Amerikos lietuvės Andreos Janutos vardas neseniai nuskambėjo tiek užsienio, tiek Lietuvos žiniasklaidoje. Kartu su komanda ji tapo prestižinės Pulitzerio premijos laureate. Naujienų agentūroje „Reuters“ dirbanti Andrea portalui LRT.lt sutiko papasakoti apie ryšį su Lietuva, kelią į žurnalistiką ir apdovanojimą pelniusį projektą, prie kurio dirbo dvejus metus. „Nors domiuosi įvairiomis temomis, mane visada traukė atskleisti neteisybę“, – sako žurnalistė.
A. Janutos šeimą į Ameriką nubloškė Antrasis pasaulinis karas. Pašnekovės tėtis gimė 1941-aisiais rašytojos, poetės Petronėlės Orintaitės ir Kazio Janutos šeimoje Vilniuje. Tais pačiais metais jie išvengė masinių trėmimų, nes tuo metu, kai į duris pasibeldė sovietai, buvo išvykę.
Netrukus nacistinės Vokietijos kariuomenė išstūmė sovietus iš Lietuvos, o šeima dar keletą metų gyveno Vilniuje. Vis dėlto 1944-aisiais teko trauktis.
„Kai Raudonoji armija sugrįžo, jie paliko Lietuvą ir keliavo į Vokietiją – pėsčiomis, sunkvežimio priekabose, arklių traukiamuose vežimuose ar paskutinių likusių traukinių į Vakarus krovininiuose vagonuose. Kelerius metus praleido pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, o 1949-aisiais atvyko į Čikagą“, – dėsto pašnekovė.
Daugiau nei dešimt Lietuvoje likusių A. Janutos senelio artimųjų galiausiai buvo išvežti į gulagą Sibire.
Užaugo lietuviškoje aplinkoje
Toli nuo tėvynės atsidūrusi šeima savo šaknų nepamiršo. A. Januta patikina: jų namuose nuolatos skambėjo lietuvių kalba, buvo ruošiami lietuviški patiekalai. Abiejų šalių pilietybės turinti pašnekovė save laiko Amerikos lietuve ir pabrėžia – lietuviškas paveldas visada buvo reikšminga jos tapatybės dalis, nepaisant to, kad visą gyvenimą praleido už Atlanto.
„Šiuo metu savo šaldiklyje turiu ruginės duonos iš Lietuvos! Vaikystėje kiekvienais metais su šeima dalyvaudavome lietuvių dienose Los Andžele, kur skambėjo lietuviška muzika ir buvo šokami tautiniai šokiai.
Kai tapau vyresnė, apie Lietuvos istoriją ir savo šeimos praeitį sužinojau dar daugiau. Mano tėtis rašo apie Lietuvos istoriją, tad aš praleisdavau vasaras keliaudama su juo po Lietuvą, skirtingus muziejus ir istorines vietas. Kalbėdamasi su juo daug sužinojau“, – pasakoja Amerikos lietuvė.
Pašnekovė skaičiuoja, kad nuo vaikystės Lietuvoje yra viešėjusi apie tuziną kartų. Tuomet kiekvieną vasarą atvykdavo čia kelioms savaitėms ir keliaudavo po visą šalį, bet visada rasdavo laiko pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, Palangą ir Kudirkos Naumiestį.
„Per pirmą apsilankymą buvau dar pradinėje mokykloje ir, kai turėjome keliauti atgal į JAV, oro uoste verkiau, nes nenorėjau išvykti. Vilnius per pastaruosius 20 metų labai pasikeitė, o aš turėjau galimybę stebėti, kaip jis vystosi. Bet, kai vaikštau jo gatvėmis, jos vis dar tokios pat maloniai pažįstamos ir pilnos prisiminimų“, – mintimis dalijasi A. Januta.
Visą straipsnį skaitykite LRT.lt
Sveikinu Jus su apdovanojimu!!!
Ar Jus giminiuojates su man pazystama Daina Januta is San Francisco?
As esu astuoniais metais vyresne uz Jusu teveli. Mano broliukas A+A gimes tais paciais metais kaip Jusu tevelis 1941.
As gerai prisimenu ta enkavedistu skambuti i musu buta, bet ju sarase buvo tik musu kaimynu pavardes. Mes laimingai islikome Lietuvoje. Mums reikejo truputi slapstytis po to, bet sulaukem vokieciu ir su visais begliais traukemes I Vokietija 1944-tais metais.