Žolinė

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė – tai vasaros ir rudens sandūros šventė, kuri Lietuvoje švenčiama nuo senų laikų. Rugpjūčio vidurys – tai laikas, kai svarbiausi lauko darbai jau nudirbti: javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti. Kartu tai ir atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Day.lt  ir alkas.lt rašo apie seniausias Žolinės tradicijas:

“Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.“

“Į Žolinės puokštę buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairiausių augalų. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos ir net daržo gėrybės – burokai, morkos, ilgesniu kotu nuskinta gūžė kopūsto. Todėl Pietryčių Lietuvoje ši šventė dar buvo vadinama Kopūstine. Per Žolinę merginos pindavo devynis skirtingų augalų vainikus. Po šventės jų neišmesdavo, o susidžiovindavo ir saugodavo, kad užėjus griaustiniui galėtų jais pasmilkyti namus ar susirgus išsivirti arbatos.”

Lietuvoje įvedus krikščionybę, pagoniškos Žolinės tradicijos susiliejo su krikščioniškomis, o Žolinė sutapatinta su bažnytine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. 15 min. rašo apie krikščioniškąsias šventės ištakas: „Po Kristaus nukryžiavimo jo motina liko gyventi pas apaštalą Joną. Po Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo, bet vietoj kūno kape rado tik žolynų pilną karstą – Mergelė Marija buvo paimta į dangų. Tuomet danguje esą pasirodė moteris, apsisiautusi saule, su Mėnuliu prie kojų ir dvylikos žvaigždžių vainiku ant galvos. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija pateko į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė dogma. Rugpjūčio 15-oji yra seniausia ir garbingiausia Marijos šventė.”

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.  15 min. kalbinta etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kad per Žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės savo sandara simbolizuoja gyvenimo, pasaulio pilnatvę. Etnologė atkreipia dėmesį, kad skintų žolynų pomėgis apskritai yra būdingas lietuvių mentalitetui: „Merginos netgi kasdien segdavosi gėles į plaukus, eidamos į bažnyčią visada, jei tik turėjo, nešdavosi gėlių puokštelę, moterys maldaknygių skirtukais naudojo džiovintus žolynus… Tad ir Žolinių puokštę Lietuvoje galima pripažinti kaip vieną išskirtinesnių šios šventės raiškų.“

Pasak G. Kadžytės, „Žolinė – tai diena, kuomet švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkojama už naują derlių. Šios šventės šaknys ir pavadinimas slypi gilioje senovėje. Žolinės pavadinimas galėjo išlikti dar iš tų laikų, kai nebuvome žemdirbiai, o maitinomės tuo, ką motulė žemelė mums išauginusi dovanodavo. Augalai pirmieji apgyvendino žemę, vėliau tapdami pirmuoju žmonių maistu, juk žolę nuskinti lengviau, nei žuvį ar kitą gyvūną sugauti. Laukiniai augalai gelbėdavo žmones ištikus badmečiams. Padėka už žemės subrandintą, aukštesniųjų jėgų palaimintą ir žmonių triūsu pelnytą derlių yra šios šventės prasmė.“

***

On August 15^th, we celebrate Žolinė – a holiday where summer meets fall and which has been celebrated in Lithuania from a long time ago. The middle of August is a time when the most important outdoor jobs are done: crops are cut and distributed, berries and fruits are collected. At the same time, it is also a farewell to the green-growing plants and flowers. Day.lt and alkas.lt say this about the oldest Žolinės traditions:

„On this day, women would pick the most beautiful flowers, herbs, and would thank the Earth for its plentiful harvest. Farmers would bake fresh bread, make beer and kvass. Hoping to be safe from any illnesses, families would eat blessed vegetable and feed their animals the same. Entire families and relatives would come together to celebrate Žolinė, and even the dead were honored. There was a belief that those who wouldn’t come to celebrate Žolinė together would not become wealthy. On this day, animals would also be sacrificed and bread would be baked ritualistically: flour was made from the new harvest, the dough tossed by hand and into the fire.”

„The Žolinė bouquet would be compiled with as many varied florae as possible: calendulas, myrtles, nasturtia, milfoils, cornflowers, and daisies, also, rye, oats, and even garden goods – beets, carrots, and cabbage. That’s why, in southeast Lithuania, this holiday was also called Kopūstinė. During Žolinė, women braided flower crowns from nine different florae. After the holiday, these crowns were dried out and saved to be used as incense at home when thunderstorms came or as tea to cure the ill.”

After Lithuania became primarily Christian, the pagan Žolinė traditions were mashed together with the Christian ones, but Žolinė falls on a church holiday – the Assumption of Mary (Feast of Saint Mary the Virgin). 15 min. writes about the beginning of this Christian holiday: „After the crucifixion of Jesus, his mother was left to live with Apostle John. After Mary’s death, the apostles guarded her grave, but instead of a body, they found the grave filled with only flowers and herbs – the Virgin Mary was taken to heaven. At that moment, a woman appeared in the sky, wrapped in the sun, with the moon by her feet and a twelve-star crown on her head. In 1950, Pope Pius XII proclaimed the Dogma of the Assumption of Mary – that Mary’s soul and body both made it to heaven. August 15th is the oldest and most respected holiday of Mary.”

Every year Lithuanian churches hold Žolinė feasts. The churches bless herbs, flowers, crops, and vegetables. 15 min. ethnologist Gražina Kadžytė was telling a story that during Žolinė, the blessed bouquets in church symbolize the entirety of life and of the world. The ethnologist makes the point that Lithuanians, in general, like to gather flowers and herbs: „Women clipped flowers in their hair every day, would always bring bouquets to church, and used dried flora bookmarks for their prayer books. That’s why a Žolinių bouquet can be considered as one of the most common symbols of this holiday in Lithuania.”

According to G. Kadžytė, “Žolinė is a day to celebrate the growth of vegetation and give thanks for new harvest. This holiday’s roots and title lie deep in history. The name, “Žolinė” has survived from the days when we weren’t mass-farmers, but ate the gifts our grandmothers grew from the grounds. Plants were the first to habit the Earth and later became the first food of humans; grass is easy to pick as opposed to trying to catch a fish or another animal. Wild plants would save people in times of starvation. This holiday’s purpose lies in our thanks for the Earth’s vegetation.”

į anglų kalbą vertė Eglė Urbonaitė

Šaltiniai/Sources: day.lt, 15 min., alkas.lt