Šį rudenį naują kadenciją Los Angeles pradėjo Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Sandra Brikaitė. Rugsėjo pabaigoje diplomatė atvyko į San Franciscą pristatyti Lietuvą inauguraciniame  renginyje „Europe in the Park“. Golden Gate parke vykusiame renginyje Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija savo palapinėse kvietė svečius paragauti maisto, dalino suvenyrus, kultūrinę, turistinę ir potencialaus bendradarbiavimo informaciją.

Lietuvos palapinėje puikavosi įspūdingas šakotis, stovėjo medinis dubuo su ,,grybukais”, sienas puošė spalvingi plakatai su Lietuvos vaizdais. Svečiai taip pat galėjo „išgyventi“ Lietuvą universalia meno kalba – jiems buvo siūloma virtualios realybės patirtis „Lithuania – an Experience to Share“, o atidarymo programoje dalyvavo Kalifornijos moterų choras. 

„Renginys buvo nepaprastai sėkmingas, – džiaugėsi generalinė konsulė Sandra Brikaitė. – Galėjome maksimaliai papasakoti apie Lietuvą, nes į mūsų stendą ėjo nepaprastai didelis srautas žmonių. Jei bent pora žmonių nuskris į Lietuvą, šito renginio misija bus atlikta. Daug žmonių buvo nustebinti sužinoję, kad į Lietuvą galima nuskristi tik su vienu persėdimu.“

Vakarėjant virš medžių viršūnių ėmė tirštėti nuo vandenyno pakrantės slenkantis rūkas. Pradėjo vėsti, pieva ištuštėjo. Jautėmės pavargę, bet laimingi. „Iškalbėjome visos savaitės žodžių limitą”, – juokėsi Sandra Brikaitė. Visgi paprašėme generalinės konsulės pasidalinti savo asmenine istorija, atvedusia ją iki pat Los Angeles, pirmaisiais išgyvenimais Vakarų pakrantėje, savo svajonėmis, įžvalgomis ir tikslais.

Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai Los Angeles? 

Įspūdžiai yra labai geri. Kai pažįstami sužinojo, kad važiuosiu dirbti čia, daugelis jautė (matyt iš rūpesčio), kad reikia mane įspėti, kaip ten gali būti sunku, o man viskas taip lengva, viskas einasi sklandžiai. Konsulato komanda „superinė“. Mane labai šiltai priėmė tiek konsulate, tiek lietuvių bendruomenės Los Angeles, San Francisce ir kitur. Jaučiuosi, kad buvau laukiama, ir tikiu, kad viskas bus labai gerai. Pirmą mėnesį buvo daug buities. Darbo daug nuo pat pirmų dienų, bet be galo įdomu.

Aplinka Los Angeles visiškai kitokia negu ten, kur esu anksčiau gyvenusi – Suomijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge. Čia mastai daug didesni, apimtys didesnės, atstumai didesni. Tu tiesiog pasijunti toks mažas ir pradedi galvoti, o kuo mes galėtume išsiskirti? Iš pirmo žvilgsnio amerikiečiams mes gal nesame labai įdomūs, tačiau mūsų darbas ir yra rasti nišą, kuri juos sudomintų.

Koks kelias atvedė jus į generalinės konsulės postą? 

Diplomatinėje tarnyboje išties atsidūriau visiškai atsitiktinai, niekada negalvojau, kad vieną dieną būsiu diplomate. Vaikystėje norėjau būti gide, nes mėgau pasakoti istorijas, keliauti, kiek tuomet turėjome galimybių. Mokiausi vokiečių kalbos, įsivaizduodama, kaip būsiu gide vokiečių turistams Lietuvoje. Vėliau studijavau suomių kalbą ir, pasinaudodama Klaipėdos universiteto viena pirmųjų tarptautinių mainų sutarčių, išvykau studijuoti kultūros istorijos magistro pagal „Baltic Sea Region Studies” programą į Suomiją. Vėliau, artėjant Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą, prisijungiau prie vertėjų komandos Europos Parlamente Liuksemburge, kur vertėme ES teisės aktus į lietuvių kalbą. Dar dirbdama ten dalyvavau konkurse į Lietuvos diplomatinę tarnybą ir man pasisekė! Pagalvojau, jeigu jau praėjau konkursą, reikia pabandyti. Tai va ir „bandau” jau beveik 20 metų. Teko padirbėti ir konsulinį darbą, ir ES klausimais. Pastaruosius 8 metus specializavausi ekonominės diplomatijos srityje, prieš atvykdama į Los Angeles dirbau URM Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja.

Labai mėgstu savo darbą, jaučiuosi savo vietoje. Man patinka mano darbo dinamiškumas: kas treji metai keičiasi šalys, veiklos sritys, atsakomybė, kolegos. Kas treji-ketveri metai atsiduriame naujoje aplinkoje, tada tenka kapstytis, aiškintis, megzti ryšius, o kai jau viskas aišku, metas važiuoti į naują vietą. Iš tikrųjų mane ši kaita ir „veža”. Per 20 metų diplomatinėje tarnyboje padirbėjau Suomijoje, Prancūzijoje, o dabar aš čia. Tikrai niekada nemaniau, kad kada nors gyvenime atsidursiu Los Angeles, bet dabar čia puikiai jaučiuosi.

Jūsų manymu, ką svarbiausia žinoti/prisiminti būnant diplomatu? 

Ypač dirbant užsienyje svarbu nepamiršti, kad diplomatas kalba Lietuvos vardu. Nesvarbu ką daro, kokios pareigos, tai, kaip jis kalba ir elgiasi – viskas daugiau ar mažiau formuoja įspūdį ir apie Lietuvą. Taip pat reikia neprarasti budrumo ir smalsumo – niekada nežinai, kas gali stovėti už tavęs eilėje prie kavos. Reikia būti drąsiam ir pasirengus išnaudoti kiekvieną situaciją savo naudai.

Kas daro žmogų diplomatu?

Formaliai – diplomatinės tarnybos sutartis ir priesaika Lietuvai. O gyvenime turbūt svarbu be galo mylėti savo šalį ir gebėti rasti bendrą kalbą su skirtingais žmonėmis, greitai reaguoti, sugebėti rasti sau vietą vis naujoje besikeičiančioje aplinkoje ir susikurti sau draugų ratą. Ir visa tai darant – gerai jaustis.

Kokie jūsų svarbiausi prioritetai kadencijos metu? Kokią turite viziją?

Noriu amerikiečiams pristatyti modernią Lietuvą, tokią, kaip ji pasikeitė per tuos 33 metus – kaip išbrido iš pilkos sovietinės sistemos. Lietuvą, kaip ilgametę istoriją turinčią demokratinę valstybę, amerikiečiai žino dėl aktyviai veikusių lietuvių bendruomenių okupacijos laikotarpiu ir mūsų visų veiklos atgavus nepriklausomybę. Mano tikslas yra parodyti, kokia Lietuva yra šiandien – moderni, inovatyvi, europietiška valstybė, ir kiek ji gali duoti Amerikai. Lietuvoje kuriamos technologijos, kurios yra reikalingos ir Amerikai. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo sprendimus kurianti kompanija „NordSecurity“ yra puikiai įsitinklinusi ir teikia paslaugas JAV rinkoje. Lietuviški verslai jau yra pakankamai brandūs, kad galėtų investuoti JAV – per pastaruosius keletą metų sulaukėme lazerių kompanijos „Altechna“, biotechnologijų „Northway Biotech“, daiktų interneto kompanijos „Teltonika“ ir kt. investicijų skirtingose valstijose. Tokiu būdu lietuviški verslai prisideda ir prie JAV gerovės kūrimo. Man norisi parodyti, kokį milžinišką žingsnį žengėme Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo ir kokia Lietuva yra išaugusi, palyginus su tais pilkais laikais. Norėčiau čia „atvežti“ kuo daugiau modernios Lietuvos – ar tai būtų menas, verslas, ar maisto produktai. Pvz., mūsų bendrovės „Super Garden“ gaminami liofilizuoti maisto produktai jau yra žinomi ir kosmose. Bendrovė yra pasirašiusi sutartį su Europos kosmoso agentūra ir tapo pirmąja ne JAV kompanija, kurios maisto produktais maitinsis astronautai. Tai ir yra dalykai, kuriuos norėčiau parodyti ir pristatyti Amerikai.

Kiti metai bus svarbūs ir kultūros srityje – jie paskelbti M. K. Čiurlionio metais, planuojame jo talento pristatymo programą Vakarų pakrantėje. M. K. Čiurlionis buvo menininkas, pralenkęs savo laikmetį, bet neturėjęs galimybės prisistatyti plačiajam pasauliui. Norėtume jį pristatyti dabar.

Apie ką žmonės nepakankamai kalba? 

Man atrodo, kad žmonės dažnai kalba apie viską tik tam, kad kalbėtų. Socialiniai tinklai mums yra sudarę sąlygas komunikuoti plačiai ir bet ką, visko lengvai nepatikrinsi. Turime ugdyti savyje kritinį mąstymą, atsparumą melagienoms, kad netikėtume viskuo, ką skaitome ir girdime. Sąlygos skleisti informaciją plačiai yra, daug žmonių tuo naudojasi. Deja, tiek viešoje erdvėje, tiek bendruomenių socialiniuose tinkluose sklinda ir nemažai „fake news“, jos greitai ir lengvai plinta, iškreipdamos ir mąstymą, ir elgesį. Pavyzdžiui, paimkime diskusiją dėl dvigubos pilietybės. Bendruomenėse yra pasklidęs gandas, kad jei dvi pilietybes turintis asmuo ateis į diplomatinę atstovybę pakeisti lietuviško paso, tai iš jo atims Lietuvos pilietybę. Iš tikrųjų konsulai neklausia, kokiu pagrindu žmogus gyvena JAV, neužduoda jokių klausimų apie kitas pilietybes, tiesiog priima dokumentus paso pakeitimui. Pagal įstatymą piliečiai, gavę kitą pilietybę, turėtų patys apie tai informuoti Lietuvą, bet diplomatai tikrai „negaudo“ ir neatiminėja pilietybių. Matėme, kad piliečiai bijojo ateiti balsuoti, nes galvojo, jog paaiškės dvigubos pilietybės informacija ir jie praras Lietuvos pilietybę. Tokios „fake news“, pasklidusios bendruomenėse, sustabdė žmones ateiti balsuoti referendume dėl dvigubos pilietybės ir teigiamam sprendimui šįkart pritrūko apie 150 000 balsų. Viena iš sričių, kur galima dirbti su lietuvių bendruomene, tai prisidėti prie atsparumo didinimo – na, netikėkime viskuo, ką skaitome, pažiūrėkime į viską kritiškiau.

Kas jums yra lietuvybė?

Lietuvybę pajunti išvažiavęs iš Lietuvos. Kai gyveni Lietuvoje, apie lietuvybę nesusimąstai. Viskas yra ranka pasiekiama – visi kalba lietuviškai ir to nevertini, bet kai išvažiuoji iš savo šalies, tada supranti, kad yra žmonių, kurie deda milžiniškas pastangas lietuvybei išlaikyti. Iš tikrųjų tai yra taip žavu! Pavyzdžiui, lankėmės San Francisco „Genio“ lituanistinėje mokykloje, kur mažučiai vaikučiai mokosi skaityti, rašyti lietuviškai. Kai pagalvoji – tie vaikučiai kažkur Californijoje, toliausiai nuo Lietuvos, mokosi lietuvių kalbos, tradicijų ir kultūros – tai yra taip gražu. Mokytojų ir tėvų atsidavimas yra neįkainojamas!

Kai studijavau ir gyvenau Suomijoje, Turku mieste, mane supo tarptautinė aplinka, bet kažkokiu metu pajutau, kad trūksta lietuviško ryšio. Lietuvių Bendruomenė veikė Helsinkyje, tai mes Turku tarp studentų pradėjome kurti savo Lietuvių Bendruomenę, organizuoti lietuviškas veiklas. Vienam pirmųjų renginių vietinėje kavinėje atsivežėme parodą iš Lietuvos. Tai buvo iš metalo iškaltos žvakidės ir paveikslai, sukurti iš įvairiaspalvio smėlio. Parodos atidarymui kavinę papuošėme, parengėme programą, studentai patys grojo ir dainavo. Tuomet norėjome parodyti savo lietuvybę, supažindinti kitus su Lietuvos kultūra, ir toks noras paprastai kyla gyvenant užsienyje.

Gyvendama Suomijoje taip pat dėsčiau lietuvių kalbą. Galėjau to nedaryti, bet kadangi mokėjau suomių kalbą, man norėjosi suomius išmokyti lietuvių kalbos. Greitai susidarė entuziastų grupė – visur galima rasti Lietuvos mylėtojų. Tie žmonės domėjosi mūsų kultūra, kalba ir dabar juos seku socialiniuose tinkluose – iki šiol jie važinėja į Lietuvą, dalis jų kalba ir rašo lietuviškai. Ir man ypatingai smagu, kad pirmuosius lietuviškus žodžius jie išmoko mano grupėje.

Kur gimėte ir augote? 

Gimiau Žemaitijoje, augau Naujojoje Akmenėje. Kiekvieną pavasarį Užsienio reikalų ministerija organizuoja projektą „Atgal į mokyklą”, kurio metu važiuojame į įvairias mokyklas Lietuvoje diskutuoti apie Europos Sąjungą, diplomatiją ir kt. Tai labai prasmingas projektas, jame dalyvavau kelerius metus iš eilės. Šiemet nuvykau į savo mokyklą, kur sutikau dvi savo mokytojas – lietuvių kalbos ir istorijos. Buvo labai smagu pavaikščioti mokyklos koridoriais, kalbėti toje pačioje aktų salėje, kur kažkada aš pati sėdėjau. Į Naująją Akmenę grįžau pirmą kartą po 20 metų – buvo labai smagu matyti pasikeitusį miestą. Naujoji Akmenė yra gamyklų miestas, mano vaikystėje ten veikė cemento gamykla, kurioje dirbo didžioji dauguma gyventojų. Dabar ten kuriasi nauji verslai, neseniai atsidarė milžiniška medienos plokščių gamykla, miestas gražiai sutvarkytas. Pokytis milžiniškas. Apskritai Lietuva, jos miestai ir kaimai yra labai tvarkingi ir gražūs. Smagu, kad vis daugiau žmonių grįžta atgal iš užsienio su šeimomis ir vaikais, kuriasi ir kuria Lietuvos ateitį.

Ar mėgstate keliauti?

Labai mėgstu ir labai norėčiau pamatyti kuo daugiau šalies būdama čia, aplankyti JAV nacionalinius parkus. Tačiau kol kas nuo atvažiavimo dar neturėjau nė vieno laisvo savaitgalio. Tad teks pradėti planuotis darbus taip, kad galėčiau ir pakeliauti. 

Keliaudama mėgstu tiesiog patirti patį gyvenimą. Jeigu keliauju mieste, mėgstu pasėdėti ant suoliuko ir stebėti, kaip vyksta gyvenimas. Jeigu gamtoje – mėgstu vaikščioti. Į muziejus paprasta einu tada, kai grįžtu į tas pačias vietas pakartotinai, arba jei yra muziejus, kurį tikrai noriu pamatyti. Įdomiausia man – gyvenimiška patirtis. Kai kuriuose miestuose galima dalyvauti ekskursijose, kurias veda vietiniai gyventojai ir pasakoja apie savo miestą tokius dalykus, kurių nerasi nei google, nei knygose.

Ar turite laiko hobiui? 

Be kelionių dar labai mėgstu skaityti, ypač biografines ir istorines knygas. Ir nuo mažens mezgu virbalais, neriu vašeliu. Su mano kroviniu iš Lietuvos atvyko ir dėžė siūlų. Tai didelis mano pomėgis ir atsipalaidavimo būdas. Kas mane labiausiai atpalaiduoja po sunkios dienos – tai tiesiog prisėsti ir „panarplioti“.

Apie kokias generalinio konsulato paslaugas žmonės labai dažnai nežino?

Manau, kad piliečiai mažiausiai žino apie diplomatinių atstovybių ekonominę veiklą, bet jie mums galėtų padėti ir šioje srityje, pavyzdžiui, pritraukiant užsienio investicijas į Lietuvą. Mums labai įdomu visa informacija, kurią lietuviai išgirsta dirbdami savo kompanijose ar bendraudami su pažįstamais iš kitų kompanijų apie tai, kad įmonės planuoja plėtrą į Europą. Mums tai yra labai vertinga informacija.

Pora pavyzdžių: tarkime, įmonė X pasirašė didelę sutartį su kompanija Y ir tam, kad pagamintų produktą, ieško vietos savo gamyklai Europoje. Arba, kompanija W nusprendė mažinti savo kaštus, tai reiškia, kad ieškos, kur pasigaminti savo produktus pigiau arba kur apskritai iškelti gamybą. Lietuva nebėra itin pigi šalis, tačiau daugeliu atvejų vis dar pigesnė nei Amerika. Tokia informacija mums yra labai vertinga, ją gavę savo kanalais pradedame kontaktuoti ir išsiaiškinti tikslius kompanijos planus. Surinktą informaciją perduodame „Investuok Lietuvoje“ agentūrai, kuri išnagrinėja sąlygas Lietuvoje ir parengia konkretų plėtros pasiūlymą.

Lietuvos verslininkai taip pat dažnai kreipiasi į diplomatines atstovybes ieškodami partnerių ar konsultantų. Tam mes kuriame savo tinklą iš amerikiečių ir lietuvių bendruomenės atstovų – kas galėtų padėti, pakonsultuoti, su kuo supažindinti. Jūs čia gyvenate daugelį metų – jūsų pažintys yra daug senesnės ir platesnės negu mūsų. Nors ekonominė veiklos sritis nėra tiesiogiai susijusi su lietuvių bendruomene, tai mažiausiai jus liečia tiesiogiai, bet jūs galite būti labai naudingi mezgant ryšius su verslais Amerikoje. Tad jeigu kažkas turi įdomios informacijos, susijusios su verslu, pasikalbėkime telefonu ar el. paštu.

Papasakokite apie savo komandą ir ką mums naudinga būtų apie ją žinoti.

Keliais žodžiais apibūdinti komandą sunku – kiekvienas kolega yra savo srities profesionalas, kuris geba susimobilizuoti ir daryti tai, ko reikia.

Ministras patarėjas Mindaugas Čiaglys turbūt yra geriausiai pažįstamas generalinio konsulato atstovas. Jis – pagrindinis lietuvių „kontaktas“: konsultuoja, gelbsti, teikia konsulines paslaugas, važiuoja pas bendruomenes su konsulinėmis misijomis. Pirmoji sekretorė Justina Jakavonytė ir komercijos atašė Mantas Zamžickas – stipri generalinio konsulato ekonominė komanda, pagrindiniai įmonių ir mokslo įstaigų ramsčiai Vakarų pakrantėje. Justinos ir Manto darbas lietuvių bendruomenei turbūt yra mažiausiai tiesiogiai matomas, nes jų tikslas – „parduoti“ Lietuvą, lietuviškus produktus  ir sprendimus amerikiečių partneriams. Patarėjas Kastytis Latoža sėkmingai rūpinasi, kad mūsų generalinis konsulatas funkcionuotų sklandžiai, be trukdžių, turėtų ne tik veikiančią įrangą, bet ir „sveikus“ finansus. Sekretorė Jurgita Warren – ne tik generalinio konsulato istorinė atmintis ir išmintis, bet ir balsas: kai skambinate mums, ji atsiliepia pirmiausiai, išklauso ir atsako į visus jūsų klausimus. Jurgita taip pat dirba su įvairiais kultūros projektais. Raštvedė Jūratė Vietaitė ne tik teikia konsulines paslaugas, bet yra ir puiki komunikatorė, kurios kuriamus vizualus ir komponuojamas nuotraukas matote generalinio konsulato soc. tinkluose.

Ką norėtumėte, kad apie jus žmonės žinotų? 

Norėčiau, kad žinotų, jog aš nesu formali. Prie manęs galima prieiti, su manimi galima kalbėtis be jokių barjerų. Aš labai lengvai ir geranoriškai priimu žmones. Jeigu yra problemų, sakykite, jei turite pasiūlymų, diskutuokime – jeigu galėsiu, visada pagelbėsiu ir prisidėsiu.

Ką pastebite žmonėse pirmiausia? 

Manau, kad akis. Juk akys viską išduoda.

Kokią kavą mėgstate?

Aš geriu juodą kavą su medumi. Iš Lietuvos taip pat atsivežiau ir lietuviško medaus.

Kokie jūsų įspūdžiai iš trumpos pažinties su San Franciscu?

San Franciscas man labai patiko – jaukus ir gyvas miestas. Kol kas viskas, ką iki šiol mačiau, labai patinka, netgi Los Angeles su savo transporto kamščiais greitkelyje. Pirmos vairavimo dienos buvo baisokos, bet, kaip sakau, užsimerkiu ir spaudžiu gazą (juokiasi), ir tada išpilta prakaito parvažiuoju. Studijuodama Suomijoje, turėjau kambariokę suomę, su kuria tebedraugauju iki šiol. Kai jai parašiau, kad išvažiuoju į Los Angeles, ji man atsiuntė ilgą sąrašą pasiūlymų ir patarimų, nes jos vyro amerikiečio šeima gyvena čia. Vienas iš pagrindinių jos patarimų gyvenimui Los Angeles buvo tas, kad prieš sėsdama į mašiną, visada nueik į tualetą, nes neaišku, kiek teks sėdėti kamštyje. Aš jai prieš porą dienų parašiau, kad „tai buvo aukso vertės patarimas.“

Dėkojame už pokalbį ir nepakartojamus momentus kartu ,,Europe in the Park” renginyje.

Straipsnis publikuotas 2024 m. gruodžio 28 d. (Vol. CXV NR. 103-104) „Draugo“ numeryje.