„Laisvė šviečia“: per Lietuvą nusirito palaikymo akcija Ukrainai, liejosi ašaros, skambėjo „Slava Ukraini!“
Minios žmonių rinkosi sostinėje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose – visi jie atėjo palaikyti Ukrainos, prieš kurią pradėtas karas. Vienybės ir solidarumo akcijoje žmonės graudinosi skambant Lietuvos ir Ukrainos himnams bei skandavo palaikymo žodžius „Slava Ukraini!“. Vilniuje surengtame palaikymo renginyje mintimis dalijosi ir šalies politikai bei visuomenininkai.
Vienybės ir solidarumo akcija prasidėjo sostinės Nepriklausomybės aikštėje, kur susirinko tūkstančiai žmonių, mojavusių vėliavomis, o taip pat ir plakatais, ant kurių – palaikymo žodžiai Ukrainos žmonėms bei aštrūs pasisakymai agresoriaus pusėn.
Prasidėjus renginiui Gedimino prospekte buvo išskleistos Lietuvos ir Ukrainos vėliavos, kurias renginio dalyviai nešėsi iki Boriso Nemcovo skvero, esančio Žvėryne, priešais Rusijos federacijos ambasadą. Ten vyko palaikymo akcijos koncertas.
Jo metu metu paaukota daugiau kaip 270 tūkst. eurų Lietuvos visuomeninėms organizacijoms („Caritui“, „Maisto bankui“, „Raudonajam kryžiui“ ir kt.), kurios rūpinsis į Lietuvą atvyksiančiais Ukrainos karo pabėgėliais.
Video akimirkos iš solidarumo renginio Vilniuje:
Nors į palaikymo akciją susirinko tūkstančiai žmonių, minioje tvyrojo ramybė, susikaupimas ir palaikymas Ukrainai, vos prasidėjus solidarumo akcijai LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ pasakojo LRT žurnalistas Edvardas Špokas.
Vėliavų eisenoje jo kalbinta premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo greitai ir gausiai į palaikymo akciją susirinkusiems žmonėms: „Manau, kad dauguma mūsų gerai supranta, kad šiandien kova vyksta ne tik už Ukrainos laisvę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bet apskritai už tai, kad išliktų pasaulis, prie kurio esame įpratę – taisyklėmis paremtas, liberalios demokratijos, žodžio laisvės, privačios nuosavybės, teisės viršenybės pasaulis. Ponas Putinas, paskelbęs karą Ukrainai, labai aiškiai paskelbė karą iš esmės visam tam, ant ko stovi Lietuvos valstybingumas.“
Boriso Nemcovo skverą minia pasiekė gerokai išaugusi, garsiau aidėjo ir palaikymo žodžiai. Čia juos pasitiko renginio „Laisvė šviečia“ vedėjai bei dalyviai.
„Laisvės neužgesinsi – laisvė gyva, – tokiais žodžiais renginį pradėjo architektas, visuomenininkas Algirdas Kaušpėdas. – Tariame ryžtingą „ne“ Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Šiandien visi čia susirinkę jaučiamės esantys ukrainiečiai, nes dabar Ukrainoje laisvė kovoja su nelaisve. Mūsų širdys plaka vienu ritmu su Ukrainos karių širdimis, mes gynėme, giname ir ginsime laisvę. Todėl šaukiame: „Putinai, tučtuojau stabdyk karą prieš Ukrainą!“
A. Kaušpėdo žodžiai sutikti griausmingais plojimais ir šūksniais „Karui – ne!“, „Tegyvuoja laisva Ukraina!“, „Laisvė nugalės!“.
Tylos minute pagerbus žuvusiuosius už Ukrainos laisvę, suskambo Lietuvos ir Ukrainos valstybiniai himnai. Juos atliko LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas.
„Šiandien prasidėjo karas, ir kiekvienas mūsų turi išgyventi tai, kiekvienas turi užimti savo poziciją. Mes su žmona aptarėme, kur galime priimti pabėgėlius ukrainiečius, mūsų šeimoje jau nuspręsta. Taigi kiekvienas pagalvokime, kaip galime padėti savo broliams.
Vis tiek laisvė nugalės, kitaip nebūna. Laisvė – aukščiau visko. Ir mes iškovojome laisvę, ir Ukraina pagaliau laisvę iškovos“, – kalbėjo A. Kaušpėdas, renginio pabaigoje su Viktoru Diawara atlikęs dainą „Ne tau, Putinai, mėlynas dangus“.
Ant scenos žengęs profesorius Vytautas Landsbergis pasitiktas plojimais. „Klausykit, gal žinot kas nors, pasakykit man, kiek jau šiandien Putinas užmušė žmonių Ukrainoje? Gal žinot, kiek suplanavo užmušti rytoj? Gal žinot, kiek Europos vadovų kreipiasi į Hagos tribunolą, iškeldami kaltinimą Putinui dėl nusikaltimų žmonijai? Nėra tokių? Tai gal nors Lietuva tegu iškelia laisvės vėliavą?“ – kalbėjo prof. V. Landsbergis.
Jis tęsė: „Vienas iš dviejų – arba pasaulis priėjo liepto galą, arba Rusija priėjo liepto galą. Tikėkim, kad Rusija priėjo liepto galą. Gal tai buvo neišvengiama, kad pasaulis pasveiktų nuo Rusijos vėžio? 100 metų sirgo, bet ar tikrai belieka tik ją, tą vargšę, nelaimingą tautą, amputuoti nuo žmonijos? Kažin, ar pakaktų dabartinei Rusijai pakeisti ligotą vadą?
Kad ji, Rusija, ir pasaulis išvengtų katastrofos, reiktų tam keisti visą režimą ir gyvenimo filosofiją. Ne žiaurumas, ne smurtas, o žmoniškumas turi valdyti. Kitaip visas pasaulis eis velniop, su Rusija priešaky.“ Kalbos pabaigoje jis pridūrė, kad žmonijai atėjo lemties valanda. „Išlaikykime tą egzaminą“, – kvietė prof. V. Landsbergis. Visą jo kalbą skaitykite čia.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat sakė, kad V. Putiną turime sustabdyti. „Šitą karą turime laimėti. Ir mūsų draugai turi laimėti. Kad laimėtume šį karą, mūsų draugai turi būti stiprūs savo valia. Jie tokie ir yra – vakar buvau Kijeve ir mačiau jų akis bei nusiteikimą.
Jie pasiruošę atiduoti viską, kad laimėtų. Valios jie turi, bet to nepakanka. Reikia turėti sąjungininkų. Ar turi? Jūsų „taip“ labai daug reiškia. Mūsų palaikymas jiems itin svarbus. Pirmiausia turime užkirsti kelią neteisingai informacijai. <…> Nepagailėkime savo resursų, kad padėtume savo draugams, ir dėl jų, ir dėl savęs. Būkime tie, kurie padeda. Visa pagalba yra reikalinga. Slava Ukraini!“, – kalbėjo meras.
„Galime kalbėti apie sankcijas, apie atsaką – tai yra labai svarbu, bet ne pats svarbiausias dalykas“, – kalbą pradėjo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Pats svarbiausias dalykas, anot jo, – tai, jog Ukraina nori būti broliais su lietuviais.
Politologas prisiminė, kaip sykį, viešėdamas Charkove, su nedidele lietuvių kompanija sporto rungtynėse skandavo „Ukraina“. „Tai buvo kažkas neįtikėtino, kai tūkstantinė ukrainiečių minia skandavo „Lietuva“. <…> Jie gina ne tik save, bet ir mus, ir jie mus apgins“, – kalbėjo L. Kojala.
„Manau, kad, turbūt, pasaulis nenustebo padarytais pirmaisiais Rusijos žingsniais. Pavadinčiau tai imperialistine Putino Rusija, kuri gali sukelti tikrai didelį trečiąjį Pasaulinį karą. Išgyvenome jau du karus, šitas tikrai būtų susinaikinimo. Man atrodo, kad nugalėtojo šiuo atveju nebūtų.
Todėl man atrodo, kad visas pasaulis, Vyriausybės vadovai stengiasi rasti bendrą kalbą. Mano nuostabai, vietoj to, kad griežtai kalbėtų, jie vienas po kito skrido į Maskvą ir bandė Putiną perkalbėti, – atsiduso prezidentas Valdas Adamkus. – Tačiau šios dienos, šio ryto veiksmai, agresija prieš taikią ukrainiečių tautą išsklaidė visas prielaidas, kad galima tą klausimą išspręsti labai lengvai. Turbūt šiandieną mes esame vieningi,visi kaip vienas, kad remiame ukrainiečių tautą, Ukrainą, trokštančią irgi taikiai ir ramiai kurti savo ateitį. Ir manau, kad pasaulis yra pajėgus atremti tą jėgą, kurią šiandien pademonstravo Putinas.“
V. Adamkaus teigimu, Lietuva gali drąsai pasakyti ukrainiečiams, kad jie nėra vieni, pasaulis yra pajėgus, pasaulis yra pasiruošęs, ir pasaulis jau pradėjo imtis konkrečių veiksmų. „Žmonės pakilo ginti savo laisvę, laisvi žmonės, ir jie turi teisę laisvai gyventi. O mūsų, kurie esam laisvi, pareiga visomis pastangomis juos paremti ir tomis bendromis pajėgomis, esu tikras, kad mes tikrai laimėsime“, – pridūrė prezidentas.
Palaikymo akcijoje Kaune – apie tūkstantis žmonių ir solidarumas Ukrainai
18 val. vienybės ir solidarumo su Ukraina akcija prasidėjo ir Kaune, Vienybės aikštėje. Čia susirinko apie tūkstantį žmonių, su savimi atsinešusių Lietuvos ir Ukrainos vėliavas. Akcijos metu buvo giedami Lietuvos ir Ukrainos himnai, vėliau įžiebtos atsineštos švieselės. Bendra nuotaika Kaune viena – kas, jei ne mes, kada, jei ne dabar, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sakė Kaune dirbanti LRT žurnalistė Kristina Karlonė.
Į solidarumo akciją Kaune atvykęs Ukrainos vėliava apsigaubęs Edvinas sakė atėjęs palaikyti brolius. „Nes nieko kito padaryti kaip ir negalime, bet galime malda, daina juos palaikyti, su jais būti širdimi. Nuo mažo bepročio isterijos bent morališkai palaikyti“, – „Svarbiai valandai“ sakė K. Karlonės kalbintas vyras.
Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybė feisbuke skelbė, kad Kaunas ruošia visas galimas patalpas, kad užtikrintų saugią pastogę, maitinimą ir kitus poreikius bėgantiems nuo karo. Pagalbą ir paramą siūlantiems kauniečiams bei miesto verslams, savivaldybė ragina registruotis.
„Norintieji priimti į savo namus ar dalintis kitokiu būstu laikinam atvykstančių ukrainiečių apgyvendinimui, suteikti paramą piniginėmis lėšomis ar prisidėti kitokiais ištekliais, kviečiami pranešti apie tai el. paštu ukraina@kaunas.lt arba karštąja linija tel. 8-616 45772“, – nurodė Kauno miesto savivaldybė.
Klaipėdoje – susirinkusiųjų ašaros skambant himnams
Nors Klaipėdoje žmonės į palaikymo akciją susirinko paskutinėmis minutėmis, skambant Ukrainos ir Lietuvos himnams ne vienas braukė ašarą. Į Atgimimo aikštėje surengtą vienybės ir solidarumo su Ukraina akciją susirinko ne tik klaipėdiečiai, bet ir uostamiestyje gyvenantys ukrainiečiai. Nuotaikos – slogios, žmonės susikaupę, bet nėra nusiteikę džiugiai, „Svarbiai valandai“ kalbėjo Klaipėdoje dirbanti LRT žurnalistė Jovita Gaižauskaitė.
Akcijos metu skambėjo patriotinės dainos, kalbos, Ukrainos palaikymo šūksniai. Aikštėje susirinkę žmonės neslėpė, jog Rusijos pradėti karo veiksmai juos sukrėtė ir privertė jaustis nesaugiai, kai kurie klaipėdiečiai dalijosi pastebėjimais, jog dieną mieste pastebėtos eilės prie degalinių ar bankomatų kelia nerimą.
Minioje sutikti uostamiestyje gyvenantys ukrainiečiai portalui LRT.lt sakė, jog nors ir buvo galima tikėtis tokių Rusijos veiksmų, šios nakties įsiveržimai ir dieną tebesitęsiantys veiksmai buvo nelaukti ir sukrečiantys. Dalis dėl artimųjų išgyvenančių ukrainiečių sunkiai rinko žodžius, akyse tvenkėsi ašaros.
„Mūsų artimieji šiuo metu kažkur rūsiuose slepiasi, bijo, verkia. Maži vaikai, seni žmonės, neįgalieji, kurie negali pasislėpti, išvykti… Be to, jie ir nenori niekur vykti. Kaip jie sako, tai yra mūsų žemė, mes ją ginsime. Ir vyrai, ir moterys yra pasirengę ginti savo žemę.
Mūsų širdyse, be abejo, labai didelis skausmas. Aš turiu ir giminių, ir draugų įvairiose apskrityse Ukrainos. Susisiekiau vakar, šiandien. Panikos nėra. Jie visi susikaupę ir pasiryžę“, – sakė į akciją atvykusi tradicinės ukrainiečių kultūros klubo „Prosvit“ pirmininkė Irena Petrulionienė.
Pašnekovė pastebėjo, kad dar praėjusią savaitę Ukrainoje gyvenantys artimieji pasakojo, jog šalyje buvo labai daug kalbama apie karą, tad žmonės tam ruošėsi. I. Petrulionienės žiniomis, bendruomenė ruošiasi padėti Ukrainos žmonėms, o viena klaipėdiečių šeima ketina į savo namus priimti nuo karo bėgančią šeimą. Pasak „Prosvit“ pirmininkės, Klaipėdoje gyvena apie 3 tūkst. ukrainiečių.
Klaipėdietis Mantas portalui LRT.lt pasakojo su Ukraina neturintis jokių ryšių ir į palaikymo akciją atvyko išreikšti solidarumo nuo agresoriaus besiginančiai šaliai. „Šįryt teko labai anksti pabusti, tikrai yra nerimas nuo kokių 6.30 val. ryto. Tokia padėtis, kokia dabar susidarė, paskatino atvykti. Šaunu, kad yra toks renginys, kad galima ateiti, palaikyti morališkai. Aišku, prisidėjimui yra ir kitų būdu. Šiandienos žinia labai sukrėtė“, – sakė Mantas.
Vyras pastebėjo, jog pritaria ne kartą išsakytoms politologų mintims, kad panašios situacijos buvo galima tikėtis ir buvo tik laiko klausimas, kada prasidės kariniai veiksmai. Mantas neslėpė jaučiantis nerimą ir dėl Lietuvos saugumo situacijos: „Ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje vyksta. Kai nuo Lietuvos sienos 30 km – tikrai galvoji apie tai ir tikrai yra neramu.“
Uostamiestyje Atgimimo aikštėje kalbinta Rasa situaciją Ukrainoje apibūdino kaip katastrofišką. „Visiems mums reikia palinkėti stiprybės, būti tvirtiems ir kovoti už tas vertybes, už kurias jau esame kovoję ir palaikyti ukrainiečius kuo tik įmanoma – finansine parama ir visais žmogiškais ištekliais“, – svarstė ji ir pridūrė, kad jaučia nerimą ir dėl Lietuvos, tačiau stengiasi nepasiduoti panikai.
Akciją „Laisvė šviečia“ inicijavo Ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje, ukrainietis režisierius Aleksas Matvejevas, šauliai Vytautas Budreika ir Haroldas Daublys, visuomenininkė Agnė Zalanskaitė.
Solidarumo akcija pasiekė ir kitus šalies miestus. Žmonės palaikyti Ukrainos susitiko ir Marijampolėje, kur buvo giedamas šalies himnas: https://www.facebook.com/watch/?v=1177235409682175
Originalus straipsnis publikuotas: www.LRT.lt
Rėmėjai
