Kelionė į baltąjį kontinentą

Kartais didžiausios kelionės dovanos slypi ne tik kvapą gniaužiančiuose kraštovaizdžiuose ar ekstremaliuose nuotykiuose, bet ir netikėtuose susitikimuose, kurie sušildo širdį. Net ir atšiauriausiame, nuo civilizacijos nutolusiame pasaulio kampelyje gali netikėtai atsiskleisti lietuviškumo jausmas. Būtent tokia – kupina atradimų, bendrystės ir lietuviškos dvasios – tapo kelionė į Antarktidą, parodžiusi, kad tautinė tapatybė neturi geografinių ribų.

Keturi draugai – dr. Raimundas ir Rasa Šilkaičai kartu su dr. Antanu ir Asta Razmais – gruodžio mėnesį leidosi į ypatingą kelionę į Baltąjį Kontinentą – Antarktiką. Tai buvo seniai brandinta svajonė, žadėjusi ne tik įspūdingus gamtos vaizdus, bet ir nepakartojamus patyrimus pasaulio pakraštyje, kur žmogaus buvimas vis dar yra retenybė.

Keliautojai nė neįsivaizdavo, kad taip toli nuo namų juos pasitiks netikėtas lietuviškumo jausmas. Anapus pasaulio, tarp ledo, vėjo ir vandenynų, jų laukė staigmena – susitikimai su tautiečiais. Mintis, kad Antarktikoje gali skambėti lietuviška kalba, atrodė beveik neįtikėtina.

Ypač įsimintinas tapo susitikimas su pareigūnais Vikingo laivo ekspedicijos vakaronėje, kai sužinojome jog vienas iš jų – lietuvis. Tai buvo Mantas Vaitkus iš Klaipėdos, kruiziniame laive einantis pareigūno pareigas. Ši netikėta pažintis atnešė daug gerų emocijų ir tarsi pasididžiavimą lietuvybe.

Su Mantu atsirado proga artimiau pabendrauti, pasidalinti kelionių įspūdžiais ir įamžinti susitikimą nuotraukoje su Lietuvos trispalve. Šis simbolinis momentas dar labiau sustiprino bendrystės jausmą ir priminė, kad Lietuva gyva ne tik žemėlapiuose, bet ir žmonių širdyse, net ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

Ekspedicijai tęsiantis, keliautojai susipažino ir su kitais lietuviais – Irena ir Alfrėdu Keliančiais bei Tomu ir Jane Stancikais. Šie susitikimai tapo gražiu kelionės akcentu, įrodančiu, kad lietuviai randami visur. Draugai džiaugėsi galėję skleisti Lietuvos vardą ir bendrystės dvasią net Baltajame Kontinente.