Sumušk savo žingsnių rekordą Lietuvos kanjonuose!

Taip, pasirodo, Lietuva taip pat turi savo kanjoną! Ir tai yra vienas įspūdingiausių pasivaikščiojimų, kuriuos teko patirti pastaruoju metu. Bet apie viską nuosekliai ir nuo pradžių.

Šio savaitgalio mūsų šeimos kelionės tikslas buvo Akmenės klinčių ir molio karjerai, kurie jau beveik šimtą metų, iki šiol, yra sėkmingai eksploatuojami gamybai, tačiau savaitgaliais visi norintieji gali užsiregistruoti į ekskursijas ir, gido lydimi, juos aplankyti. Taip, užsiregistruoti būtina, nes, kaip minėjau, karjeruose vis dar kasama, todėl vieniems čia vaikščiotis draudžiama saugumo sumetimais. Bet taip ir geriau, nes mus lydėjęs gidas Justas ne tik labai įdomiai pristatė vietovę, bet ir padėjo surasti per 300 milijonų metų čia susidariusių fosilijų ir kristalų!

Ekskursija prasidėjo Ventos regioninio parko lankytojų centre (Ventos g. 30A, Venta). Pasirodo, Ventos regioninis parkas iš visų kitų išsiskiria tuo, kad čia išlikę juros periodo gyvūnų, tarp jų ir dinozaurų, liekanų. Lankytojų centre įrengta moderni, interaktyvi ekspozicija, kurioje galima pamatyti dinozaurų laikus menančių fosilijų. Yra įrengtas natūralaus dydžio tiranozauro kaukolės muliažas, kurį galima liesti, kas ypatingai sužavėjo vaikus –  juk ne kasdien gali paliesti dinozauro dantis!

Sekanti ekskursijos stotelė Menčių klinčių karjeras. Gidas Justas čia pat suranda ir parodo uolienos pavyzdžių, kurių viduje matyti 300 milijonų metų senumo dariniai – fosilijos ir kristalai.  Nusileidžiame į milžinišką teritoriją, rėminamą keliasdešimties metrų aukščio statmenų skardžių ir šaltalankių giraitėmis apaugusių kalvų. Rudenį nuo prisirpusių oranžinių šaltalankių uogų tos kalvos turėtų atrodyti nepakartojamai! Įspūdis, stovint keliasdešimties metrų gylio dauboje, gniaužia kvapą.  Čia reikėtų pastebėti, kad, jeigu oras nebūtų toks giedras ir gražus, norint pasivaikščioti po Menčių karjerą reikėtų turėti guminius batus, nes gruntas gana šlapias.

Trečioji ekskursijos dalis  – Šaltiškių molio karjeras. Šis karjeras „dirba“ ir savaitgaliais, todėl prasilenkiame su traukiniu, kuris veža molį iš karjero daubos į paviršių, o iš ten į plytų gamyklą. Čia vaizdas jau visiškai kitoks negu klinčių karjere – kiek akys užmato banguoja raudona žemė. Teritorija tokia didelė ir vienoda, kad sunku nustatyti objektų dydį. Todėl priėję prie molį kasančio (ekskursijos metu nedirbančio) „vaikštančio“ ekskavatoriaus lengvai nustembame, kad į jo kaušą sutilptų pusė pradinukų klasės. Įdomus faktas, kad milžiniškas, 500 tonų sveriantis, ekskavatorius buvo pagamintas Ukrainos gamykloje ir nuo 1968 m. sėkmingai veikia iki šiol. Kai gidas papasakoja, kaip ekskavatorius „vaikšto“, vaizduotė iš karto nupiešia fantastiniuose filmuose apie robotus matytus vaizdus.

Skaityti daugiau: We love Lithuania