Šventoji Dvasia labai kantri. Po beveik trijų pasiruošimo ir laukimo metų, devyniolika jaunuolių sulaukė tos dienos, kada jiems buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas. Pandemija, uždaryta lituanistinė mokykla, nutrauktos gyvos pasiruošimo pamokos ir neįvykusios tradicinės savaitgalinės rekolekcijos nenumalšino ryžto priimti šį suaugusio, apsisprendusio kataliko sakramentą.
Sekmadienį, spalio 9 dieną, vienuoliktos valandos šv. Mišių metu, Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas Sutvirtinimo sakramentą suteikė šiems jaunuoliams: Linui Čelkiui, Kamilei Klimauskaitei, Nidai Jakeliūnaitei, Liucei Memėnaitei, Brekai Petrulytei, Aleksui Reivydui, Kamilei Zauniūtei, Doviui Gailiūnui, Vincentui Gedgaudui, Lukui Greblikui, Aidui Jarašūnui, Matijui Donovan, Emili Kedytei, Gretai Perevičiūtei, Emilijai Venckutei, Camilei Casper, Miai Rugieniūtei, Kajai Kudirkaitei ir Lailai Kudirkaitei.
Savo pamoksle Jo Ekselencija priminė sutvirtintiesiems, kad šv. Dvasia jiems parodys gyvenimo kelią, kad reikia vis jos išminties ir palaimos šauktis ir save dvasiškai penėti dalyvaujant sekmadienio šv. Mišiose ir priimant Eucharistijos ir Susitaikymo sakramentus.
Pats arkivyskupas kadaise lankė šią šv. Kazimiero bažnyčią, baigė lituanistinę mokyklą ir klausėsi šv. Dvasios kuždėjimo, vedantį jį į kunigystės pašaukimą. Laiminga parapija sulaukusi tokio brangaus ir mielo svečio!
Kartu su Arkivyskupu šv. Mišias koncelebravo klebonas kun. Tomas Karanauskas ir svečias iš Vilkaviškio, kun. Virginijus Gražulevičius. Jaunuolių tėveliai, broliai ir sesės prisidėjo prie apeigų. Susirinko nepaprastai gražus ir gausus būrys šeimos narių, artimųjų ir parapijiečių liudyti šį gražų momentą, kai jau pats jaunuolis, ne krikštatėvių balsu, bet savo, garsiai ir tvirtai pripažino Katalikų Bažnyčios tikėjimą ir atsižadėjo piktojo įtakos. Ypatingai gražu matyti tėvelius ir sponsorius, kurie patys šioje bažnyčioje buvo priėmę pirmuosius sakramentus ir dabar norėjo tos pačios palaimos savo vaikams. Jaunuolių būrys, susidraugavęs lituanistinėje mokykloje per dešimt ar daugiau metų, džiugūs ir laimingi, priėmė linkėjimus.
Nepaprastai didelė pagarba ir padėka skiriama mokytojai Žydrai van der Sluys, kuri, kaip ta šventoji Dvasia, ištikimai ir kantriai vedė savo auklėtinius pasiruošimo keliu. Jos įnašas neįkainojamas. Didelis ačiū parapijos globėjui, kun. Tomui, kuris kartu su sveikinimais, pridėjo ir pilną krepšelį dovanų kiekvienam jaunuoliui: šv. Raštą ir krikščioniško labirinto simbolį, vaizduojantį gyvenimo taką, kuriuo eidamas klausaisi Dievo vedančio balso.
Pasisvečiavimas mokyklos kiemelyje po iškilmių subūrė visus dėkingumo dvasioje. Džiaugiamės, turėdami lietuvišką parapiją, kurioje susitelkiame į vieną lietuvišką Dievo šeimą.