Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, kur teka Neris su žara. 

Aš lauksiu prie Vilniaus vilnijančio Vilniaus tavęs, mano meile, tyra.

Nerie, nešk laivelį. Nenešk tik pro šalį, nenešk, mano meilės gilios.

Tik neški pro šalį viliokę mergelę, plukdyki tu ją atgalios.

“Prie pasakų miesto”. Paulius Širvys

Los Angeles Šv. Kazimiero parapijoje sekmadieniais po mišių senjorai renkasi į pokalbių klubą. Po gražios Žolinės šventės ir parapijietės Nijolės Lembertienės minties kitą kartą susirinkti į poezijos ir dainų popietę, pavyko ją įgyvendinti. 

Skaitovas Amandas Ragauskas pasiūlė prisiminti poetą Paulių Širvį, kuris nors gimė Padustėlyje, Dusetų valsčiuje, tačiau daug metų gyveno, kūrė ir buvo palaidotas Vilniuje. Šitą poezijos ir dainos popietę skyrėme Vilniaus miesto 700-mečiui. 

Amandas susirinkusiems klebonijos kiemelyje pasidalino poeto Pauliaus Širvio jautriais asmeninio gyvenimo faktais, skaitė jo kūrybą. Juk neveltui sakoma „Paulius – rudenio vaikas, Aukštaitijoj išėjęs aušrų ir žvaigždžių mokyklą, jau paauglystėje supratęs šniokščiančius vėjus, gyvenimo gėlą ir ilgesį. Ir kūrybai jau aibė metų, bet ji nepaseno. Sugeba jaudinti skaitytoją – jauną ir seną. Jo lyrika tokia pat gyvybinga, pilna aistros ir tikros meilės žavesio. Amžinybė ją ir toliau vedasi kartu, nepaleisdama jos žaliuojančios rankos – lyg šviesiaplaukę mergaitę senu ir dulkėtu Degučių vieškeliu…“. (2020 m. Alfas Pakėnas. Bernardinai.lt)

„Nelaimei ar laimei tave pažinau,

Mergaitę, iš tolimo sodžiaus?..

Ką skyrė likimas, tikrai nežinau,

Ką paslėpei tu savo žodžiais? 

(P. Širvys „Tau..)

Popietėje skambėjo Pauliaus Širvio poezija, išraiškingai skaitant Amandui Ragauskui, ir eilėraščiai, virtę dainomis, akomponuojant Rimai Veličkienei, Daliai Tetti, Reginai Zalieckienei. Visi džiaugėmės pakilia popietės nuotaika.

Parašykite komentarą

Rėmėjai