Iš JAV atgabentas žymaus išeivio architekto inžinieriaus Jono Muloko archyvas perduotas Lietuvos literatūros ir meno archyvui

Jonas Mulokas – žymus lietuvių išeivis, JAV pripažintas architektas inžinierius. Jo gausus archyvas prieš kelerius metus Valstybinės kultūros paveldo komisijos dėka buvo atgabentas į Lietuvą. Dabar vertingi eskizai, piešiniai, brėžiniai, maketai perduoti Lietuvos literatūros ir meno archyvui. 

Virš 16 tūkstančių dokumentų, viso 13 dėžių – tiek vertingos Jono Muloko paliktos medžiagos pasiekė Lietuvą, kuri buvo perduota išeivijos fondą kaupiančiam archyvui.

Vertingų dokumentų kelias buvo ilgas – nuo galimybių paieškų perimti žymaus architekto inžinieriaus palikimą, derybų su JAV gyvenusiu jo sūnumi Rimvydu Muloku iki svarstymų, kam archyvą perduoti.

Misijos pabaiga ir nauji lūkesčiai 

„Kaupti ir sisteminti archyvinę medžiagą nėra Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijos, todėl archyvą nuspręsta perduoti tuo užsiimančiai įstaigai – Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Kartu tai mūsų misijos pabaiga ir nauja pradžia archyve“, – pastebi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė.

Anot jos, archyvo pervežimo, inventorizavimo procese glaudžiai bendradarbiauta su dr. Vaidu Petruliu. Jis planuoja apie tai parengti ir monografiją, toliau dirbti su šiuo archyvu. Tai turėtų prisidėti prie vertingos informacijos atvėrimo visuomenei.

Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje ir U-PAVELDE

Vyriausybė bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planu beveik prieš du dešimtmečius Paveldo komisijai pavedė organizuoti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą ir prisidėti prie šių darbų.

„Pavedimas prisidėti prie darbų, ne tik juos koordinuoti ar organizuoti, tuomet tikriausiai ir pasirodė esmingas. 2016 m. metais pradėjo veikti Paveldo komisijos sukurta duomenų bazė U-PAVELDAS (http://vkpk.lt/u-zemelapis/), kurioje fiksuojami lietuvybės pėdsakai pasaulio žemėlapyje“, – pažymi pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė.

Anot jos, ši funkcija mena ir Jono Muloko archyvo atsigabenimo į Lietuvą idėją, kuri buvo sumanyta praeitos Paveldo komisijos kadencijos ir jos vadovybės. Prie valstybei keliamų tikslų buvo prisidėta ne tik virtualiai renkant Lietuvos ženklus pasaulyje, o ir prie vertybių kelionių į Lietuvą fiziškai. Kita vertus, šiandien šios medžiagos perdavimas tarsi simboliškai žymi ir faktą, kad naujai parengtame bendrajame plane šios funkcijos Paveldo komisijai nebeliko.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

Informaciją parengė vyriausioji specialistė Justina Gasiūnienė

Originalų straipsnį skaitykite ČIA.