A. Armonaitė: pilietybės klausimą reikia išspręsti kartą ir visiems laikams

Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Pasaulio lietuvių apygardos atstovė Seime Aušrinė Armonaitė interviu portalui Pilietybė.lt teigė, kad pilietybės išsaugojimo klausimo vilkinti nebegalima. Jis turi būti išspręstas kartą ir visiems laikams. Šiam tikslui pasiekti, jos teigimu, reikia dviejų dalykų: visų lietuvių aktyvumo ir internetinio balsavimo.

„Tikiuosi ir sieksiu, – kalbėdama apie referendumą dėl gimimu įgytos pilietybės neatėmimo interviu portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjui Rimvydui Baltaduoniui sakė A. Armonaitė. – Mes turime pasimokyti iš 2019 metų kai, nepaisant didelio aktyvumo, buvo pradėta ruoštis vėlai. Šitą klausimą reikia išspręsti kartą ir visiems laikams, uždaryti ir pamiršti, nes Lietuva su daugiau piliečių yra didesnė ir stipresnė.“

Ministrės teigimu, pagrindinė pilietinį aktyvumą užtikrinanti priemonė yra internetinis balsavimas. 

Šitą klausimą reikia išspręsti kartą ir visiems laikams, uždaryti ir pamiršti, nes Lietuva su daugiau piliečių yra didesnė ir stipresnė.

„Internetinį balsavimą matau ne kaip kažkokią savaime vertybę, bet kaip įrankį, padedantį sutelkti daugiau aktyvumo referendume dėl pilietybės, – sakė A. Armonaitė. – Mes jau turime įstatymą, kuris yra priimtas, dėl balsavimo pasaulio lietuviams internetu. Neturime konkretaus internetinio įrankio. Tačiau dabar turime naują Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovę (teisininkė Jolanta Petkevičienė, – red.), kurią skiriant Seime buvo formuojamas labai konkretus uždavinys – įgyvendinti šią priemonę.“

Internetinis balsavimas – VRK rankose

„Su internetiniu balsavimu, ko gero, kils klausimų dėl saugumo. Mes turime susitarti, kad mes juo pasitikime, nes jei kiekvieną akimirką bandysime jį kažkaip kompromituoti, mums neišeis“, – aktyvios diasporos portalui Pilietybė.lt sakė A. Armonaitė. 

Ji pabrėžė, kad tiki, net neabejoja, jog Pasaulio lietuvių apygardos kontekste  konsensusas dėl internetinio balsavimo yra, šiuo įrankiu pasitikima, tačiau dar reikia įtikinti institucijas Lietuvoje.

„Perspektyvoje internetinį balsavimą gerai būtų įvesti visoje Lietuvoje, bet, pirmiausia, įgyvendinkime įstatymą“, – sakė A. Armonaitė.

Ministrės teigimu, internetinis balsavimas Pasaulio lietuvių apygardoje ne tik gali, bet ir turi būti įgyvendintas. Tačiau tam būtina ne laukti valstybinių įstaigų sprendimų, bet įgalinti verslo atstovus: „Tam tikslui dirbama su lyderiaujančiomis IT sektoriaus įmonėmis, dirbančiomis su naujausiomis technologijomis. Kuriama „Inovacijų agentūra“, įstaiga, kuri konsoliduos darbą su inovacijomis. Netikiu valstybiniais sprendimais, netikiu, kad kažkas valstybinėse įstaigose ateis ir pasakys: „sugalvojau“. Ką mes, kaip valstybinės institucijos, galime padaryti – tai įgalinti verslą kurti tuos įrankius, pasiūlyti finansinius sprendimus.“

Skiriant naują VRK vadovę, internetinis balsavimas Seimo daugumos buvo formuojamas kaip prioritetas.

A. Armonaitė pabrėžė, kad internetinio balsavimo klausime pagrindinis žaidėjas yra VRK: „Ji organizuoja rinkimus ir turi tikėti šita priemone. Skiriant naują VRK vadovę, internetinis balsavimas Seimo daugumos buvo formuojamas kaip prioritetas.“

Pilietybės klausimo finišas 2024 metais

Pasaulio lietuvių atstovės Seime teigimu, referendumą dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo reikėtų skelbti kartu su Seimo ar prezidento rinkimais. Kitaip, anot jos, į referendumą nesusirinks tiek žmonių, kiek reikia. 

Rugsėjo pradžioje Romoje oficialiu vizitu viešėjusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė susitikime su Italijos lietuvių bendruomenės atstovais sakė, kad geriausia data referendumui būtų 2024 m. gegužę, kai vyks Prezidento rinkimai. Nes, anot premjerės, istoriškai didžiausias rinkėjų aktyvumas registruojamas būtent Prezidento rinkimų pirmajame ture.

Nėra argumentų prieš, yra tik techniniai žmonių telkimo, skaičių sutelkimo klausimai.

„Man patinka tai, kad ši valdančioji koalicija turi konsensusą, bendrai Seime nėra aiškios opozicijos pilietybės klausimu. Ir tai yra gerai, – kalbėjo A. Armonaitė. Jos teigimu, „nėra argumentų prieš, yra tik techniniai žmonių telkimo, skaičių sutelkimo klausimai.“

D. Asanavičiūtė – iš konkurentės į partnerę

Interviu Pilietybė.lt bendrakūrėjui R. Baltaduoniui ministrė kalbėjo ir apie kitą diasporai labai aktualų klausimą – lituanistinį švietimą.

„Visai neseniai mes, pagrindinės Lietuvos partijos, pasirašėme susitarimą dėl švietimo. (…) Buvo įdėta daug darbo ir ten numatyti labai konkretūs dalykai. Pavyzdžiui, yra Lietuvoje neformalaus ugdymo krepšelis, į kurį įtrauktos ir lituanistinės mokyklos. (…) Susitarėme, kad lituanistinės mokyklos turės finansinę pagalbą iš Lietuvos“, – sakė A. Armonaitė ir pabrėžė, kad vyksta derybos tarp institucijų, laukia sekantys žingsniai, tokie kaip lėšų numatymas biudžete.

Sprendžiant lituanistinio švietimo problemas ji akcentavo Seimo nare tapusios savo konkurentės Pasaulio lietuvių apygardoje Dalios Asanavičiūtės indėlį.

„Išskirčiau vienareikšmiškai D. Asanavičiūtę, kuri dirba Seimo švietimo reikalų komitete, kurios pastangų tiesiog neįmanoma nematyti ir ji yra šaunuolė. Ji daug daro būtent dėl pasaulio lietuvių švietimo, prekybos žmonėmis, (…) taip pat dėl referendumo. Man atrodo, kad tai yra dar nauji pajėgumai“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Bendruomenių vaidmuo 21 amžiuje? Ekonomikos ir žmogaus teisių srityse

Interviu portalui Pilietybė.lt A. Armonaitė davė Vašingtone, viešėdama JAV. Vizito metu ji ne tik susitiko su verslininkais, sprendimų priėmėjais, bet ir išlydėjo į kosmosą pirmąjį civilių įgulos erdvėlaivį, kuriuo į kosmosą išskrido ir Lietuvos vėliava. Taip pat dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės – seniausios bei didžiausios lietuvių bendruomenės pasaulyje – 70-mečio renginiuose.

„Neįtikėtina, kaip žmonės, būdami toli, susikūrė mini Lietuvą ir ta Lietuva gyvuoja: mokyklose, verslininkų bendruomenėse, organizacijose, – žavėjosi A. Armonaitė. – Lemonto kultūros centre (gyvenvietėje Čikagos priemiestyje, Ilinojaus valstijoje, – red.), kurį, manau, galime drąsiai vadinti didžiausiu lietuvių kultūros centru, įskaitant ir Lietuvoje esančius kultūros centrus, yra viskas: nuo kryžių kalno iki krepšinio aikštelių, nuo komercinių, gyvenamų patalpų iki skautijos, Vydūno. Yra tiesiog neįtikėtina kaip, bėgant dešimtmečiams ir šimtmečiams, lietuviai paliko tokį milžinišką įspaudą, susikūrė sau saugią erdvę, susikūrė sau Lietuvą.“

Neįtikėtina, kaip žmonės, būdami toli, susikūrė mini Lietuvą ir ta Lietuva gyvuoja: mokyklose, verslininkų bendruomenėse, organizacijose.

Ko ministrė palinkėtų JAV lietuvių bendruomenei, organizacijai, kuri labai daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo? „Tęsti darbus, nestokoti įkvėpimo ir energijos, ir nepamiršti, kad dabar ne tik bendruomenė gali kažką duoti Lietuvai, bet ir Lietuva gali duoti bendruomenei, – sakė A. Armonaitė. – Bendruomenė daug prisidėjo prie Lietuvos suvereniteto išsaugojimo, nepriklausomybės, dabar jau turime kitas temas, dabar galime daugiau kalbėti apie ekonominius dalykus, apie žmogaus teisių dalykus. Čia bendruomenė gali vaidinti didelį vaidmenį, o Lietuva gali duoti bendruomenei galimybių įsitraukti.“

Pilietybė.lt bendrakūrėjo Rimvydo Baltaduonio interviu su Aušrine Armonaite vaizdo įrašas:

Istorinėje Pasaulio lietuvių apygardoje laimėjusi, Ekonomikos ir inovacijų ministre paskirta A. Armonaitė neslėpė žinanti, kad kai kurie už ją balsavę žmonės galvoja, jog ji yra užsiėmusi kitais reikalais: „Būdama ir ministre, matau, kad galiu padaryti kur kas daugiau. Nes ministerijoje turime visą darbo su diaspora paketą: ekonominiai santykiai, kontaktų paieška, diasporos įveiklinimas, konsultavimasis su diapsoros atstovais. Man atrodo, niekada su diaspora nebuvo taip dirbama. (…) Aš labai džiaugiuosi, kad be pilietybės ir švietimo turime visą lauką, ką dar galime padaryti“, – interviu portalui Pilietybė.lt teigė A. Armonaitė. 

Plačiau apie Lietuvos vyriausybės formuojamą diasporos politiką, aktyvų diasporos įtraukimą į Lietuvos ekonomiką bei bendruomenių vaidmenį šiandieninėje Lietuvoje – Pilietybė.lt straipnsyje ir interviu vaizdo įraše čia

Originalus straipsnis publikuotas pilietybė.lt