Kai gyvenimas pasiūlo kalnus, apsiauk reikiamus batus ir keliauk!

Kalnai mane visada traukė. Keliaujant po Europą ar atvykus čia. Jų didybė ir jėga. Visada buvo noras išbandyti save kopiant ir tyrinėjant juos.

Prisimenu vieną iš savo pirmųjų kelionių į kalnus. Tai buvo prieš kokius 17 metų. Tik atvykus gyventi į šią valstiją. Pasiūlymas “haiking” iš kart mane suviliojo. Neturint jokio supratimo kaip apsirengti bei pasiruošti šiai išvykai, aš stačia galvapasinėriau į tai. Lengvas apsirengimas, sportiniai bateliai, jokios nuovokos, kur einu ir kas manęs laukia, aš išvykau. Jau važiuojant link kalnų, buvau pakerėta supamos gamtos. Jaučiau tą traukiamą jėgą. Džiugesys buvo tik pradedant išvyką. Lengva kuprinėlė su maža vandens gertuvėle bei keletu mažų užkandėlių.

Beeidama buvau sužavėta kalnų grožio, upės tekėjimo, iš arti matomų sniego luitų ir kalnų viršūnių, šilauogių skonio. Taip nekreipdama dėmesio, kur einu aš kriptelnu koją taip stipriai, kad nebegaliu paeiti. Temsta. Maisto nebėra, vandens nė lašo. Negaliu paeiti. Darosi vis sunkiau matyti. Jokio žibintuvėlio. Nieko. Šiaip taip, pailsėjusi aš parsigaunu iki mašinos. Su drebančia širdimi, skaudančia koja, bei visa kelione atgal ir būnant laiminga, kad radau kelią atgaliosna. Išvyka kaip išvyka, bet ir buvo gera pamoka mano tolimoms išvykoms.

Vašingtono valstija yra nuostabi ir turtinga savo gamta. Nesvarbu į kurią pusę pasisuksi, visur savitas ir nepakartojamas grožis. Pasirinkimų įvairiausių. Ar nori lengvų išvykų, ar vidutinių, ar sunkių – durys atviros viskam. Nereikia ir toli važiuoti. Tik ištyrinėk savo vietovę ir pastebėsi, kad kelionė mašina iki vietos gali užtrukti ilgiausiai valandą. Kiekvienas žmogus gali atrasti nuostabių išvykų pagal savo galimybes. Reikia tik turėti tinkamo nusiteikimo ir noro.

Išvykos į kalnus ar kopimai į kalnus yra rimtas užsiėmimas, reikalaujantis gero pasiruošimo. “Haikingai” gali padovanoti visokių išbandymų ir nenumatytų staigmenų. Reikia būtinai žinoti ir savo galimybes: kiek gali eiti, ar pajėgsi, ar stumsi save iki paskutiniųjų ir žaisi su savo likimu.

Intensyviai pradėjau savo išvykas prieš kokius trejus metus. Ypač vasaros metu po du ar tris “haiking” per savaitę. Daug vietų ir kalnų aplankyta. Daug grožybių pamatyta. Kiek mylių nueita? Nustota skaičiuoti. Begalės. Daug ko išmokau bekeliaudama, praturtinau savo žinias ir pastebėjau savo galimybes.

Deja, mokausi ir dabar, nes kiekviena išvyka – vis nauja pamoka. Daug ko išmoksti ir bebendraudamas su kitais keliautojais.

Štai keletas trumpų pastebėjimų:
Laikas: Visada planuok, kada eisi ir kiek laiko gali užtrukti kelionė.
Kelionės ilgis: Išsinagrinėk, kiek mylių ir ar nurodomas mylių skaičius į vieną pusę ar į abi puses.
Oras: Mėgstu sakyti, kad nėra blogo oro. Yra tik netinkamas apsirengimas. Deja, šio posakio negaliu naudoti einant į kalnus. Oras gali daug ką nulemti kelionės metu. Jeigu lyja: šaltis, drėgmė, blogesnis matomumas, silpnesnė orientacija, slidumas ir t.t.
Maistas: Visada turėk pakankamai maisto: vandens, užkandžių, sumuštinių. Maisto, kad suteiktų energijos. Kaip viena mano patyrusi alpinistė sakė: „išvykos metu nėra dietos”. Turi turėti maisto, kad suteiktų tau jėgų eiti.
Apranga: Visada patogi judėjimui. Svarbiausia – batai. Kiek nesėkmingų atvejų įvyksta dėl netinkamų batų: išsisukamos kojos, paslydimai, kojų lūžiai. Visada reikia žinoti kuriuo metų laiku eini ir kokią avalynę dėvi. Kalnai turi savo orą. Kas atrodo paprasta tik pradėjus eiti. Kylant aukštyn viskas pasikeičia kita linkme – atsiranda akmenų, atsiranda ir sniego.
Kuprinė: visada turėk žibintuvėlį, pirmos pagalbos krepšelį, peiliuką, degtukų ar su kuom užsikurti laužą, kompasą, žemėlapį tos vietos kur eini. Labai padeda ir žygiavimo lazdos. Visada prisimink ‐ pradėk nuo lengvų išvykų ir po truputį prailgink savo išvykas. Jeigu jautiesi saugiai su lengvomis išvykomis, pradėk vidutinio lygio išvykas ir t.t. Kalnai ir ilgos išvykos – iššūkiai. Gerai pagalvok ar esi tam pasiruošęs.
Ką atsinešei, tą ir parsinešk atgal. Gerbk gamtą. Niekas už tave nesurinks mėtomų vandens gertuvėlių, popierėlių, ar, nuėjus pakelėje savo reikalus atlikt, mėtomų tualetinių popierių. Surink visas savo šiukšles ir parnešk atgal. Juk ir pačiam malonu eiti, kur švaru.
Gerbk atstumą: Pastaruoju metu atsirado daug žmonių einančių į kalnus. Visi eina savo greičiu. Gerbk kitą žmogų palikdamas reikiamą atstumą. Visada sustok ir praleisk einančius į viršų. Auksinė taisyklė!
Tyluma: Žmonės eina į kalnus ieškodami ramybės. Triukšmas, muzikos klausymas, garsūs kalbėjimai – tai miesto šurmulys. Kalnai – tai įsiklausymas į gamtos garsus, medžių šnarėjimą, paukščių čiulbėjimą ir… gal net žvėrių sėlinimą. Kaip vienoje mano išvykoje: galvojau, kad paukštelis skleidžia garsą. Deja mano šuo visą laiką buvo kaip nesavas: pabrukta uodega, ausys nuleistos, vis žiūri atgalios ir susikūprinęs eina. Grįžusi namo, internete susiradau girdėtą garsą. Tai buvo kalnų puma (cougar) sekanti mus. O jos tai nieko nebijo. Nei garso, nei žmonių.
Būkite atsargūs!

Stenkitės eiti su kuom nors. Eiti vienam yra gerai, bet saugumas yra svarbiausia. Visur ir visada reikia žinoti savo
galimybes ir pasiruošimą.

O kalnai tai šaukia! Ta jų jėga, ramybė, grožis, nežinomybė ir suteikimas savęs išbandymo.