Apie įveiktas baimes ir išsipildžiusias svajones

Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Los Andžele Laima Jurevičienė, tikriausiai pati to nežinodama ir nesiekdama, sukūrė precedentą – pirmą kartą Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventėje šoko Lietuvos diplomatinės įstaigos vadovė! Ir ji nebuvo vienintelė konsulato darbuotoja – kartu su generaline konsule ir grupe „Retro” šventėje šoko konsulato Los Andžele vyriausioji specialistė Airida Zalieckaitė.

XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, įvykusi Filadelfijoje, buvo kitokia ne tik dėl pandemijos. Rengta pagal profesionalų (dr. Vidmanto Mačiulskio ir Gintaro Grinkevičiaus) parašytą scenarijų, kuriame lietuvių tautinę kultūrą atspindėjo ne tik šokiai, ji buvo atskleista per pasakas, padavimus, tautosaką. Scenarijaus autorių idėją puikiai įgyvendino profesionalus režisierius ir scenografas Vytas Čuplinskas.

Pirmą kartą Šiaurės Amerikos šokių švenčių istorijoje į renginį atvyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene. Beje, prezidentas buvo birželio 29-ąją Filadelfijoje, Union League konferencijų centre pirmą kartą vykusio Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumo, subūrusio politikus, verslininkus, Lietuvos diasporos verslo profesionalus, globėjas.

Į istoriją XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė gali patekti ir kaip viena brangiausių, o gal ir nuostolingiausių. Juk daug kas negalėjo atvykti dėl apribojimų ir laiko trūkumo jai pasirengti. Pavyzdžiui, labai pasigesta Kanados šokėjų. Žiūrovų irgi greičiausiai būtų buvę daugiau, jei ne pandemija ir baimė susirgti COVID-19. Štai praeityje Los Andželo šokių ansamblis „Spindulys” atveždavo net 100 šokėjų, o šiais metais to padaryti nepavyko.

Tačiau nuoširdumas, džiaugsmas ir linksmumas renginio metu liejosi per kraštus, tad tvirtai galima sakyti, kad mumyse rusenantis lietuvybės genas nugalėjo visas baimes. Pirmą kartą šventėje šoko ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Los Andžele darbuotojai. Smagu, kad jie nepabūgo nesibaigiančių repeticijų ir rado joms laiko. Taip iš arčiau susipažinome su žmonėmis, atstovaujančiais Lietuvos valstybei čia, JAV Vakarinėje pakrantėje. Taigi, šiemet, Liepos 28 dieną, minint įspūdingą datą – Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmetį, kalbinu Lietuvos generalinę konsulę Los Andžele Laimą Jurevičienę.

Kokios yra jūsų „valdos” ir kaip jums atrodo Vakarų pakrantė?

Generaliniam konsulatui Los Andžele yra priskirta konsulinė apygarda, kurią sudaro šios valstijos: Kalifornija, Oregonas, Vašingtono valstija, Arizona, Juta, Nevada, Aliaska ir Havajai. Aplankiau dar ne visas valstijas, tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad JAV Vakarų pakrantė yra nuostabi tiek savo įvairove, tiek savo grožiu, tiek veiklos galimybėmis.

Šokių šventės Filadelfijoje metu vyko Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumas, jame dalyvavote ir jūs. Kokie liko įspūdžiai? Ar reikia daugiau tokių renginių?

Generalinio konsulato uždaviniai ir funkcijos yra gana įvairiapusiai. Be konsulinių funkcijų, svarbūs uždaviniai yra skatinti konstruktyvius, skaidrius ir abipusiai naudingus Lietuvos bei JAV santykius, plėtoti politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

Labai džiaugiuosi, kad buvo įgyvendinta kelerius metus brandinta idėja sukviesti JAV ir Kanados lietuvių verslininkus bei verslo profesionalus į verslo forumą, vykusį birželio 29-ąją Filadelfijoje. Forumą globojo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tai vienas didžiausių pastarojo dešimtmešio lietuvių organizuotas verslo renginys JAV, prie kurio organizavimo prisidėjo ir JAV Vakarų pakrantės verslo bendruomenė. JAV yra labai svarbios prekybos partnerės, jos pagal prekybą yra šeštoje vietoje tarp 210 Lietuvos prekybos partnerių – abipusė prekių apyvarta tarp abiejų šalių 2021 metais siekė daugiau kaip 3.1 mlrd. dolerių. JAV yra dvylikta pagal dydį investuotoja Lietuvoje ir antra pagal dydį investuotoja tarp ne Europos šalių. Tačiau Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo potencialas dar nėra visai išnaudotas, todėl jį svarbu plėtoti ir toliau – ypač per dvišalę prekybą ir investicijas. Čia ženkliai gali prisidėti Lietuvos diaspora JAV ir Kanadoje. Jau planuojamas kitas forumas – 2023 metais. Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumą kažkas pavadino verslo santykių akceleratoriumi. Manau, tai labai taiklu.

Filadelfijoje ne tik dirbote, bet ir su sutuoktiniu šokote XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventėje. Šokis jums yra atsipalaidavimas ar darbas?

Tai buvo nuostabi šventė, kurioje lietuvybės genas prasiskleidė visu gražumu ir jėga. Didžiausia pagarba jos režisieriams, organizatoriams, dalyviams ir padėka visiems rėmėjams ir žiūrovams. Džiaugiuosi sprendimu prisidėti prie Los Andželo „Retro” šokių grupės. Esame labai dėkingi jums, grupės vadovei ir grupės senbuviams, kad mūsų porą priėmėte ir atlaidžiai žiūrėjote į pirmuosius nemokšiškus šokių žingsnius. Nebuvo lengva rasti laiko dažnoms repeticijoms, bet po kiekvienos jų džiaugiausi, kad šoku.

Dalyvauti lietuvių šokių šventėje buvo sena mano svajonė. Kai buvau pirmokė, šokau Lietuvoje rengtoje Dainų ir šokių šventėje. Joje patritas džiaugsmas ir pasididžiavimas, kad esu lietuvaitė, lydi mane iki dabar. O nuo šiol turėsiu dar vieną nuostabią patirtį ir pačius geriausius prisiminimus.

Džiugu, kad Vakarų pakrantėje turime ne vieną šokių grupę. Filadelfijoje vykusioje šventėje dalyvavo Los Andželo „Retro” ir „Spindulio”, San Francisko „Tilto” bei „Sūkurio” šokėjai. Tačiau yra ir daugiau meno grupių, kurios įvairiuose renginiuose savo šokiu ir daina džiugina mus ir mūsų draugus. Aš pati, kai šoku, apei darbą negalvoju. Manau, kad šokis ir daina yra mūsų genuose, todėl kviečiu kuo daugiau JAV gyvenančių lietuvių drąsiai ateiti į jau gyvuojančius šokių ir dainų ansamblius ar burti naujus. Linkiu, kad meilė šokiui ir dainai mus vienytų, nes šiandien kaip niekada svarbu ne tik išsaugoti, bet ir puoselėti mūsų tautos tradicijas bei didžiuotis savo kultūriniu palikimu.

Diplomatų, Lietuvos generalinių konsulų darbo pobūdis šiais laikais plečiasi. Daug dėmesio skiriama lietuvių diasporai. Jums teko dirbti skirtingose šalyse. Ar matote didelius skirtumus tarp lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir čia, JAV, ar kitose valstybėse?

Visi mes esame skirtingi ir panašūs. Taip ir mūsų bendruomenės įvairiose šalyse yra panašios ir skirtingos. Be to, kiekvienoje šalyje lietuvių diaspora turi savo istoriją, tradicijas, patirtį. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti čia, Los Andžele, susipažinti su JAV Vakarų pakrantės lietuvių diasporos turtinga istorija, jos dalyviais, toliau puoselėti bendradarbiavimą ir partnerystę.

Išsipildė vaikystės svajonė

Pokalbį tęsiame su naująja šokių grupės „Retro” nare ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Los Andžele vyriausiąja specialiste Airida Zalieckaite.

Trumpai papasakokite apie save. Žinome, kad turite patirties skirtingose darbo srityse. Kas jus, menišką sielą, atvedė į Los Andželą?

Muzika mane lydi nuo mažų dienų. Būdama šešerių pradėjau lankyti M.K. Čiurlionio menų gimnaziją, buvau rengiama tapti pianiste, vėliau smuikininke ir galiausiai mokyklą baigiau kaip chorvedė. Studijavau, įgijau chorvedybos bakalauro ir menų magistro diplomus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Studijų metu baigiau lietuvių liaudies šokio kursą pas dėstytoją Ireną Čėsnienę. Tai buvo mano pirmas profesionalus prisilietimas prie šokio meno. Baigusi studijas LMTA, nesustojau, norėjau kai ko daugiau – mane visada domino kitos kultūros, traukė kiti kraštai, tad keliavau per pasaulį. Ilgainiui panorau išbandyti kitą sritį, todėl pasukau kitu keliu – Vytauto Didžiojo Universitete baigiau Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro studijas. Po jų įsidarbinau Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, Europos sąjungos reikalų departamente. Prieš ketverius metus pradėjau darbą Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Strateginio planavimo grupėje, o po trejų metų nusprendžiau dalyvauti konkurse į laisvą pareigybę Lietuvos generaliniame konsulate Los Andžele.

O kas jus, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Los Andžele darbuotoją, atvedė į šokių grupę „Retro”?

Kartą per darbo susirinkimą konsulate kolegė papasakojo, kad „Retro” ieško naujų narių ir kviečia naujus šokėjus prisidėti prie grupės. Išgirdusi šią žinią, negalėjau nurimti, ši mintis niekaip neišėjo iš galvos. Žinia, kad „Retro” rengiasi dalyvauti XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventėje, dar labiau sustiprino norą šokti. Kiekvieną dieną šis noras tik stiprėjo, kol galiausiai susitikau su jumis, „Retro” vadove, ir buvau padrąsinta prisidėti prie šokių grupės.

Ar šokis yra jūsų gyvenimo dalis? Ar tai buvo jūsų pirma šokių šventė?

Šokis visada gyvena manyje greta muzikos – suskambus muzikai kojos ima pačios kilnotis. Kita vertus, šokis buvo neišsipildžiusi mano gyvenimo svajonė. Dar besimokant M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje žinojau, kad niekada netapsiu šokėja, kadangi neturiu tam reikiamų fizinių duomenų. Pirmas rimtesnis prisilietimas prie šokio įvyko studijų metais, kai susipažinusi su lietuvių kilmės urugvajiečiu Juan Eduardo Chimenez šokau ir grojau fortepijonu argentinietišką tango jo įkurtoje „Tango akademijoje”, su šia grupe dalyvavau įvairiuose pasirodymuose.

Lietuvių tautinių šokių šventėje dalyvavau pirmą kartą. Esu labai laiminga, kad pagaliau turėjau garbės šokti liaudies šokius ir leisti išsipildyti vaikystės svajonei!

Kokie jūsų įspūdžiai iš šokių šventės?

Tai buvo vienas įsimintiniausių mano gyvenimo projektų. Niekada nebūčiau net pagalvojusi, kad kada nors dalyvausiu tokioje šventėje ne kaip muzikantė ar dainininkė, o kaip šokėja, ir ne bet kur, ne Lietuvoje, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose! Todėl mėgavausi kiekviena minute, kuri leido prisiliesti prie tautiškumo, tradicijų ir didžiuotis, kad esu lietuvė!

Tikriausiai ne vieną šventę matėte Lietuvoje ar joje dalyvavote. Kokie didžiausi skirtumai tarp JAV ir Lietuvoje rengiamų švenčių, jų minusai ir pliusai?

Kai buvau moksleivė arba studijavau LMTA, teko dalyvauti ne vienoje Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus”, Lietuvos dainų ir šokių šventėje. Tiek tokie renginiai Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse turi vieną bendrą bruožą – bendrystės jausmas, kuris yra kertinis šventės akcentas. Mano nuomone, tai didžiulė dovana tiems, kas dalyvauja, organizuoja, ar kitaip prisideda prie renginio įgyvendinimo. Noriu padėkoti visai „Retro” šeimai (dabar mes taip vadiname vieni kitus), XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės dalyviams, organizatoriams ir rėmėjams už sukurtą didelį stebuklą, sekant Karaliaus pasaką.

Didžiausia padėka ir pagarba visiems, finansiškai ar kitaip parėmusiems mūsų kelionę. Ypatingas ačiū Gražinos ir Keno Kling, Nijolės ir Vitalio Lembertų šeimoms. Be jūsų nebūtų mūsų!

Šventė pasibaigė – draugai ir įspūdžiai pasilieka:

Siela atgijo, šokių šventėje išvydus darbo vaisius. Renginys buvo ypatingas ne vien dėl nuostabios Karalių pasakos, jis spinduliavo lietuvių vienybe, draugyste ir meile šokiui.

Rasa Paliulis

Lietuva yra ten, kur yra lietuvių. Ši šokių šventė įrodė, kad mes mylime Lietuvą ir puoselėjame senas tradicijas, perduodami jas savo vaikams.

Laura Remeika

Šokių grupėse Argentinoje dalyvauju nuo mažens, tad galiu patikinti, kad šokių švenčių visada labai laukdavome, apie jas svajodavome. Po pirmosios mano šokių šventės, 1992m. vykusios Čikagoje, įgijau daug draugų, tad buvau be galo laimingas. Šių metų renginys Filadelfijoje atgaivino mano meilę šokiui ir lietuvybei. Ypač norėčiau padėkoti šokių grupei „Retro”.

Arielis Dumse