Baltijos šalių vienybės šventė Portlande

...Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija,
Lietuva, Latvija, Estija!...
.........................................

„Bunda jau Baltija!“ (latv. Atmostas Baltija, est. Ärgake, Baltimaad) – trikalbė daina, sukurta Latvijos kompozitoriaus Boriso Rezniko, tapo sio puikaus renginio leitmotyvu. Daina skirta Baltijos keliui – didelei demonstracijai, vykusiai 1989 m. rugpjūčio 23 d., kuri buvo skirta Baltijos šalių Nepriklausomybei bei minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines. 

“Bunda jau Baltija!” kartais vadinama Baltijos šalių himnu, o tą vakarą jį sugiedojo visų trijų Baltijos šalių arba vietos bendruomenių, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovės: Laima Kazlauskaitė-Meurer, Sofija Church ir latvių bei estų bendruomenių dainininkės.

Dainorėlių atliekamas Baltijos šalių himnas ne vienam sukėlė emocijų audrą: juk Baltijos kelias, kur rankomis susikibę, tarsi broliai ir sesės, stovėjo lietuviai, latviai ir estai, davė pradžią mūsų visų keliui į laisvę ir nepriklausomybę.

Vakaro pradžioje susirinkusius šiltai  pasveikino Portlando lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Ernesta Ingelevičiūtė-Bolstad, latvių bendruomenės prezidentė Eva Dexter ir estų bendruomenės prezidentas Kalev Sepp.

Tą vakarą tikrai netrūko įvairių emocijų: skambėjo ne vien sveikinimai, bet ir linkėjimai niekada nepamiršti, kokie esame laimingi, būdami laisvi ir kokia brangi yra mūsų laisvės kaina. Latvijos visuomenės reikalų direktorius Dzintars Dzilna (Director of Public Affairs, American Latvian Association) savo išraiškingoje kalboje priminė, kaip sunkiai skinasi kelią į laisvę mūsų kaimynė Ukraina, niokojama negailestingo karo su Rusijos agresoriais. Jis paragino visų trijų bendruomenių narius nelikti abejingais ir įsijungti į akyvią visuomeninę veiklą bei palaikyti kovotojus už Ukrainos laisvę.

Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos garbės konsulai. Jie taip pat pabrėžė, kaip svarbu visoms trims Baltijos šalims išlaikyti vienybę ir glaudžiai bendradarbiauti ne tik politinėje ir ekonominėje pasaulio arenoje, bet ir kultūros bei meno srityje. Šio vakaro renginys tapo puikiu pavyzdžiu, kaip mūsų liaudies dainos, tautiniai šokiai ir žaidimai gali visus suburti į vieną draugišką būrį, kaip daug yra panašių elementų  mūsų šokiuose ir dainų melodijose!..

Koncertinė vakaro programa irgi nenuvylė: skambėjo Latvių kanklininkų ansamblio atliekamos dainos, visus išjudino nuostabūs Estų šokėjai, kur viename rate smagiai sukosi ir senas, ir jaunas… Protą pamiklinti ir savo žinias apie Baltijos šalių istoriją bei įdomiausius faktus pasitikrinti pakvietė Portlando lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Ernesta. Net patys nustebome, kiek dar daug įdomių faktų nežinome, arba primiršome apie gimtąją Lietuvą bei kaimynes Latviją ir Estiją!..

Na, o po koncertinės dalies visi skubėjome prie suneštinėmis lietuvių, latvių ir estų šeimininkių vaišėmis nukrautų stalų. Buvo įdomu paragauti, kuo skiriasi ir kuo panašūs kiekvienai šaliai būdingi tradiciniai patiekalai: baltos ir spalvotos daržovių mišrainės, silkutė, pyragėliai su grybais, mėsiški kukuliukai, dešrytės, naminė duonelė bei kiti skanumynai. O kur dar gausybė naminių saldžiųjų patiekalų: pyragų, tortų, sausainių ir kitų desertų!.. Buvo tikrai labai skanu!..

O po sočių vaišių reikia ir kojas pamiklinti…estų šokėjai tuoj visus sukvietė bendram rateliui ir prasidėjo smagūs šokiai!.. Šokom visų Baltijos šalių tautiškus šokius, bet reikia pripažinti, kad lietuviškas suktinis ir polka labiausiai visus nuo kojų nuvarė!.. Visiems labai patiko ir latviams, ir lietuviams gerai pažįstamas šokis „Muzikinės kėdės“, kurio metu netrūko įvairių pokštų ir vaidybos…

Manau ne vienas tą vakarą surado naujų draugų, smagiai praleido laiką gražiai papuoštoje latvių bendruomenės salėje, kuri mirgėjo įvairiaspalviais pavasario žiedais bei džiugino akį Lietuvos, Latvijos bei Estijos vėliavomis. Tariame didelį ačiū visų trijų bendruomenių entuziastams, kurių dėka įvyko šis puikus renginys ir nekantriai lauksime sekančio.