Sudaryti 2022 metų šauktinių sąrašai: ką svarbu žinoti diasporai?
Krašto apsaugos ministerija paskelbė šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus. Į juos gali pakliūti visi 18–23 m. Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Kaip sužinoti, ar atsidūrėte šaukiamųjų sąraše? Kokiais atvejais asmuo gali būti atleidžiamas nuo tarnybos? Dažniausiai užsienio lietuviams kylančius klausimus pilietybe.lt viena kūrėjų Donata Simonaitienė aptarė su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriumi Arūnu Balčiūnu.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LR Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Aktyvios diasporos portalo pilietybe.lt laidų cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ pašnekovas priminė, jog į privalomąją karinę tarnybą šaukiami 18–23 m. Lietuvos piliečiai.
„Yra išimtis, susijusi su studentais, jiems tarnyba gali būti atidėta, kol jie baigs studijas. Tuomet šaukimas jiems pratęsiamas iki 26 metų“, – nurodo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius. Jis priduria, kad prievolė atlikti karo tarnybą galioja ir tiems amžiaus kriterijus atitinkantiems jaunuoliams, kurie turi ne tik Lietuvos, bet ir kitos šalies pilietybę.
„Jeigu jis yra Lietuvos pilietis – taškas, mes jį skaičiuojame kaip Lietuvos pilietį ir nesvarbu, kad jis gyvena užsienyje ir turi teisę turėti kitą pilietybę“, – tvarką paaiškina A. Balčiūnas.
Jis pažymi, kad pagal įstatymą privalomąją karinę tarnybą gali atlikti ir vyresni asmenys – iki 38 metų, tačiau tokiu atveju jie turi patys savanoriškai pareikšti norą tarnauti.
Pasitikrinti, ar yra sąraše, – paties jaunuolio pareiga
Pasak A. Balčiūno, sąrašai sudaromi kiekvienų metų pradžioje, o sausį jie skelbiami viešai.
„Mūsų tinklalapyje šauktiniai.karys.lt suvedę tam tikrus duomenis: vardą, pavardę ir asmens kodo paskutinius skaičius, galėsite pamatyti, ar esate šaukiamųjų sąrašuose“, – sako jis.
Jeigu jis yra Lietuvos pilietis – taškas, mes jį skaičiuojame kaip Lietuvos pilietį ir nesvarbu, kad jis gyvena užsienyje ir turi teisę turėti kitą pilietybę.
Anot pašnekovo, pasitikrinti, ar pateko į šaukiamųjų sąrašą, yra paties jaunuolio pareiga. Tuo atveju, jei išvydo savo pavardę tarp šaukiamų tarnauti, pats asmuo privalo susisiekti ir su nurodytu karo prievolės padaliniu.
„Susisiekti galima įvairiai: ar paskambinti, ar parašyti el. paštu. Šio kontakto esmė yra, kad užmegztume abipusį ryšį, turėtume kontaktus. Kad jaunuoliai žinotų, su kuo kalbėti, o mes žinotume, kaip jaunuolį pasiekti, jeigu mums yra klausimų.
Teisės aktuose yra reglamentuota, kad pasitikrinti, ar jaunuolis yra šaukiamųjų sąraše, privalo pats karo prievolininkas. Nuo to laiko, kai buvo įvesta ši sistema, raštu, laiškais mes nieko nebesiuntinėjame. Yra keletas priežasčių, kodėl to nedarome. Visų pirma, neturime kontaktų, nes piliečių registre dažnai būna informacija pasikeitusi, pasenusi – ir adresai, ir telefonai, ir el. pašto adresai – arba jos nėra visai, tai mes siunčiame tada informaciją neaišku kam“, – aiškina A. Balčiūnas.
Kada galima atidėti privalomąją karo tarnybą?
Pasak pašnekovo, yra ne vienas atvejis, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo privalomosios karo tarnybos arba tarnyba gali būti atidedama. Visos priežastys turi būti pagrindžiamos tam tikrais dokumentais.
„Mes visi suprantame, kad kai kurie piliečiai gimė, užaugo, mokyklas baigė užsienyje ir galbūt neturėjo galimybės lankyti mokyklėlės ir šeimoje išmokti lietuvių kalbos. Yra piliečių, kurie išvyko prieš 1, 2 ar 10 metų ir kalba lietuviškai, tai kiekvienu atveju šis klausimas yra sprendžiamas individualiai.
Rėmėjai
