Išskirtinė dovana Lietuvių Fondui

Lietuvių Fondo istorijoje – neeilinis įvykis. Čikagos apylinkių gyventojai Lilija ir Antanas Kušeliauskai lietuvybės tikslams paaukojo didelę – 2 mln. JAV dol. – sumą. Tai pirmas kartas Fondo istorijoje, kai tokia didelė suma paskirta ne testamentiniu palikimu, o įteikiama Fondui tiesiogiai.

Kai 2024 m. liepos mėnesio pabaigoje Lilija ir Antanas Kušeliauskai apsilankė Lietuvių Fondo(LF) būstinėje Lemonte (IL)  ir pranešė, kad nori skirti Fondui 2 mln. dol., pagalvojome, kad jie nori daugiau sužinoti apie testamentinius palikimus. Tačiau išgirdome, kad pora nori paaukoti dabar. Pajuokavo: „Norim pamatyti, kol gyvi esam, kaip Fondas dirba!” Tad teko nuoširdžiai padėkoti.

Žinoma, buvo smalsu, kas šie filantropai? Tad rugpjūčio 1 d. Lilija ir Antanas Kušeliauskai LF būstinėje apsilankė dar kartą ir šį kartą daugiau juos pakalbinome. Lilija ir Antanas LF nariais tapo dar 1969 metais, kai atminimo įnašu įamžino Lilijos tėvo Balio Jablonskio atminimą. Tad, suprantama, kad pirmas klausimas jiems buvo: „Kodėl Jūs pasirinkote Lietuvių Fondą?” 

Sutuoktiniai sakė, kad jie jau senokai domisi Fondo veikla, stebi jo pasiekimus. „Gražiai dirbate. Jei nebūtumėte gerai dirbę, nebūtume aukoję”, – trumpai drūtai tarė Antanas. „Mes visko turime, mums jau nieko nereikia, tai nutarėme prisidėti, kad lietuvybė gyvuotų”, – antrino jam žmona. 

Pora sakė visiškai pasitikinti Lietuvių Fondu ir savo dosnia auka padidino LF neliečiamą kapitalą, o iš šio kapitalo investavimo gautos lėšos metai iš metų užtikrins didesnes galimybes LF vykdyti savo veiklą. 

Ponia Lilija papasakojo, kad jų namus kasmet „aplanko“ LF leidinys „Liepsna“, kuriame pateikiama pilna Fondo darbų ataskaita. „Peržiūrime, pasidomime LF naujienomis, matome, kad atsakingai elgiatės su aukotojų pinigais”, – sakė ji. 

Paklausus, ar pora naudojasi internetu, išgirdome neigiamą atsakymą. Ir toks atsakymas mūsų nenustebino. Daugelis LF aukotojų yra garbaus amžiaus ir, net ir vartodami internetą, mieliau skaito spausdintą žodį. 

Nors sakoma, kad apie pinigus neklausiama, tačiau vis tik įdomu, kaip Lilija ir Antanas sukaupė tokią sumą. 

„Jokios paslapties – per investavimą”, – pasakojo Antanas. – Nors investavome į įvairių bendrovių akcijas, tačiau didžiausią pelną mums davė investavimas į APPLE akcijas.“

 „Reikia atsiminti, kad svarbu ne tik investuoti, bet ir turėti kantrybės, mokėti išlaukti, neprarasti pasitikėjimo kartais keletą metų. Mes investavimu į akcijas pradėjome domėtis maždaug prieš 55 metus”, – pridūrė Lilija.“

„Svarbu ir gera žmona, kad per daug ‘nesimaliavotų’, pinigų nemėtytų“, – juokaudamas antrino jai Antanas.

Susipažino „Draugo” piknike

Smagu buvo kalbėtis su šiais šviesiais žmonėmis. O jų kelias į šiandieną nebuvo rožėmis klotas. Išskirtinė dovana Lietuvių Fondui Dar vaikais būdami abu jie sovietmečiu buvo priversti palikti Lietuvą. Lilijai buvo 8-neri, Antanui – 12-a, kai vėl reikėjo keisti gyvenamąją vietą – šįkart ilgas plaukimas per Atlantą, įsikūrimas nepažįstamoje žemėje. Reikėjo kabintis į gyvenimą. 

Gausi Antano tėvų – Justinos ir Kazimiero – šeima apsigyveno mažame kambarėlyje Detroite. Šeimoje augo penki vaikai. 12-metis Antanukas kartu su tėvu sunkiai dirbo – skynė agurkus, lenkė nugarą pas ūkininkus. Baigęs vidurinę mokyklą, A. Kušeliauskas įsidarbino gamykloje „General Motors“, kuri pasiuntė jaunuolį studijuoti industrinės inžinerijos. Antanas dirbo ir mokėsi. Baigęs mokslus dvejus metus tarnavo Amerikos kariuomenėje. „Man labai pasisekė – nors tarnavau Amerikos kariuomenėje, bet tarnystę atlikau Vokietijoje”, – pasakojo svečias. Po kariuomenės grįžęs į Detroitą ten tėvų jau neberado – jie buvo išsikėlę gyventi į Čikagą. 

Su tėvais atvykusi į Čikagą Lilija čia baigė vidurinę mokyklą – Maria High School, ir tęsė mokslus University of Illinois at Navy Pier, studijavo biologiją. Vėliau kurį laiką dirbo įmonėje „Minnesota Fabrics”. „O kaip judu susipažinote?“, – klausiu. „’Draugo’ piknike. Atvažiavau iš Detroito, draugas pakvietė kartu nueiti į pikniką, ten ir susipažinome, – pasakoja jų meilės istoriją Antanas. – Abu mėgome šokti, tai eidavome šokti į ‘Willowbrook’ šokių salę. Lilė turėjo didelę kantrybę.“

1960 m. Lilija ir Antanas sukūrė šeimą. Gimė vaikai Violeta ir Antanas. Šiems suaugs sulaukė anūkų: Tomo, Aleksandro, Alisos, Ritos ir Ginto. 2012 m. teko išgyventi anūko Aleksandro netektį.

Džiaugiasi gyvenimu

„Dabar mūsų laikas. Mėgstame keliauti. Visada keliaudavome. Turim pinigų – keliaujam, neturim – sėdim namie“, – pasakoja Kušeliauskai. Turi jie ir savų pomėgių. Antanas – mėgėjas žvejoti. Lilija žvejyboje taip pat neatsilieka. „Tik slieko ant kabliuko negaliu užkabinti, reikia tą Antanui padaryti“, – juokiasi ji. Antanas taip pat – aistringas lauko teniso žaidėjas, prieš daugelį metų kartu su bendraminčiais St. Petersburg (FL), įkūręs Amerikos lietuvių teniso klubą, rengęs varžybas ir jose dalyvavęs. 1998 m. jis buvo apdovanotas pirmojo lietuviško teniso turnyro (The First Lithuanian Florida Tennis Open) medaliu. „Aš tikriausiai pusę savo gyvenimo atidaviau tenisui, – sako Antanas. – Mūsų įkurtas klubas veikia ir šiomis dienomis.“ 

O koks buvo Lilijos pomėgis? „Labiausiai mėgdavau siūti. Daug ką siūdavausi pati”, – kukliai pasakojo Lilija. Jai taip pat patinka žemės darbai – Kušeliauskų namus supa gausybė įvairiaspalvių gėlių, džiugina gausus pomidorų ir agurkų derlius. 

Lilija ir Antanas sako, kad į lietuvišką veiklą per daug nebuvo įsitraukę. Kaip ir visi, augino vaikus, leido juos į lituanistinę mokyklą. Lietuviškas mokyklas lankė ir visi anūkai. Lilija talkino lietuviškoje Montessori mokyklėlėje. Antanas buvo žinomas žaidimų „Bingo“ Pasaulio lietuvių centre (Lemont, IL) rengėjas, kartu su draugais ne kartą padėjęs įvairiuose darbuose. 

Amerikiečių rašytojas Zig Ziglar kartą rašė: „Didžiausią reikšmę gyvenime turi tai, ką padarote dėl kitų“. Kaip smagu, kad šiomis dienomis yra žmonių, suprantančių, kad svarbu ne tik pačiam turėti, bet ir, esant galimybei, dalintis su kitais. Šių ir kitų geradarių aukotojų dėka Lietuvių Fondas dar daug daug metų sėkmingai sieks savo pagrindinių tikslų – išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą, švietimą, lietuviškos veiklos centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Lietuvių Fondas džiaugiasi parodytu pasitikėjimu ir visų narių vardu nuoširdžiai dėkoja Lilijai ir Antanui Kušeliauskams už dosnią auką ir linki jiems sveikatos, stiprybės.

„Draugas“, 2024 m. rugpjūčio 17 d.