Just Millin’ Around teatras Los Andželiečius sukvietė švęsti net keturias iškilmingas progas

2022 m. gegužės 14 d. Just Millin’ Aroud teatras sukvietė gražų būrį savo gerbėjų į poeto Bernardo Brazdžionio vardo išeivijos menininkų atminimo kiemelį. Šiais metais JMA teatras mini 15-tąsias susikūrimo metines, 10-tąsias kiemelio įkūrimo metines, poeto Bernardo Brazdžionio 20-tąsias mirties metines ir poeto, rašytojo, publicisto Prano Visvydo 100-tąsias gimimo metines.

JMA teatro meno vadovė ir viena iš kiemelio įkūrėjų Justina Brazdžionis pasveikino kalifornietiškai gražų šeštadinio vakarą susirinkusius svečius. Papasakojo, kaip prieš penkiolika metų jai parašius pjesę “Du-2”, kilo mintis įkurti teatrą, kaip prieš dešimtmetį, skulptoriui iš Lietuvos Gintariui Česiūnui “panižus” rankoms nukalti kažkieno portretinį biustą, kilo idėja įamžinti ilgus metus LA gyvenusio poeto Beranardo Brazdžionio atminimą. Biustas buvo nukaltas, o jį patalpinti nebuvo kur. Tada gimė idėja įkurti jau minėtą kiemelį, kuriame be poeto biusto, atminimo sienoje būtų atidengiamos lentelės išeivijos menininkams pagerbti. Tą šeštadienį, prie jau anksčiau atidengtų atminimo lentelių, buvo atidengta dar viena lentelė poeto, rašytojo, publicisto Prano Visvydo šimtmečio proga. Lentelę atidengė kiemelio mecenatai Vitalis ir Nijolė Lembertai. Nijolė Lembertienė pasidžiaugė, kad su vyru Vitaliu gali palaikyti tokią prasmingą misiją.  

Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Laima Jurevičienė. Apgailestavo, kad jos kadencija sutapo su pandemijos pradžia, kad dėl to nevyko kultūrinė veikla Los Andželo lietuvių bendruomenėje. Pasidžiaugė, kad yra įkurta tokia sakrali erdvė kaip išeivijos menininkų kiemelis. Linkėjo neapleisti čia vykstančios kultūrinės veiklos ir teatro, kuriam yra labai neabejinga, nes aksčiau ir pati yra dalyvaudavusi teatrinėje veikloje.

Prisiminimais apie Praną Visvydą pasidalino jo ilgametė kaimynė Zita Šulcienė. Prisiminė Praną kaip nuotaikingą, šmaikštų ir įdomų pašnekovą ir kaip smaližių. Kai Zita kepdavo anūkams obuolinį pyragą, gardų kvapą užuodęs kaimynas Pranas visada rasdavo priežastį užeiti pas kaimynę kokiu nors reikalu. Apsilankymas baigdavosi kaimynės pyrago smaližiavimu.

Sveikinimus iš Lietuvos perskaitė Veronika Ragauskienė:

Su gražiu teatro jubiliejumi. Mes sakome, kad muziejus gyvuoja, tol kol gyva istorija, o jums linkime tol, kol bus istorijų apie ką kalbėti

Biržų krašto muziejus “Sėla”

Šilčiausi visiems linkėjimai iš pavasarėjančio Vilniaus, gyvuokit, kurkit, nes kaip dienoraštyje lotynišką išmintį kadaise citavo aktorė Unė Babic-kaitė:”Arts longa, vita brevis!…Menas amžinas, gyvenimas trumpas!…” (Aktorė Birutė Mar ir visas “Solo” teatras).

Aktorė Birutė Mar ir visas “Solo” teatras

Turbūt praeis dar nemažai laiko, kol Prano Visvydo įvairiašakė kūryba, išsibarsčiusi po JAV lietuvių periodinę spaudą, suguls į vieną knygą. Kol laukiame, kad tai nutiktų, džiaugiuosi, jog rašytojas yra prisimenamas tų, su kuriais ir šalia kurių jis taip ilgai gyveno – Los Andželo lietuvių. Džiaugiuosi, kad nuo šiol apie Praną Visvydą – jo asmenį ir kūrybą – bylos šiandien Bernardo Brazdžionio vardo išeivijos menininkų atminimo kiemelyje atidengiama jo atminimo lentelė.

Lietuvos nacionalinės Martyo Mažvydo bibliotekos tyrėja Dr. Dalia Cidzikaitė

Priimkite sveikinimus iš Lietuvos, kur šiuo metu per visus kraštus veržiasi pavasaris ir Poezija. Linkiu literatūrinių, teatrinių, muzikinių susibūrimų. Pripildykite Kiemelį įvairialype kūryba, vaikų klegesiu ir šiaip mielu pasibuvimu po sekmadienio Šv. Mišių. Būkite pašlovinti visi, kūrę Bernardo Brazdžionio kiemelį, kuris liks jūsų vaikams, vaikaičiams, pro-vaikaičiams”

Šiaulių Dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė

Pasinaudojus ilgamečio Los Andželo lietuvių visuomenės video metraštininko Vytauto Petrulio archyvais, šventės svečiam buvo parodytas video reportažas iš Lietuvos Nacionalinės literatūros premijos laureato poeto Donaldo Kajoko kūrybos vakaro vykusio Šv. Kazimiero parapijos salėje, kurį vedė Pranas Visvydas. Ne be reikalo to vakaro rengėjai JMA teatras pakvietė Praną Visvydą šiai misijai, nes, kadaise, laiške savo studijų draugui poetui Henrikui Nagiui jis rašė: ”Poezija yra mano duona. Su ja keliuosi, su ja važiuoju į darbą, su ja sėdžiu naktimis, su ja einu į lovą”.

Pasinaudoję, prieš keletą metų “Drauge” spausdinto Maironio Lietuvos lieteratūros muziejaus darbuotojos, atsakingos už išeivijos lietuvių rašytojų kūrybą, Virginijos Paplauskienės straipsnio medžiaga JMA teatro aktoriai Justina Brazdžionis ir Amandas Ragauskas paruošė literatūrinę kompoziciją. Joje atsispindėjo Prano Visvydo gyvenimo ir kūrybos akimirkos:

“Pranas Visvydas pasaulį išvydo 1922 metais vasario 4 dieną Kazlų Rūdoje, Marijampolės apskrityje. Šeimoje augo du vyresni broliai: Česlovas ir Jonas. Tėvas Jonas dirbo geležinkeliečiu, motina Teofilė Sadauskaitė – “auksarankė” su Zingerio mašina taisė drabužius apylinkės valstiečiams”.

Pranas prisimena: ”Motina buvo centrinė figūra mano vaikystėje. Apie ją sukosi mano dienos. Jeigu ne jinai, aš būčiau greičiausiai žlugęs”.

“1940 metais baigęs gimnaziją, Pranas įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą, studijavo architektūrą. Nuo 1941 m. iki 1943 m. studijavo filosofiją”.

Prisiminimuose rašė: ”Dalyvavau Juozo Girniaus egzistencializmo seminare. Gyvai nagrinėjome anuomet liepsnojančias etinio apsisprendimo būsenas: arba-arba”.

“1946 metais Visvydas pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją: abu su žmona ir mažyle dukra klajojo po Lenkiją, vėliau Vokietiją. Gyvenimo ir darbo sąlygos buvo sunkios: dirbo subomborduoto mašinų fabriko liejykloje, o liejyklos prausykloje gavo kampą nakvynei. Vėliau su šeima persikėlė į DP stovyklą.”

Laiške studijų draugui poetui Henrikui Nagiui Vysvydas rašė: “Esu laimingas, kad tie keli metai, kurie praėjo, nenutraukė mūsų bičiulystės, užmegztos seminaro dienomis. Gyvenu kaip žinai, stovykloje, viename kambarėlyje drauge su žmona ir dukrele. Koridoriai triukšmingesni už Berlyno gatves. Čia gyvenant yra sunku susikaupti, yra sunku parašyti sakinį, perskaityti knygos puslapį, dar sunkiau yra likti vienam”.

“1950 metų pavasarį kartu su šeima pasiekė Amerikos krantus. Gyveno Pensilvanijos, Meino, Ilinojaus valstijose kol galutinai apsistojo Santa Monikoje Kalifornijos valstijoje. Ilgainiui širdis atgaivą atrado kultūrinėje bei visuomeninėje veikloje, kurios nestigo Los Andželo lietuvių visuomenėje.  Čia buvo susibūrusi aktyvi rašytojų, dailininkų, dainininkų, tea-tro žmonių grupė; buvo įsteigta meno draugija – Menų klubas. Pranas Visvydas kūrė eilėraščius, rašė ese, atsiminimus, įkvėpimo semdamasisi iš gimtosios žemės. Poetas buvo reiklus savo žodžiui – dailino ir perrašinėjo savo rinkinius”.

Atsiminimuose rašė: ”Man nesvarbu ar mano poezija yra spausdinama, ar ne. Jeigu aš ir išleisiu poezijos rinkinį, tai parašysiu jį savo ranka, papuošdamas kraštus gražiais ornamentais”.

“Visvydas, sukūręs ne vieną eilėraštį, parengęs ne vieną rankraštinį poezijos rinkinį, kurių vienas yra saugojamas Maironio muziejuje Kaune, neišleido nei vienos knygos”.

Kaip pats poetas yra sakęs: ”Jokios knygos nesu išleidęs. Ją kartais rašau žiūrėdamas į Ramųjį vandenyną:

Virš butnamių stogų

ištysusios laibutės palmės,

kaklais ir kuokštais

lyg mezozojinių laikų žirafos

palinkusios į vandenyno pusę…

Po prakalbų ir programos skambėjo gyva muzika, šventės svečiai vaišinosi vynu ir užkandžiais, ir dar ilgai nesiskirstė į namus.