėjome, susikibę rankomis, prie Vilniaus televizijos bokšto, kai per naktis degė laužai prie Lietuvos Seimo Rūmų, kai nenutrūkstama grandine išsirikiavome Baltijos kelyje…
Tie, kas buvome tų įvykių netiesioginiais liudininkais, nejučia mintimis ir vėl sugrįžtame į tą šaltą sausio 13-sios naktį… Prigludę prie tuomet dar nespalvotų televizorių ekranų (menu, mūsų šeima tada turėjo tik mažytį juodai baltą “Šilelį”), užgniaužę kvapą stebėjome širdį veriančius kraupius vaizdus, kaip sovietinių okupantų tankai traiškė nekaltus beginklius žmones, kuriuos vienijo vienintelis tikslas – laisva Lietuva…
Prabėgo jau trys dešimtmečiai, kai Lietuva, kurios laisvę apgynė narsūs jos sūnūs ir dukros, nepabūgę paaukoti dėl jos netgi brangiausio turto – savo gyvybės, yra laisva ir nepriklausoma valstybė… Daug kas pasikeitė per tą laikotarpį ir Lietuvos ir kiekvieno iš mūsų asmeniniame gyvenime, tačiau atmintis gyva, ji nemiršta, ji rusena kiekvieno laisvę mylinčio lietuvio širdyje…
Tam ir buvo skirtas šiandienos Porlando lietuvių bendruomenės patriotų žygis: dar kartą prisiminti, pasidalinti ta gyva atmintim su draugais, bendraminčiais, perduoti ją ateinančiai po mūsų jaunajai kartai…
Ir lai Lietuvai Meilė liepsnos!..
Portand’o Lietuvių Bendruomenės Valdybos vardu – Nuoširdus Ačiū visiems, šįryt susirinkusiems paminėti Lietuvos Laivės gynėjų dieną.
Gražina Kazilienė
Rėmėjai
