Šių metų „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ skambės Čiurlioniška dvasia: siekia surinkti 150 pasaulio lietuvių bendruomenių

Liepos 6-oji, Valstybės bei „Tautiškos giesmės“ diena šiemet jau 16-ą kartą suburs lietuvius visame pasaulyje giedoti „Tautišką giesmę“ lygiai 21 val. vietos laiku. Šiemet ši unikali tradicija dedikuojama genialiems šalies kūrėjams: valstybės himno autoriui Vincui Kudirkai ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet minime.

Organizatoriai šūkiu „Balsais sujunkim horizontus“ kviečia lietuvius visame pasaulyje simboliškai pagerbti M. K. Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų: siekiama bendrai giesmei pakviesti 150 pasaulio lietuvių bendruomenių.

„M. K. Čiurlionis savo kūryboje sujungė muziką, spalvas, Tėvynę ir Visatą į harmoningą visumą. XX amžiaus pradžiai itin progresyvus kūrėjo požiūris į meną, politiką, religiją bei visuomenę šiandien puikiai atspindi mūsų laikų vertybes. Lietuvą jis matė ne kaip žemės lopinėlį žemėlapyje, bet kaip kultūriškai turtingą visumą, vienijančią bendraminčius visur. Būtent tai ir norime kasmet priminti „Tautiška giesme aplink pasaulį“ – kad ir kur bebūtume, visi esame Lietuva“, – sako iniciatyvos autorius Raimundas Daubaras.

Jo teigimu, nedaug kam žinoma, kad „Tautiška giesmė“ ir M. K. Čiurlionis – glaudžiai susiję.

„Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė XIX a. pabaigoje, kai Lietuva, tuo metu priklausiusi carinei Rusijai, išgyveno tautinį atgimimą – Lietuvos inteligentai aktyviai siekė puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą, kurti tautinius simbolius. Vienu iš svarbiausių tokių simbolių tapo „Tautiška giesmė“, 1898 m. pirmąkart publikuota laikraštyje „Varpas“. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo aktyvus tautinio atgimimo veikėjas, mokė savo brolius bei seseris giedoti „Tautišką giesmę“ ir 1908 m. sukūrė jos chorinę aranžuotę, kuri buvo melodingesnė ir švelnesnė nei originali versija”, – sako „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ sumanytojas.

M. K. Čiurlionio aranžuotėje skamba turtinga, romantiška harmonija, melodingesnė ir švelnesnė himno versija suteikia kūriniui emocinio gilumo. Ši versija tapo ypatingu tautinio atgimimo laikotarpio simboliu, leidžiančiu lietuvių chorams meniškai ir iškilmingai perteikti tautinę vienybę, jungiant Europos romantizmo muzikos tendencijas su lietuvišku nacionaliniu jausmu.

Visą straipsnį skaitykite welovelithuania.com