Joninės šiemet buvo labai smagios, kad ir be Jonų!

Smagios Joninės…be Jonų

Švento Jono vakarėlį – oooj

Susitikt tave norėjau – oj-oj-oj!..

Portlando Lietuvių Bendruomenė šiemet Jonines šventė visa savaite anksčiau, birželio 18-ąją. Beje, mūsų pamėgtą Joninių šventės vietą, – parką, esantį šalia Columbijos upės, – dėl visą mėnesį pliaupiančio lietaus ir patvinusios upės, užliejusios pakrantės takus, teko pakeisti: šįkart Jonines šventėme svetinguose Ingridos ir Lauryno Misevičių namuose Lake Oswego, OR.

Jauki aplinka, – Misevičių namas apsuptas galingų eglių ir pušų bei daugybės žaliuojančių krūmų ir žydinčių gėlynų, – ir smagi kompanija – tai viskas, ko reikėjo, kad šventė tikrai pavyktų!.. Ir nesvarbu, kad šiemet neturėjome nė vieno Jono ar Janinos, o ir kompanija susibūrė daugiau moteriška, nei vyriška, linksmybių, juoko ir dainų tikrai netrūko!..

O ir vaišių stalas, kaip visada, nenuvylė: išragavę visų mūsų šauniųjų šeimininkių su meile pagamintų patiekalų, skubėjome pinti tradicinius Joninių vainikus iš 9-nių įvairiaspalvių pievų gėlių bei žolynų, nes Portlando lietutis niekaip nenurimo, o po truputį vis labiau įsilynojo…

Nepralenkiama vainikų pynėja vienbalsiai pripažinta Greta Babarskaitė – jos mikliose rankelėse dailus vainikėlis buvo baigtas, nespėjus nė apsidairyti!..

Na, o kai visų moterų ir merginų galvas papuošė margaspalviai vainikai, prasidėjo Joninių dainų vakaras… Užsigerdami žaliu vyneliu, smagiai traukėme tradicines visų mėgstamas dainas „Oi, ta-ta, Kupolia graži…“, „Panedėlios dieną pjovė Jonas šieną…“, „Švento Jono vakarėlį…“, „Pjoviau šieną per visą dieną…“, „Plaukia upė vingiuodama…“

Išdainavę visas Joninių dainas, perėjom prie kitų liaudiškų dainų ir populiarių šlagerių. Šauniai nuskambėjo merginų atliekama daina iš Keistuolių Teatro repertuaro „Trakų Pilis“, „Dainuokim, dainuokim, dainuokim ir šokim, ir šokim visi!..“ bei daugybė kitų dainų.

O kai jau užkimom bedainuodamos, susėdom prie plataus ąžuolinio stalo ir dalinomės prisiminimais iš vaikystės ir jaunystės, kai šventėm Jonines Lietuvoje, porinom linksmas istorijas, išsirinkom netgi savo šauniąją padavėją – „bufetininkę“ Laimutę, kuriai namų šeimininkė Ingrida net lietuvišką lino prijuostę padovanojo už puikų darbą…

Buvo taip smagu, kad dar ilgai niekas neskubėjo namo…

Nuoširdžiai dėkojame Portlando Lietuvių Bendruomenės Valdybai ir ypač – jos pirmininkei Giedrei Babarskienei už žaibiškai pakeistą planą dėl Joninių šventės: ji nenuleido rankų ir neatšaukė numatyto renginio, o surado puikią alternatyvą. Žinoma, šventė ko gero taip ir nebūtų įvykusi, jei šaunioji Ingrida Misevičienė nebūtų geranorškai pasiūliusi susiburti po jos svetingų namų stogu. Ačiū jai labai visos Portlando Lietuvių Bendruomenės vardu.

Toks smagus vakarėlis jaukioje, nedidelėje kompanijoje dar ilgai išliks tą vakarą susirinkusiųjų atmintyje. Na, o tie, kas pabūgo lietingo oro, tolimos kelionės ar dėl kitų priežasčių praleido šią tradicinę, kiekvieno lietuvio širdžiai mielą vasaros šventę, tikrai labai apsiriko: Joninės šiemet buvo labai smagios,- kad ir be Jonų!..

Tad iki kitų metų, kai švento Jono vakarėlį susitikt visus norėsim – vėl…

Gražina Kazilienė, Portlando Lietuvių Bendruomenės Valdybos atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene