Vakaras praėjo, euforija tęsiasi

Kai gavom panešimą apie aktorės Nijolės Narmontaitės rengiamą kūrybinį turą Amerikoje „Apie meilę rimtai ir žaismingai“, entuziastingai pakvietėme ją pasisvečiuoti taip pat ir San Franciske. Aktorė su Paulium Kovu turą pradėjo Čikagoje. Po to jų laukė Atlanta, Tampa, Denveris. San Francisckas buvo paskutinė turo stotelė. Tai buvo pirmas Nijolės ir jos vyro vizitas mūsų mieste. Nuskambėjus žiniai apie aktorės vizitą vakarų pakrantėje, sulaukėm net keturių svečių atvykusių specialiai į renginį iš Vašingtono valstijos. 

Manau, kad nėra nė vieno lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs teatro ir kino aktorės Nijolės Narmontaitės vardo. Profesiniame pasaulyje jos vaidybos rolių spektras buvo platesnis nei Didysis kanjonas – nuo Pepės Ilgakojinės iki 24 metus gyvavusio spektaklio “Meistriškumo pamokos”, įkūnijant Mariją Kalas. Išskirtinai daugialypė asmenybė – atrodo kelis gyvenimus į jos vieną galima sutalpinti. 

Savo biografija Nijolė įkūnyja tiesiog epiškai skambačią svajonių manifestaciją – iš telšiškės su žemaitiška tarme į vieną iš ryškiausių teatro ir kino žvaigždžių, kuriai net nereikia prisiminti savo vardo, kadangi jį jai tiesiog primena teatro afišos. Būtent taip, kaip kad ji pati sau pranašavo egzaminatoriams stodama į Vilniaus konservatoriją. 

Šiandien Nijolė – ne tik teatro, kino aktorė ir akordeono meistrė, ji – septynių knygų autorė, nepailstanti keliautoja, puiki kulinarė ir nuostabi žvejė, mylima mama ir žmona ir močiutė savo anūkei.  

Įrėminę sceną Amerikos, Kalifornijos, Lietuvos ir Vyčio vėliavomis, papuošę ją gėlėmis, ‘pasodinome „Arpeggio” akordeoną ant kėdes ir po neilgo pristatymo pakvietėme Nijolę ant scenos, įsikūrusios kūltūros centre ant San Francisko įlankos pakrantės. Ji lengvai ir elegantiškai judėdama atėjo ant scenos vilkinti ryškia, spalvinga, ilga suknia ir ištarė: -„Labas vakaras”. Su pirmu įkvėpimu, pirmais prozos, poezijos žodžiais, galėjai justi kaip žiūrovų nugaros išsitiesė ir akys atsiverė plačiau, lyg nenorint praleisti nė vieno ištarto Nijolės žodžio. 

Jos žodžiai, balsas ir tonas užkerėjo žiūrovą į kelionę per autorės istoriją, įžvalgas, gyvenimo pamokas, poeziją, užkulisų istorijas, akordeonu akomponuotas dainas, kartais dar ir su žiūrovų pritarimu. Turtingas, spalvingas ir kartu euforiškas vakaras.

Kokie kriterijai daro aktorių tobulu, oskaro verto savo srities miestru? Ekspertai sako, kad meistru tampama tada, kada žiūrovas nesugeba matyti skirtumo, kada aktorius yra vaidybos rolėje, ir kada – ne. Nekvalifikuoti mes čia ekspertai, bet kai sėdėdamas salėje pasijunti visiškai užhipnotizuotas to, kas vyksta scenoje – žinai, žmogus, kad sėdi priešais visišką savo srities žodžio ir emocijos meistrą.

Nijolės moto – nusišypsok ir organizme mirs vienas mikrobas. Vakarui pasibaigus, be dvejonės galiu paliūdyti – žiūrovai išsiskirstė su smarkiai palengvėjusiu mikrobų kiekiu savo orgazimuose.  

Likome įkvėpti aktorės nuoširdumo, tikrumo, meistriškumo, genealumo, pažeidžiamumo, paprastumo, jumoro, lengvumo, emocijų,  gyvenimo džiaugsmo spalvų ir tiesiog pačio išgyvenimo euforijos. Atrodo, kad per ją galėjome įkvėpti Lietuvos oro, o širdį pamaitinom gilia, išgryninta lietuviška kultūra. 

Atsisveikinant Paulius, kaip būriuotojas, mums palinkėjo “Gero vėjo!”, į ką mes vienbalsiai atsakėm (pamokinti Pauliaus tinkamo etiketo) – “Vėjo, vėjo, vėjo!” Tegul tas vėjas pūs tiek, kiek mums jo reikia ir tikimės kad jis dar kartą atpūs jus į mūsų pakrantę. 

Renginio rėmėjai:

Lietuvių fondas

JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros Taryba 

Fotografė Jurgita Mažeika

Nuotraukų galerija: