Istoriniai JAV išeivijos laikraščiai – į internetą

Lituanistikos tyrimų centre (LTC), kituose JAV lietuvių archyvuose, įvairiose Lietuvos bei JAV bibliotekose yra sukaupta senųjų išeivijos laikraščių bei žurnalų. Tačiau norintiems juos pasiekti, visada tekdavo susidurti su iššūkiais – keliauti į reikiamą biblioteką ar centrą, gauti specialų leidimą šiuos istorinius spaudinius skaityti ir t.t. O gavus leidimą ir atvertus tokį jau 100 ar daugiau metų amžiaus su­laukusį leidinį, rankose pabyra sudūlėjusio popieriaus gabalėliai. Skaudu suprasti, kad senieji leidiniai su juose sukaupta informacija apie laikmetį ir jame gyvenusius žmones pamažu nyksta. 

Prieš kurį laiką LTC ėmėsi didžiulio istorinio projekto ir pradėjo tuos laiko ardomus leidinius skaitmeninti – perkelti juos į internetinę erdvę. Šio projekto administratorė – LTC direktorė Kristina Lapienytė, projekto vadovas – „Draugo” tarybos narys, žurnalo „Lithuanian Heritage” redaktorius dr. Jonas Daugirdas.

Nuo „Draugo” – į kitų išeivijos laikraščių išsaugojimą

Puiki išeivijos leidinių skaitmeninimo darbų pradžia buvo padaryta tuomet, kai buvo suskaitmenintas ilgiausiai, dabar jau 112 metų be pertraukos leidžiamo „Draugo” archyvas. Šį milžinišką darbą tuomet atliko Jonas Daugirdas. Už tai jį neseniai LR prezidentas Gintanas Nausėda apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi. 

Sukaupęs nemažai patirties ir įgūdžių, užmezgęs ryšius su reikiamais specialistais, jis ėmėsi tęsti savo pradėtus išeivijos periodinės spaudos skaitmeninimo darbus. Jų dėka bus išsaugo­tas ne tik „Draugas”, bet ir kitų lietuvių išeivių JAV ir Kanadoje leisti svarbiau­si laikraščiai ir žurnalai. Šiuo metu skaitmeninami arba iš dalies jau yra suskaitmeninti laikraščiai „Ateitis”, „Darbininkas”, „Dirva”, „Keleivis”, „Lietu­va”, „Lietuvių dienos” (anksčiau buvęs „Kalifornijos lietuvis”), „Naujienos”, „Nepriklauso­ma Lietuva”, „Saulė”, „Tėviškės žiburiai”, „Tėvynė”, vaikų žurnalas „Eg­lutė”, Kanadoje leistas „Moteris” ir kt. Juos galima rasti internetiniu adresu www.spauda.org. 

Jeigu visi darbai judės taip, kaip sumanyta – projekto erdvė bus plečiama: reikėtų į vieną vietą internetiniame archyve surinkti bei saugoti Pietų Amerikoje, net Australijoje lietuvių leistą periodinę spaudą. O kur dar DP stovyklose leisti laikraščiai? Visi šie leidiniai – mūsų tautos istorijos liudininkai. 

Pagalba – iš Lietuvos ir Amerikos

J. Daugirdas pasakojo, kad  daug laiko šiame skaitmeninimo darbe užima laikraščių arba jų mikrofilmų paieškos. Daug leidinių yra sukaupta LTC. Nemažai jų buvo galima surasti Lietuvoje – Nacionalinėje Martyno Mažvydo, Klaipėdos universiteto Dr. K. Pemkaus, Kauno Technologijos Universiteto (KTU) centrinėje bibliotekose, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Šios įstaigos sudarė sąlygas nemokamai perfotografuoti turimus leidinius arba pasidaryti jų mikrofilmų kopijas. Taip pat neatsisakė pagelbėti ir Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA), Illinojaus Center for Research Libraries, Bostono ir Clevelando viešosios bibliotekos, Wisconsin Historical Society ir kt. įstaigos, kuriose yra saugoma lietuviškos spaudos. 

Tačiau įvairių metų leidinių egzemplioriai yra „išbarstyti” įvairiose JAV ir Lietuvos bibliotekose, tad surasti juos visus, kad būtų galima sudaryti kuo tikslesnį chronologinį archyvą, reikia nemažai pastangų. 

Tie, kurie jau yra vartę ir skaitę šio projekto metu suskaitmenintus leidinius, tikriausiai atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurių kokybė labai skiriasi – ji priklauso nuo to, ar leidinys yra nukopijuotas iš mikrofilmo, ar perfotografuotas iš originalaus „gyvo” laikraščio. Pastarosios, perfotografuotos kopijos būna daug geresnės kokybės. 

Todėl Lietuvoje šiuo metu yra pasamdytas profesionalus fotografas Pim Brinkman, kuris su profesionalia aparatūra labai greitai ir kokybiškai perfotografuoja bibliotekose esančius išeivijos leidinius. Beje, fotografas yra Lietuvoje gyvenantis Nyderlandų atstovas. Tarptautinėje Amerikos lietuvių laikraščių skaitmeninimo komandoje – ir JAV, New Buffalo, NY gyventojas, informacinių technologijų specialistas Tom Tryniski, kuris atliko „Draugo” archyvo skaitmeninimo darbus. Šis žmogus turi nusipirkęs mikrofilmų skenavimo mašinas. Jis perdirbo savo namų kieme esančią pavėsinę ir joje įkūrė kompiuterių centrą. Ten dirbdamas, labai greitai, sklandžiai, ir, palyginus, pigiai, dirba. Dalis laikraščių ir žurnalų skaitmeninimo darbų atliekama Indijoje, kur galima surasti puikių ir pigiau dirbančių IT specialistų. 

Eilėje – Pietų Amerikos ir net Australijos laikraščiai

Į klausimą, kas yra sunkiausia ir sudėtingiausia šiame projekte, jį administruojanti Kristina Lapienytė sakė, jog tenka nemažai laiko ir jėgų tenka sugaišti, tvarkant juridinius klausimus. Lietuvoje yra labai griežti reikalavimai – biblioteka arba archyvas, remdamiesi šalies įstatymais,  tik tuo atveju suteikia galimybę pasidaryti leidinio kopijas, jeigu yra pateikiamas to leidinio savininkų ar jų palikuonių leidimas bei su jais pasirašyta sutartis. „Kreipėmės ir į dabartinį „Dirvos” leidėją Algirdą V. Matulionį, „Naujienų redaktoriaus M. Gudelio gimines ir kitus. Amerikiečiai geranoriškai sutinka duoti leidimus, tačiau kartais įtariai žiūri į įvairias sutartis, jų baiminasi”, – sakė K. Lapienytė. 

Kuris iš suskaitmenintų ar tebeskaitmeninamų leidinių jai pačiai yra įdomiausias? Ar internetiniu senųjų laikraščių archyvu domisi žmonės? Ar užsuka į svetainę jų paskaityti? 

„Man pačiai labai įdomu skaityti senuosius leidinius, kiekvienas iš jų yra savaip įdomus. Aišku, ‘Saulė’ išsiskiria iš kitų laikraščių savo kalba ir pramoginėmis temomis. Labai įdomu skaityti intelektualios krypties leidinį ‘Lietuvių dienos’, kuris pradžioje turėjo kitą pavadinimą – buvo ‘Kalifornijos lietuvis’. Jame – žinios iš kito Amerikos pakraščio. Visi šie leidiniai yra labai įdomūs, ir matyti, kad žmonės juos suranda ir skaito. Tą galima suprasti ne tik peržvelgus svetainės lankomumą. Socialiniuose tinkluose kai kurių diskusijų (pav. genealogijos temomis) dalyviai pateikia svetainė www.spauda.org nuorodą”, – sakė K. Lapienytė.

Juk labai svarbu, kad šių laikraščių archyve veikia paieškos ir atpažinimo funkcija. Gali įvesti paieškos žodį ar frazę ir surasti norimą temą ar straipsnį. Paieškos nuorodos: www.draugas.org/elastic-search/www.draugas.org/news/elastic-search ir www.spauda.org/elastic-search/.

JAV ir Kanados išeivijos leistų laikraščių skaitmeninimo projektui dar nematyti pabaigos. J. Daugirdas pokalbio metu sakė, kad dar yra Pietų Amerikoje leisti laikraščiai: Brazilijoje buvo spausdinamas „Mūsų Lietuva”, Argentinoje – „Argentinos Lietuvių balsas”, kuriuos taip pat reikėtų suskaitmeninti. Lietuviškos spaudos leidėjų būta ir Australijoje. Taigi, darbai dar tik įpusėjo. 

Jo administratorė K. Lapienytė pabrėžė, jog svarbiausias bendras vardiklis, lemiantis projekto sėkmę – finansai. „Labai svarbu, kad mūsų darbu patikėjo ne viena paramos organizacija – Lietuvių Fondas, Clevelando plėtros fondas, Katalikų mokslo akademija, Ateities fondas, Canados Lietuvių Fondas, Montrealio Lietuvių Bendruomenė ir kiti”, – sakė LTC direk­torė. Jos nuomone, šis skaitmeninimo projektas – labai svarbus darbas, padedantis geriau išsaugoti įamžinant išeivijos lietuvių istoriją.

Lituanistikos tyrimų centre – gausybė istorinių laikraščių, tarp kurių yra net iš XIX a. išlikusių egzempliorių. (Nuotr. Iš LTC ir K. Lapienytės archyvo)

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Liepos 31 d. numeryje, Vol. CXII NR. 60)