Tėviškės vardas – žemė gimtoji

Ir viršum josios padangė melsva.

Širdis manoji taip ir kartoja –

Visas tas grožis – tai Lietuva. (Zita Budrienė)

Šeštadienį Portlando Lietuvių Bendruomenės nariai ir jų svečiai rinkosi į visiems mums labai svarbios šventės, Kovo 11-osios, minėjimą. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Ši diena svarbi mums visiems, tačiau kiekvienam asmeniškai ji turi kiek skirtingą reikšmę. Vyresnieji gyvai prisimena 1990 m. kovo 11-ąją – sunkų Lietuvos kelią į laisvę, Sąjūdžio dvasią ir pirmuosius nepriklausomos mūsų valstybės žingsnius. Jauniesiems ši diena pažįstama tik iš knygų, žiniasklaidos ar tėvų pasakojimų.

Šiandien puiki proga dalintis savo patirtimis – papasakokime vieni kitiems, ką mums reiškia ši diena. Šitaip padėsime vieni kitiems suprasti tikrąją Kovo 11-osios prasmę ir Lietuvos Nepriklausomybės reikšmę. Kovo 11-oji yra ne tik mūsų valstybės laisvės atkūrimo diena, bet ir mūsų visų asmeninės Laisvės šventė! Tad švęskime savo Laisvę – būkime iš tiesų laisvi!

Esame be galo laimingi, turėdami galimybę gyventi laisvoje nuo užkariautojų Lietuvoje arba laisva valia pasirinkti kitą gyvenamąją vietą, laisvai išpažinti savo religiją ir tikėjimą, laisvai švęsti kiekvieno lietuvio širdžiai brangias šventes. Branginkime tai, nes toli gražu ne visos tautos ir ne visos šalys turi šią galimybę: mums draugiškos kaimyninės Ukrainos situacija yra gyvas šalies, kenčiančios dėl agresyvios Rusijos karinės invazijos, pavyzdys.

Šventinį minėjimą pradėjome, sugiedodami Lietuvos ir Amerikos himnus, o tada Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės proga nuoširdžius ir šiltus sveikinimo žodžius tarė Portlando Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkė Giedrė Babarskienė, pradėdama mūsų šventę labai gražiais poetės Aušros Karaliūnaitės “Laisvė” eilėmis:

Mes išdainavom savo laisvę

Mes savo teisumu galingi.

Ir buvo tankai mums nebaisūs,

Nors ir stovėjome beginkliai.

Neįveikė metalas šaltas karštų širdžių galingo griausmo!

Čia mūsų žemė, o mes baltai, Tėvynė mūms visų brangiausia.

Jau nuo pasaulio sutvėrimo, į žemę šią šaknim įaugom.

„Lietuviais esame mes gimę!”

Ir žemėsš šios dievai mus sauge.

Mes išdainavom savo laisvę, dainuoti niekad nenustosim.

Laisvai trispalvė mūsų plaikstos ir žalios mūsų giros ošia.

Vėliau Giedrė Babarskienė pakvietė sveikinimo žodį tarti mūsų garbingus svečius: Lietuvos Respublikos generalinę konsulę Los Andžele Laimą Jurevičienę, JAV Portlando Latvių Bendruomenės prezidentę Ievą Dexter, JAV Portlando Estų Bendruomenės prezidentą Kalev Sepp ir Portlando Lietuvių Bendruomenės garbės konsulą Randy Miller. Visi pasisakiusieji šventės proga negailėjo šiltų sveikinimo žodžių mūsų bendruomenei, išreiškė gilią pagarbą ir solidarumą Lietuvos ir Ukrainos tautoms, nuo amžių branginusioms savo laisvę ir atkakliai už ją kovojusioms.

Vėliau žodis buvo suteiktas ilgamečiui Portlando Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkui Viliui Žalpiui. Jis trumpai pristatė, o tiksliau supažindino su naujausiais projekto “Šaknys”, kurį JAV Lietuvių Bendruomenė kartu su JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga Lietuvių fondo paramos dėka tęsia jau keleri metai, planais ateičiai. Vilius Žalpys yra aktyvus šio projekto iniciatorius ir dalyvis. Pernai Projektas vyko Rugpjūčio 4-8 dienomis pietų Ilinojuje, o šių metų vasarą persikels į Pensilvaniją.

Šio projekto tikslai:
– sutvarkyti ir pažymėti lietuvių kapines ir kapus;
– suteikti jaunimui galimybę daugiau sužinoti apie JAV esantį lietuvišką paveldą, JAV lietuvių bendruomenės istoriją (bendruomenės steigimas, emigracijos bangos, įvairios lietuviškos organizacijos) ir gyvai prisiliesti prie jos;
– kartu analizuoti išeivijos lietuvių tapatybės klausimus ir padėti jaunimui suprasti išeivijos istorijos išsaugojimo svarbą;
– sužinoti apie kapinių lankymo ir tvarkymo tradicijas ir jų svarbą lietuviams.

Projekto metu jaunimas ieškos ir tvarkys senas JAV lietuvių kapines ir kartu su kitais komandos nariais diskutuos lietuviško paveldo išsaugojimo bei lietuviškosios tapatybės temomis. Projektas “Šaknys” suteiks jaunimui galimybę geriau susipažinti su JAV lietuvių bendruomenės istorija, savo šaknimis ir lietuvišku paveldu, užmegzti naujas pažintis.

Na, o vėliau prasidėjo linksmoji vakaro dalis – Portlando lituanistinės mokyklėlės “Atžalynas” moksleivių šventinis pasirodymas: vaikučiai, vadovaujami nenuilstančių mokyklėlės mokytojų Laimutės, Kristinos ir direktorės Ernestos, paruošė gražų poezijos montažą ir sudainavo daug skambių, dvasingų dainelių apie Lietuvą, jos miškų, laukų ir klonių, ežerų bei upių grožį, meilę gimtąjai šalelei: “Lietuvėle, tu graži”, “Linkėjimas Lietuvai”, “Vienas žodis”.

Nuoširdžiai dėkojame lituanistinės mokyklėlės mokytojoms Laimutei Kazlauskaitei-Meurer, Kristinai Kupčiūnienei ir direktorei Ernestai Ingelevičiūtei-Bolstad bei vaikučių tėveliams už jų triūsą, ruošiant vaikučius šventinei programai.

Po „Atžalyno“ pasirodymo sekė nuostabus svečių iš Los Andželo lietuvių bendruomenės pasirodymas: mums šoko, dainavo ir grojo šokių grupė „Retro“. Grupės vadovė ir aranžuotoja ponia Sigita Barysienė, kuri mus trumpai supažindino su „Retro“ atsiradimo istorija ir veikla, pristatydama visus šauniuosius šokėjus bei dainininkus.

Nuskamba Dainiaus Jurevičiaus zodziai :

“Prieškario Kaunas – laikinoji sostinė, mažasis Paryžius, poeto sutana ir dailininko chalatas, Konrado kavinės svaigalai ir begėdė Nemuno gatvė, Brazilka ir Bazilika, Santakos pilis ir Vailokaičių pilys… viskas viename laike, vienos kartos žmonėse. Jau senai užmarštin nukeliavo rateliai, žaidimai. O elegantiški ponai ir ponios, pasipuošę ilgomis sukniomis, aukštakuliniais bateliais, šoka fokstrotą, valsą, tango”…“ Retro” vaidinimas prasideda…

Skamba Danieliaus Dolskio atliekama daina “Eina pulkas linksmai”, sukasi poros… Vėliau trumpa Oskaro Milašiaus, lenkų kilmės lietuvių poeto, rašiusio prancūziškai, kūrybos prezentacija, o po jos – sekantis “Retro” šokis pagal prancūzų dainininkės Edit Piaf atliekamą dainą “Padam Padam”. Tai šokis, skirtas visiems tiems, kurie, nors ir nekalba lietuviškai, bet jų dėka lietuvybė gyvuoja ne tik Lietuvoje.

„Retro“ grupė, pasipuošusi Pamario krašto autientiškais tautiniais drabužiais, sušoko ir keletą liaudies šokių: „Gumbinė“, „Tu, Lietuva, tu mana“ bei atliko pora šiuolaikinių improvizacijų (Šokis “Putin’ on the Ritz”). Turėjome progą išgirsti labai gražią rezistentų dainą 1946-jų metų partizanų maldos žodžiais „Miegos Tėvynės sodai“, atliekamą Giedrės Garbisch ir Airidos Zalieckaitės bei pasiklausyti keleto Airidos Zalieckaitės atliekamų kompozitoriaus M.K.Čiurlionio preliudų fortepijonui.

„Retro“ koncertą vainikavo šokis pagal dainininko Vytauto Kernagio atliekamą dainą „Mūsų dienos – kaip šventė“, kurios žodžius kartojo visa salė… Nuskamba Sigitos Barysienės skaitomi prasmingi žodžiai apie Lietuvos sūnus ir dukras, pasklidusius po visą pasaulį, bet sujungtus gimtąja kalba:

Čia – mums namai.

Čia mylintys šią žemę žmonės –

Nuo vakarų pakrantės lig rytų:

Kalba gimtąja sujungti

Ir padalinti tarp pasaulių stovim

Žmogui ir žodžiui meilę nešdami

Tarp dviejų krantų

Tarp dviejų aušrų

Tarp dviejų pasaulių

Padalinti stovim

Sujungti kalba

Savo buvimu Širdyje kartu….

Buvome tiesiog sužavėti talentingų atlikėjų pasirodymu ir negailėjome audringų ovacijų, pasibaigus puikiam koncertui.

Na, o vakaro kulminacija be jokių abejonių tapo mūsų bendruomenės šokių grupės “Aitvaras” pasirodymas… Nors grupės sąstatas sumažėjo iki keturių porų ir nelabai tebuvo laiko net dorai parepetuoti, mūsų šaunieji šokėjėliai įrodė, kad, anot lietuvių patarlės, “Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi!”… Jie be jokio vargo puikiai sušoko keletą greitų, tarsi viesulas tautinių šokių: “Rugučiai” ir “Suktinis”. Ačiū jums, mielieji!..

Vakaro pabaigoje visų laukė gardžiausiais kvapais viliojantis vaišių stalas: paragavę tradicinių lietuviškų patiekalų – kugelio, silkutės, skrudintos duonelės su česnaku, mėsos suktinukų, troškintų kopūstų su dešrelėmis, rūkytos naminės dešrytės ir lašinukų, saldaus naminio sūrio bei plikytos naminės duonos su kmynais bei įvairiausių mišrainių, dar turėjom progą pasmaguriauti medumi varvančiu „Skruzdėlynu“, obuolių pyragais, keksais, pyragaičiais ir kitais gardėsiais. Buvo labai skanu – ačiū šauniosioms šeimininkėms!..

Norime nuoširdžiai padėkoti mūsų visų labai mylimai Portlando Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkei Giedrei Babarskienei ir jos vyrui Vilmantui už visą triūsą, organizuojant šį renginį, lituanistinės mokyklėlės mokytojoms Laimutei Kazlauskaitei-Meurer, Kristinai Kupčiūnienei ir direktorei Ernestai Ingelevičiūtei-Bolstad – už šaunų vaikučių pasirodymą, Milanai Momgaudytei-Korotejev – už šventiškai papuoštos salės dekoravimo idėjas kompoziciją ir programos pravedimą, svečiams iš Los Andželo – už nuostabų koncertą, Viliui Žalpiui – už „Aitvaro“ atgaivinimo idėją, o visiems savanoriams, prisidėjusiems prie šventės organizavimo – už jūsų svarbų indėlį į bendruomenės veiklą: mylim jus visus!..

Gražina Kazilienė,

Portlando Lietuvių Bendruomenės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene