Justinos Brazdžionis paroda: Šviesos spindulėlis „pandeminės tamsos karalystėje”

“…kam man – staiga susigraudinusiam – reikėjo pradėti pasakoti apie bastūnę, paryčiais po rudenio pabaigos šventės prisėdusią šalia mūsų kompanijos ir vapėjusią, vis gurkštelint pigaus vyno,- kad gyvenom laimingus laikus, sužinome tik jiems pasibaigus, o dar apie tai, kad laikai tik blogės ir blogės, kad dar keistesni laikai stos, kai mes imsime bijoti vienas kito, ir kad kažkoks nematomas drugys ims skleisti sparnus virš viso pasaulio, sėdamas paniką, kokios dar nebuvo.”

                                                                                                                Valdas Papievis “Ėko”.

Štai kaip savo naujame romane mūsų laikmetį apibūdina Paryžiuje gyvenantis prozininkas Valdas Papievis. Todėl aš labai nudžiugau, kai mano kolegė, JMA teatro meno vadovė Justina Brazdžionis pranešė, kad šių metų liepos 31d. poeto Bernardo Brazdžionio išeivijos menininkų kiemelyje nutarė surengti savo kūrybos parodą. Puiki vieta tokiam renginiui. Parodos pavadinimas “Atsidarymai”. Tai pastarųjų dviejų kūrybinių metų darbai. Jų iš viso 44. Tai jau trečioji dailininkės personalinė paroda. Prieš ketvertą metų ji savo darbus eksponavo Italijoje ir Lietuvoje.

Kitais metais švęsime kiemelio įkūrimo dešimtmetį. Per tą laiką, kol viso pasaulio neužpuolė pandemija, jame vyko nemažai įdomių renginių. Tai kasmetinė Vytės Nemunėlio “Meškiuko Rudnosiuko” šventė, susitikimai su Lietuvos rašytojais, Lietuvos bardų koncertai ir savo pačių, JMA teatro, teatralizuotos šventės. Turime savo gerbėjus, kurie tą šeštadinio vakarą sugužėjo į kiemelį pasidžiaugti Justinos kūryba ir po ilgo laiko pasibūti kartu.

Man buvo didžiulis džiaugsmas prisiminti tas dienas, kai statėme spektaklius tiek su JMA, tiek su Los Angeles Dramos Sambūriu, kai be aktorystės dar būdavau atsakingas už įgarsinimą, apšvietimą ir dekoracijas. Vėl vynioti kabelius, nešioti garso kolonėles. Vienu žodžiu vėl prisiminti renginių organizavimo virtuvę.

Vakaro viešnios, sesės Greta ir Silvija Veličkaitės, pasitiko vakaro dalyvius nuostabia smuiko ir pianino muzika, o parodos kaltininkė Justina Brazdžionis paskaitė Vytautės Žilinskaitės pasaką “Žiogelis stiklinėje.” Su šia pasaka, būdama Biržų gimnazijos mokine, dalyvavo respublikiniame skaitovų konkurse ir laimėjo sidabro medalį. 

“Žiogelis” sėkmingai “pasirodė” ir Justinai laikant egzamenus į Lietuvos Teatro ir Muzikos Akademiją. Ji buvo priimta į žymaus lietuvos aktoriaus ir režisieriaus Vytauto Čibiro kursą.

Po programos apžiūrinėjome Justinos meno darbelius. Mane žavi jos paveikslėlių-miniatiūrų iškalbingumas. Kiekvienas paveikslėlis tai nuoširdžiai menininkės papasakota gyvenimiška istorija. Jokių paslapčių, jokių gilių metaforų. Viskas nuoširdu ir paprasta, bet labai malonu akiai ir širdžiai.

Visi parodos dalyviai džiaugėsi po ilgo laiko pasimatę, vaišinosi Justinos draugių paruoštomis vaišėmis, užgerdami „vynmedžio ir žmogaus darbo vaisiumi, kuris tampa dvasiniu gėrimu” ir klausydamiesi Justinos vyro Arūno Brazdžionio, tai progai užprašyto saksafonisto virtuozišku muzikavimu. Jo muzika taip įaudrino parodos dalyvius, kad net prasidėjo šokiai.

Ačiū Justinai, kad paragino nebijoti gyventi.