Dvikalbis laikraštis „Tulpė Times“ – lietuvių bendruomenę už Atlanto telkiantis leidinys

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasidomėti lietuvių išeivijos žiniasklaida ir skaitytojams Lietuvoje bei visame pasaulyje pristato virtualią parodą „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“

Leidinių istorijos neatsiejamos nuo jų leidėjų, redaktorių, juos rengusių asmenų atsidavimo ir darbo, o jų prisiminimai atveria visapusiškesnį leidinio raidos, lūžių vaizdą. Parodos rengėjos išsikėlė tikslą ieškoti kontaktų ir klausinėti. Taip užmegzti ir atnaujinti ryšiai su leidinių, radijo, televizijos laidų, interneto svetainių redaktoriais ir bendradarbiais, leidusiais geriau pažinti lietuvių išeivijos žiniasklaidos bruožus.

JAV lietuvių bendruomenės geografija plati, šiandien ją sudaro 57 apylinkės, veikiančios 27 šalies valstijose ir sostinėje Vašingtone. Istoriškai daugiau lietuvių apsigyveno ir gausesnės bendruomenės įsikūrė rytinėje šalies dalyje. Vakaruose lietuviai telkėsi didžiuosiuose miestuose – Los Andžele, Sietle ir San Fransiske – ir jų apylinkėse. Nors tenykštės bendruomenės negali prilygti Čikagos, Detroito, Vašingtono ar Niujorko bendruomenėms narių gausumu, jos nenusileidžia savo veikla ir jos įvairove.

Nuo 1981 metų JAV LB Vašingtono valstijos apylinkės leidžiamas dvikalbis leidinys „Tulpė Times“ – viena iš tokių veiklų, reikalaujančių įsipareigojimo, didelės motyvacijos ir pasiaukojimo. Apie leidinio atsiradimą, redagavimą ir jo nueitą kelią papasakojo viena iš pirmųjų redaktorių ZITA PETKIENĖ, iki šiol leidžiamą „Tulpę Times“ vadinanti malonybiniu žodžiu „laikraštėlis“ ar „laikraštukas“. Žemiau pateikiamas Zitos Petkienės pasakojimas apie „Tulpė Times“ atsiradimą ir istoriją.

Vašingtono valstijos lietuvių bendruomenės dvikalbis laikraštėlis „Tulpė Times“ pradėjo eiti 1981 metų gruodžio mėn. Laikraštėlio kukli pradžia tokia: per bendruomenės susirinkimą pirmininkės Inos Bertulytės Bray namuose, Sietlo mieste, ji paklausė, ar kas iš dalyvių nesutiktų sukurti kokį nors bendrą laišką-pranešimą, kurį valdyba išsiųstų visiems vietos lietuviams, kviesdama dalyvauti lietuviškoje veikloje. Aš ir Violeta Kuprėnaitė-Jessen pasisiūlėme tai padaryti, o bendradarbiavimo vaisius buvo vieno lapo dvikalbis aplinkraštis vardu „Tulpė Times“. Vienoje pusėje buvo anglų kalbos variantas, o antroje pusėje – lietuviškas tekstas. Galvojom, kad su tuo ir pasibaigė mūsų užduotis, bet buvo ne taip, nenumatėme, kas mūsų laukia…

Skaitytojams labai patiko laikraštukas, ir jie teiravosi, prašė daugiau. Antras numeris jau susidėjo iš dviejų lapų, trečias buvo dar ilgesnis. „Tulpė“ vis augo. Po kelerių metų aš perėmiau visas redagavimo pareigas ir jas ėjau iki 2006 metų pabaigos. Per tą laiką „Tulpė“ pasirodė be pertraukos, keturis kartus per metus: vasario, gegužės, rugpjūčio bei gruodžio mėnesiais. Buvo suredaguotas ir išleistas 101 numeris. Laikraštėlis normaliai susidarė iš 6 iki 18 lapų.

Po 25 metų savanoriško darbo palikau redaktorės pareigas. Manęs pakeisti atėjo net keturi nauji entuziastai: Nomeda Lukoševičienė, Vilma Činčienė, Ainius Lašas ir Renata Kepežinskienė. Po kelerių metų visas pareigas perėmė Lukoševičienė ir laikraštėlį redagavo 11 metų. Laikraštėlis keletui metų trumpam užmigo, bet 2019 metais su nauja LB valdyba atgijo dėmesys ir noras vėl spausdinti „Tulpę“. Redaguoti apsiėmė valdybos nariai Inga Gaurienė, Silvija Fabijonaitė-Comeaux ir Jeanette Norris.

Mano redagavimo laiku laikraštėlio tiražas būdavo apytikriai 200–250. Šiomis dienomis, į Sietlą atvykus daugiau lietuviškų šeimų, tiražas turbūt siektų 300-us. Nuo pat pradžios laikraštėlis buvo siunčiamas visiems vietiniams lietuviams, sumokėjusiems metinį bendruomenės nario mokestį.

„Tulpėje“ rašoma apie bendruomenės veiklą ir vietinių lietuvių gyvenimo naujienas. Kiekviename numeryje pasirodo aktualių kultūrinių, istorijos ir panašių straipsnių. „Jūsų laikraštėlis – tai lyg klijai, kurie taip reikalingi suklijuoti bendruomenės narius“, – taip „Tulpės“ penkmečio proga sveikino Vašingtono valstijos apylinkės LB pirmininkė Ina Bertulytė-Bray.

Per pirmuosius ketverius metus „Tulpė“ apsiribojo straipsniais apie Lietuvoskultūrą, istoriją ir visuomenę, beveik neliesdama politinių klausimų, atsižvelgdama į galimas sovietų represijas prieš Lietuvoje gyvenančius giminaičius. Pirmasis politinis straipsnis apie Helsinkio nutarimus ir sovietų siekimą sutriuškinti pasipriešinimą pasirodė 1985 metais. Po to jie pasipylė kaip iš gausybės rago. „Tulpė“ įgijo pripažinimą platesnėje lietuvių visuomenėje ir buvo net keletą kartų labai teigiamai įvertinta dienraščio „Draugas“.

„Tulpė Times“ pavadinimą lyg tai juokais sugalvojo laikraštėlio bendradarbės Violetos vyras dr. Johnas Jessenas, kuris su nostalgija vis prisimindavo „Tulpės“ restoraną Čikagoje. O kadangi žodis „Times“ (t. y. „laikai“) dažnai sutinkamas Amerikos spaudos leidinių pavadinimuose, pavyzdžiui, „Seattle Times“ dienraštyje, Johnas pridėjo anglišką žodį prie lietuviško, ir mūsų dvikalbiui laikraštėliui pasiūlė dvikalbį pavadinimą. Lengvai ir gražiai skambantis tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis, pavadinimas skaitytojams labai patiko ir išliko.

Kodėl dvikalbis? Dėl to, kad Sietlo apylinkėje yra nemažai mišrių lietuviškų šeimų, vienas šeimos narys gali ir nemokėti lietuvių kalbos. Yra tokių šeimų, kurios, nors ir laiko save lietuviais ir didžiuojasi savo kilme, sunkiai skaito arba iš viso nekalba lietuviškai. Dviejų kalbų leidinys visus sutraukia prie bendro židinio, niekas nesijaučia atstumtas, visi maloniai priimami į platesnę lietuviškos veiklos šeimą. Dėl to mūsų bendruomenė stipri ir veikli!

Mano laikais leidome tik popierinę „Tulpę“ ir ją spausdindavome vietinėse kopijavimo firmose, t. y. ten, kur rasdavome palankiausias sąlygas, nes norėdavome sutaupyti bendruomenės lėšų. Panašiai darė ir kiti redaktoriai. Bet 2016 metais, kadangi laikraštėlio persiuntimas normaliu paštu labai pabrango, jie bandė įvesti elektroninę prenumeratą. Daugumai skaitytojų elektroninis laikraštėlis nebuvo prie širdies. Dabartinė bendruomenės valdyba prenumeratoriams davė pasirinkti, kokiu būdu jiems persiųsti „Tulpę“ – paštu ar elektroniniu būdu. Užsiautus koronaviruso epidemijai, paskutinis „Tulpės“ numeris buvo išsiųstas elektroniniu būdu.

„Tulpės“ grafika nuo pradžios priklausė vietinei menininkei Loretai Werner (dabar Loreta Glamba). Jos sukurtas „Tulpės“ ženklas tebenaudojamas ir dabar. Kadangi „Tulpė“ yra prenumeruojama, ji internete neskelbiama.

Originalus straipsnis publikuotas www.bernardinai.lt