Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pirmą kartą skelbia gastronominių edukacijų, degustacijų ir kitų skanių patirčių Lietuvos regionuose sąrašą . Susisukti kastinį, išsikepti bulvinę babką, pasiskrudinti gilių kavos, išsiminkyti kūčiukų, o gal išmokti dengti stalą Kūčioms, padegustuoti vienuolių giros ar krosnyje keptos kopūsto galvos? Tai gali tapti puikia idėja tiek norint paįvairinti šventinį ar kasdieninį stalą, tiek ruošiant vaišes ar dovanas.

Lietuvos regionai svetingai kviečia į tradicinių lietuviškų patiekalų gaminimo pamokas.

Juoda duona

Sakoma, kad lietuviai suvalgo daugiausia juodos duonos – per metus vienam žmogui tenka net 110 kg! Regionuose gali kaip senovėje pašauti į krosnį savo minkytą duoną ir parsivežti lauktuvių ne tik tradicinį kepalą, bet ir žemaitiškos duonos su lašinukais, dzūkiškos su bulvėmis, pagranduką ar – duoniukus pagal prezidento A. Smetonos sesers Julijos receptą.

• Edukacinė programa „Duonelė kasdieninė“. Kiekvieną tarsi namiškį pasitiks ir už stalo aukštaitiškoje troboje pasodins gaspadinė, papasakos apie duonos kelią nuo rugių sėjos iki duonos riekės. Sužinosite apie šeimos tradicijas, ritualus, kasdienius darbus. Kiekvienas išsiveš namo gardžiai kvepiantį savo duonos kepalėlį.
  
  Arklio muziejus (Anykščių r.)
• Edukacinė programa „Darbštus duoną gamina, tinginys vargą augina“. Užsiėmimas prasideda, kai krosnis jau yra iškūrenta ir išrauginta duonos tešla duonkubilyje. Ant kopūsto lapo ar ajerų kiekvienas formuoja savo duonos kepalėlį ir su liže juos pašauna į krosnį. Laukiant, kol duona iškeps, klausoma pasakojimų apie tai, kaip senovėje moterys minkydavo duoną, kokiomis malkomis krosnį kūrendavo, mokomasi dainų, žaidimų. Užsiėmimo pabaigoje ragaujama šilta duonelė.
  
  Lietuvos liaudies buities muziejus (Rumšiškės, Kaišiadorių r.)
• Teatralizuota mokomoji pažintinė programa „Duonos kelias iki stalo“. Ji vyksta autentiškai atkurtoje XIX a. šio krašto valstiečio pirkios aplinkoje. Dalyviai patys susiformuoja užminkytos duonos kepalėlius, išsikepa ir išsineša savo duonelę.
  
  Alovės amatų kiemelis (Alytaus r.)
• Edukacinė programa „Duonos kelias“: pasakojimas apie grūdo kelią iki malūno; duonelės „Pagranduko“ padarymas ir pašovimas į krosnį; pažintinė ekskursija po veikiantį malūną; vaišės Amatų namuose, viktorina apie duoną.
  
  Šlyninkos vandens malūnas (Zarasų r.)
• Programos „Duonos kepimas“ metu susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies išgirsite pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužinosite valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, išmoksite naudotis duonkepe, minkysite tešlą, kepsite ir ragausite duonelę.
  
  Šiaulių „Aušros“ muziejus, Žaliūkių malūnininko sodyba (Šiauliai)
• Edukacinės programos „Naminės duonos kepimas“, kurios metu gaminama išskirtinė žemaitiška duona su lašinukais, tikslas yra ne tik perduoti informaciją apie naminės duonos kepimą, bet ir skatinti visus būti aktyviais dalyviais visuose duonos kepimo procesuose, o kartu ir išsikepti sau kepalėlį naminės duonos bei paskanauti patiekalų iš duoninės tešlos, kuriuos patys dalyviai gamins bendruomenės virtuvėje.
  
  Junkilų kaimo bendruomenė „Kruteklis“ (Kelmės r.)
• Pažintinė ekskursija „Grūdo kelias“ vyksta autentiškoje XXa. pradžios sodyboje. Joje sužinosite, kaip mūsų senoliai kepdavo duoną. Galėsite patys iš paruoštos tešlos susiformuoti savo kepalėlį ir kiekvienas pajusti kepamos duonelės gardų kvapą!
  
  „Sodeliškių dvaro sodyba“ (Biržų r.)
• Sodyboje puoselėjamos duonos kepimo tradicijos. Originalioje žemaitiškoje klėtyje pagal ilgametes senolių tradicijas kepama naminė duonelė. Čia galėsite ne tik stebėti duonos kepimo procesą, bet ir patys savo rankomis išglostytą kepalėlį pašauti į krosnį.
  
  Kaimo turizmo sodyba „Po ąžuolais“ (Plungės r.)
• Dzūkiškos duonelės kepimo programos metu kiekvienas suformuos savo duonos kepalėlį, jį dekoruos. Kol duonelė keps, susipažinsite su duonos keliu, protėvių kasdieniniais darbais, senoviniais įrankiais. Programą veda sertifikuota duonos kepėja, kurios amatas ne išmoktas, o paveldėtas: duonos raugas keliauja per šešias kartas, iš prosenelės, senelės ir mamos perimtos duonos kepimo paslaptys.
  
  Trakų krašto tradicinių amatų centras (Trakai)
• Pagal senovinius močiučių receptus duonos galima išmokti kepti ir:
  
  *Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre (Tauragės r.)*Bendruomenės „Virbalio vartai” Senųjų amatų centre (Vilkaviškio r.)*Rūtos Sakalienės kaimo turizmo sodyboje (Varėnos r.)*Ukmergės kraštotyros muziejuje vykdoma „Užugirio duoniukų“ kepimo edukacija pagal Prezidento Antano Smetonos sesers Julijos receptą (Ukmergės r.)*Restorane „Labanoras“ (Švenčionių r.)

Varškės sūris

Jis išties gimė su marškinėliais – lietuviškas varškės sūris yra Europos Komisijos saugomų produktų (pagal kilmės vietą) sąraše.

Ar girdėjote legendą, kad XIII a. Klaipėdą nuo švedų antpuolio išgelbėjo… baltas lietuviškas varškės sūris? Pasakojama, jog kadaise Švedijos karalius Erikas apgulė Klaipėdos pilį, tačiau įgula narsiai gynėsi iki tol, kol iš visų maisto atsargų beliko vienas vienintelis lietuviškas sūris. Apgultieji tarėsi, kaip jie galėtų apdumti akis priešui, jog dar turį dideles atsargas maisto. Jie nutarė nusviesti sūrį į priešo stovyklą. Tai padarius, priešas prarado viltį paimti pilį badu ir tuojau nutraukė apgultį. Pasisekusiai gudrybei atminti buvo išlietas metalinis sūrio maišas ir pakabintas toje sienos vietoje, ties kuria iš tiesų buvo permestas sūris.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje galima ne tik sužinoti istoriją apie Klaipėdos pilies gyventojus išgelbėjusį sūrį, bet ir įdomiausius faktus apie šio krašto pienininkystės tradicijas, sūrių gamybą bei vartojimo kultūrą.

Sūrio kelias vingiuoja ir čia:

• Edukacijoje „Sūrio kelias“ sužinosite apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatysite etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus, ragausite sūrius, gaminamus AB „Rokiškio sūris“.
  
  Rokiškio krašto muziejus (Rokiškis)
• Kulinarinėje edukacinėje pamokoje „Kaimiško sūrio gaminimas“ išgirsite sūrio atsiradimo istoriją, sūrio slėgimą ir mušimą, sužinosite apie zanavykišką saldaus pieno sūrį, Jūsų lauks atrakcijos ir sūrių ragavimas.
  
  Ritinių bendruomenė (Šakių r.) Pastaba: pamokos organizuojamos vasarą.
• Edukacija „Pieno kelias“: sviesto ir sūrio gamyba naudojant senovinius gamybos įrankius. Kaimiškų sūrių su namine duona ir sviestu degustacija.
  
  Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio mokykla-muziejus (Ukmergės r.)
• Edukacinės programos „Sūris senovėje ir dabar“ metu sužinosite sūrio kelią iki mūsų stalo. Išbandysite visus sūrio gaminimo žingsnius nuo šviežio pieno iki sūrio slėgimo ir pateikimo ant stalo. Darbas bus „pagardintas“ įdomiu pasakojimu apie mūsų senolių sūrio gaminimo papročius. Pasivaišinsite įvairiais šviežiais pieno produktais, sūriu klausydami lietuvių liaudies muzikos.
  
  Kaimo turizmo sodyba „Laimos pasagėlė“ (Anykščių r.)
• Išmokti spausti sūrius kviečia ir:
  
  *Judrėnų bendruomenė (Klaipėdos r.)*Petronių amatų namai (Ukmergės r.)

Gilių kava

Kitaip nei žymiosiose kavos sostinėse, lietuviams kavą augino (ir tebeaugina) … ąžuolai.

• Edukacinėje programoje „Gilių kava: jaunam – stiprybė, senam – sveikata“ pasakojama apie XIX–XX a. sandūroje Sūduvoje valstiečių gamintus ir mėgtus kavos pakaitalus. Sužinosite, kokie augalai šio gėrimo gamybai buvo naudojami dažniausiai, kaip jie virsdavo kavos gėrimu ir kokiomis maistinėmis savybėmis pasižymėjo. Pristatomi prieskoniai ir priedai kavai gardinti bei užkandžiai, kuriuos šeimininkės tiekdavo kava vaišindamos svečius.
  
  Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė (Vilkaviškio r.)
• Edukacinės programos „Arbatos kelias Anykščiuose“ dalis yra ir lietuviškos kavos skrudinimas bei degustacija. Lietuviška kava iš kiaulpienių šaknų arba ąžuolo gilių atstovauja mūsų šalies tradiciją. Beje, Ramūno Daugelavičiaus renkamos vaistažolės, gaminami mišiniai ir gilių kava sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai.
  
  Ramuno vaistažolės (Anykščiai)

Šakotis

Raguotas lietuviškas pyragas yra toks ypatingas, kad turime net jam skirtą muziejų!

• Iš ko ir kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Programoje „Parodomasis šakočio kepimas“ sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite.
  
  Restoranas „Romnesa“ (Druskininkų r.)
• Sakoma, Ukmergėje kepami šakočiai yra patys autentiškiausi, skaniausi ir gražiausi šakočiai. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų- šakočių gamintojas, tradicinis amatininkas Vitalijus Želnys šakočius kepa Ukmergės kraštorytos muziejuje ir kviečia išsikepti šakočius net lauke, jūsų pasirinktoje vietoje.
  
  Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergės r.)
• Autentiško tradicinio šakočio kepimo kulinarinės edukacijos metu susipažinsite su šakočio istorija, receptūra, gaminimo procesu ir reikmenimis, užpilsite tešlos ant volo, kurį patys suksite virš kvepiančio malkų židinio, ragausite šviežutėlį šakotį, ką tik ištrauktą nuo žarijų.
  
  Lekėčių bendruomenės moterų klubas
• „Grybų ir šakočių namuose“ pagal senovines technologijas kepami šakočiai ir grybukai, vyksta edukacinės programos.
  
  L. Sadauskienės įmonė (Rokiškio r.)

Kūčiukai

Be šios „vėlių duonelės“ Kūčių neįsivaizduojame.

• Kulinarinio paveldo edukacinė programa ,,Tradicinių kleckiukų kepimas“. Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie Kūčių vakaro papročius, kaip dengiamas ir kokie pagrindiniai patiekalai dedami ant Kūčių stalo. Išgirs apie ateities spėjimus bei būrimus. Išmoks išsikepti tradicinį Kūčių vakaro patiekalą – kleckiukus. Patys suminkys mielinę tešlą, ją iškočios, suformuos kleckiukus ir tradiciniame pečiuje juos išsikeps.
  
  Reškutėnų tradicinių amatų centras (Švenčionių r.)
• Programa „Atbėga elnias devyniaragis“ skirta advento – Kalėdų laikotarpiui. Ji susideda iš dviejų dalių: pirmoje dalyje edukacinės programos dalyviai supažindinami su to laikotarpio papročiais, folkloru, kulinariniu paveldu, žaidžia žaidimus, buriasi. Antrojoje dalyje dalyviai gali krosnyje kepti kūčiukus.
  
  Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė (Vilkaviškio r.)
• Tradicinių „kūčiukų“ kepimas iš mielinės tešlos: be cukraus ir pieno, tik iš miltų, vandens ir trupučiu aguonų.
  
  Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras (Tauragės r.)
• Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Edukacijos „Kūčiukų kepimas“ metu sužinosite apie kūčių valgius, darbus, papročius, žaisite žaidimus, kiekvienas pasigamins kūčiukų.
  
  Trakų krašto tradicinių amatų centras (Trakų r.)
• Kūčiukų kepimas ir ragavimas
  
  Pivašiūnų amatų centras (Alytaus r.)

Medus

Šviežias agurkas su medumi laikomas seniausiu lietuvišku desertu, buvusiu dar ant didžiųjų kunigaikščių stalo.

• Vieninteliame Baltijos šalių Senovinės Bitininkystės muziejuje, kuris yra seniausiame Aukštaitijos nacionaliniame parko kaime – Stripeikiuose, nuo gegužės iki spalio mėn. siūlomos įvairios su medumi ir ne tik susijusios edukacinės programos su kelių rūšių medaus degustacija: „Pažink bites saldžiai“; „Kvapų palėpė“; „Korio atakiavimo edukacinė programa“; „Saldu gardu kaip du medu“; „Radvilų desertas“; „Nuo žolyno iki korio“; „Bitelės žvakėlė“; „Medaus išsukimo edukacinė programa „Per barzdą varvėjo, burnoje turėjau“; edukacinė programa “Bitininkauti smagu”.
  
  Bitininkystės muziejus (Ignalinos r.)
• Jurbarko krašte nuo senų laikų bitininkystė buvo labai svarbi veikla, kaip ir žvejyba. Gražioje vietoje, netoli Nemuno upės įsikūręs „Medaus slėnis“ siūlo edukacinę programą ragaujant įvairių rūšių medaus gamtoje, pavėsinėje pasakojama apie medų ir bitininkavimą, vaišinama panemunėje rinktų žolelių arbata ir savo keptais meduoliais.
  
  Ūkis „Medaus slėnis“ (Jurbarko r.) Pastaba: Edukacinė programa vyksta vasarą.
• • Edukacijoje „Nuo avilio iki puodynės“ sužinosite apie bičių gyvenimą, išbandysite avilio terapiją, paragausite skirtingų skonių medaus bei kitų bičių produktų, kurių čia, sodyboje, galėsite ir įsigyti.
  
  Sodyba ,,Medaus klėtelė‘‘ (Plungės r.) Pastaba: Edukacija vykdoma vasarą

Meduoliai

Jei būtų renkamas Kalėdų kvapas, meduolių aromatas, be abejonių, būtų pirmoje vietoje.

• Kodėl senovėje kareiviai, eidami į karą, pasiimdavo meduolį? Kodėl meduoliais prekiaudavo vaistinėse? Regis, apie meduolius dar daug ko tikrai nežinome. Užsiėmimų „Meduolių gamyba“ metu ne tik atskleisite šias paslaptis, bet ir dalyvausite visame Vilniaus krašto meduolių gamybos procese – minkysite tešlą, lipdysite, marginsite juos glazūra.
  
  „Vilniaus meduoliai“ (Vilnius)
• Lietuvoje meduoliai buvo kepami ne tik Kalėdų šventėms, bet ir bažnytinėms šventėms, atlaidų metu pardavinėjami turguose. Kiekvienas kepėjas stengiasi suteikti meduoliams kuo patrauklesnę, įdomesnę formą, papuošti spalvotu glaistu. Populiariausios formos: širdutės, žvaigždės, arkliukai, paukšteliai, žmonių figūros. Užsiėmimo „Šventinių meduolių kepimas ir puošyba“ metu dalyviai supažindinami su meduolių gaminimo tradicijomis, pateikiami pavyzdžiai, demonstruojamas meduolių puošimas, siūloma patiems jų pasipuošti.
  
  Lietuvos liaudies buities muziejus (Kaišiadorių r.)
• Meduolių kepimo tradicija gyvuoja nuo viduramžių. Lietuvoje jie buvo kepami ne tik Kalėdoms, bet ir bažnytinėms šventėms, atlaidų metu pardavinėjami turguose. Kalėdinėje „Šventinių meduoliukų dekoravimo“ edukacijoje galima iš meduolių kurti žavius sniego senius ir juos ragauti užsigeriant karštu šokoladu.
  
  Rokiškio krašto muziejus (Rokiškis)
• Edukacinės programos ,,Šventinių meduolių kepimas ir puošimas“ tikslas – supažindinti su meduolių kepimo tradicijomis bei išmokyti juos gaminti, papuošti.
  
  Kaltanėnų ugdymo ir turizmo informacijos centras (Švenčionių r.)
• Kokius meduolius kepdavo pirmojo Lietuvos prezidento žmona Sofija? Ukmergės rajone siūloma „Sofijos meduolių“ kepimo edukacija pagal A. Smetonos žmonos Sofijos receptą.
  
  Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergės r.)

Karameliniai saldainiai

Saldžių lauktuvių dar niekas nenukarūnavo – tinka ir dideliems, ir mažiems.

• Susipažinti su saldainių gaminimo tradicijomis, pamatyti visą šio skanėsto gimimo procesą, savo rankomis pasigaminti karamelinių saldainių ir išmokti juos gražiai įpakuoti kviečia Kretingos dvaro saldaininė. Jūsų pagaminti saldainiai – Jūsų dovana Sau. Užsiėmimą veda sertifikuoto tautinio paveldo produkto – saldainių – gamintoja.
  
  Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centras (Kretinga)

Riestainiai, bandelės

Šiltos kvapnios bandelės – jaukių ir svetingų namų simbolis.

• Edukacinės programos „Kviečiu – išsikepkime riestainį iš kviečių!“ dalyviai išsiaiškina, kas gi yra tie cukriniai riestainiai, kada jais vaišinasi, iš ko jie gaminti. Kiekvienas gali viską išbandyti praktiškai – savo rankomis suriesti cukrinį riestainį ir parvežti jį lauktuvių namo. Taip pat – išgirsti įvairių mįslių, patarlių, priežodžių apie riestainius, bandyti atspėti, ką reiškia tarmiški žodžiai, lenktyniauti greitakalbių konkurse.
  
  Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė (Vilkaviškio r.)
• Paliesiaus dvare – bandelių kepimo popietė „Kepame bandelių pyragą“. Jos metu sužinosite mažų kepimo paslapčių, savo rankomis formuosite bandeles, o po visko galėsite prisėsti valandėlę pailsėti su arbatos puodeliu. Kol bandelės kils ir keps, turėsite galimybę pasivaikščioti po Paliesiaus dvarą, apžiūrėti jo parką ir statinius, išgirsti dvaro istoriją ir planus.
  
  Paliesiaus dvaras (Ignalinos r.)
• Kulinarinio paveldo edukacinio užsiėmimo ,, Mielinių bandelių ,,Pynučių“ kepimas“ metu dalyviai sužinos miltinio gaminio gamybos ypatumus bei mielių atsiradimą ir panaudojimą Lietuvoje. Patys minko tešlą, formuoja bandeles ir jas išsikepa tradiciniame pečiuje.
  
  Reškutėnų tradicinių amatų centras (Švenčionių r.)

Kastinys

Deramai sukti kastinį, net pakrikštytą „žemaitiškais ikrais“, galite išmokti tik Žemaitijoje.

• Edukacijoje „Paskanauk Žemaitijos“ paskanausite tikrų žemaitiškų valgių, išmoksite pasigaminti Žemaitijos pasididžiavimą – kastinį. Jį ir kitas vaišes pristatys sodybos šeimininkė, kuri taip pat supažindins su žemaitiškomis dainomis bei šokiais. Išgirsite linksmų istorijų, turėsite galimybę laimėti sodybos suvenyrų.
  
  Kaimo turizmo sodyba ,,Prie žiedelio‘‘ (Plungės r.)
• Programa „Žemaičių kulinarinis paveldas“ skirta įvairiaus amžiaus lankytojams. Lankytojai supažindinami su žemaičių kulinariniu paveldu – kaip ir kokiomis progomis buvo gaminami tradiciniai žemaičių valgiai (varškės sūris, spirginė, kastinys ir kt.), patiems lankytojams duodama išbandyti juos pasigaminti, naudojant senoviškus namų apyvokos rakandus, pasigaminus – degustuojama.
  
  Žemaitės memorialinis muziejus Bukantės dvarelyje (Plungės r.)
• Žemaičių tradicinis senovinis patiekalas kastinys ypatingai vertinamas dėl savo unikalaus skonio. Jo nemoka pagaminti nei viena pasaulio tauta ir ne kiekvienas lietuvis. Žemaitiško kąstinio gamybos edukacinėje programoje patys pabandysite pasigaminti šį patiekalą. Išgirsite iš vietinių meistrų lūpų visas subtilybes apie šio produkto gamybą. O pasigamintą kąstinį parsivešite namo ir galėsite pavaišinti namiškius.
  
  Sodyba „Angelų malūnas“ (Telšių r.)
• Burnoje tirpstantis žemaitiškas kastinys – neatsiejama žemaičių valgių vakarienės dalis. Šioje kaimo turizmo sodyboje atsisėdę už stalo gausite tik molinius indus ir medinius šaukštus. Kartu – begalę istorijų apie žemaitiškas tradicijas ir papročius.
  
  Sodyba „Pas tėvukus“ (Plungės r.)

Beje, šalies regionuose taip pat galima išmokti ruošti žvėrieną, mušti sviestą, daryti cepelinus, lipdyti kibinus, raugti kopūstus…

Kokie skoniai slepiasi Lietuvos regionuose?

Kaip pasigaminti falafelius ir kitos Izraelio virtuvės paslaptys. Suši gaminimo pamoka dviems. Šokolado šou. Svetingos Gruzijos patiekalai. Kaip kurti ir dekoruoti tortus?.. Tokių ir panašių kursų bei mokymų įvairiose kulinarijos studijose Lietuvoje gausu. Regis, pasaulio puodai užkariauja lietuviškas virtuves. Tačiau kuo daugiau pasaulio išragaujame, tuo labiau, regis, stiprėja noras atsigręžti atgal į senuosius receptus ir tradicinę virtuvę, o draugus užsieniečius nustebinti patiekalais, kurių daugiau nėra jokioje kitoje pasaulio šalyje. O patys ar gerai žinome tradicinių lietuviškų patiekalų skonį?

Krosnyje kepta kopūsto galva

• Suvalkijos dalis Zanavykija, apimanti Šakius, turi tokį turtingą ir pilvą glostantį paveldą, kad kartą tų valgių paragavus norisi pakartoti ir kitiems rekomenduoti. Zanavykų stalo karalienė – krosnyje kepta mėsa įdaryta kopūsto galva! Skoniu šis patiekalas primena balandėlius, o išvaizda tikrai daro garbę šeimininkėms. Jo paragausite užsisakę edukacinę programą „Zanavykų ragaučius“.
  
  Restoranas „Kuchmistrai“ Zyplių dvare (Šakių r.)

Penkias dienas brandintas kumpis

• Kurtuvėnų regioninio parko atliktų kraštotyrinių tyrimų metu, buvo surinkti šio krašto tradicinių patiekalų receptai. Vienas iš įdomiausių – 5 dienas brandintas kumpis, kuris nuo seno būdavo ruošiamas per didžiąsias šventes. Vienintelio Lietuvoje kelias dienas brandinto kumpio su karšta bulve, kastiniu ir kopūstais galima paragauti Kurtuvėnų svirne. Patiekalas tiekiamas su pristatymu ir pasakojimais.
  
  Smuklė „Kryžkelė“ (Šiaulių r.)

Grikinė babka

• Grikiai pietų Lietuvos gyventojams nuo senų laikų buvo labai svarbūs. Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Išmokti kepti tradicinį dzūkų pyragą – grikinę babką – ir jos paskanauti galima čia:
  
  *Alytaus kraštotyros muziejuje (Alytus)*Trakų krašto tradicinių amatų centre (Trakai)*Kaimo turizmo sodyboje „Grikucis“ (Varėnos r.)(čia paragausite ir grikių žiedų arbatos, sužinosite apie grikio kelią nuo sėjos iki pietų stalo)*Pivašiūnų amatų centre (Alytaus r.)*Rūtos Sakalienės kaimo turizmo sodyboje

Bulvinės bandos

• Bulvių plokštainis tikrai nėra vienintelis karalius bulvinių patiekalų karalystėje. Dzūkai į nieką neišmainytų savo tradicinių bandų. Jos kepamos iš tarkuotų bulvių, kurios dedamos ant džiovintų kopūstų lapų ir šaunamos į duonkepį. Valgomos su „daryciniu“, gaminamu iš naminės varškės ir grietinėlės. Bandas išbandykite čia:
  
  *Punios Panemunės dzūko pirkioje (Alytaus r.)*Kaimo turizmo sodyboje ,,Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.)*Nemajūnų bendruomenėje (Birštono r.)*Pivašiūnų amatų centre (Alytaus r.)*Reškutėnų tradicinių amatų centre (Švenčionių r.)*Alovės amatų kiemelyje (Alytaus r.)*Rimos ir Vytenio Bagdanavičių sodyboje (Lazdijų r. sav.)

Žuvienė

Neapsirikite – yra daug skirtumų tarp žuvies sriubos ir tradicinės žuvienės! Sakoma, kad autentiškiausi pastarosios receptai – Pamario krašte arba ežeringoje Aukštaitijoje.

• Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. Linksminsitės, mokysitės lietuvininkų tarmės, ragausite dreverniškių žuvienės, O tada plauksite Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu laivu – reisine „Dreverna“.
  
  Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba (Klaipėdos r.)
• O gal į kulinarinį kruizą „Žuvies kelias“? Tai – kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Minija, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu galima grožėtis pamario gamta, aplankyti krašto lankytinus objektus, susipažinti su laivadirbyste, žvejybos istorija, ir, svarbiausia – paragauti žuvies kulinarinio paveldo patiekalų. Kruizo metu vaišinsitės Pamario krašto, Mažosios Lietuvos gastronomija: vietinių vandenų šešių rūšių rūkyta žuvimi, žuviene. Skanausite „Karališkąjį karpį“, kitus žuvies patiekalus bei mėgausitės desertu – „kafija“, „šišioniškių vofeliais“, pyragais ir kitais tam kraštui būdingais patiekalais.
  
  Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba (Klaipėdos r.)
• Taip pat tradicinės žuvienės kvapas sklinda iš:
  
  *Kaimo turizmo sodybos „Gaidelių sodyba“ (Ignalinos r.)*Ežerų žvejybos muziejaus (Molėtų r.)*“Žuvienės pašiūrėje“ (Anykščių r.)

Razavų miltų blynai

• „Rupūs miltai, kokie gardūs blynai!“ – dažnai girdi malūnininkas. Vieno malimo (rupių) miltų blynų – senovinio patiekalo, pripažinto tautiniu paveldu, – kviečia paragauti Šlyninkos vandens malūno amatų namai. Smetoniški blynai kepami ant žarijų, patiekiami su namine grietine, uogiene arba spirgučių padažu.
  
  Šlyninkos vandens malūnas (Zarasų r.)
• Razavi blynai kepami ir čia:
  
  *Punios Panemunės dzūko pirkioje (Alytaus r.)

Kugelis

• Kad ir kokią reputaciją Lietuvoje turi bulvė, jos patiekalai ant lietuviško stalo tebekaraliauja. Regionai siūlo ne bet kokio, o krosnyje kepto bulvių plokštainio (kugelio)! Padegustuoti jo galite čia:
  
  *Ukmergės kraštotyros muziejuje (Ukmergės r.)*Petronių kaimo bendruomenės amatų namuose (Ukmergės r.)*Kaimo turizmo sodyba ,,Po ąžuolais‘‘ (Plungės r.)

Gira

• „Gerą girą gera gerti“. Taip pavadintoje edukacinėje programoje dalyviai sužino, kas senaisiais laikais buvo vadinama „rūgštele“, kurios turėdavo kiekviena šeimininkė jau XVI a. Pasakojama, kaip gira atsirado, atskleidžiamos gamybos proceso paslaptys. Kiekvienas išgirsta apie giros naudingąsias, gydomąsias savybes, išmoksta greitakalbių, įvairų su ja susijusių prietarų. Galiausiai degustuojama keleto rūšių gira, supažindinama su jos gamybos procesu.
  
  Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė (Vilkaviškio r.)
• Kelmės rajone galima sudalyvauti išskirtinėje edukacinėje spragamoje „Piligrimų gira“, kurios metu supažindinama su giros rūšimis, jos gamyba. Edukatorius – persirengęs vienuoliu.
  
  Tytuvėnų „Piligrimų centras“ (Kelmės r.)
• Bokalui žemaitiškos giros kviečia:
  
  *Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras (Kelmės r.)*Žalpių kaimo bendruomenė (Kelmės r.)

Silkė

• Be silkės su karštomis bulvėmis (ar šilkine koše!) neįsivaizduojama nei viena žemaičių kulinarinio paveldo degustacija, kaip ir be degintos silkės sriubos – cibulynės. Prisėsti už nuo tradicinių žemaitiškų patiekalų lūžtančio stalo kviečia:
  
  *Žemaičių muziejus „Alka“ (Telšiai)*Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras (Plungės r.)*Kaimo turizmo sodyba „Prie Žiedelio“ (Plungės r.)

Žolelių arbata

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

• Daugelis vaikų ir suaugusiųjų nepažįsta vaistinių augalų, nežino jų pritaikymo kasdieniniame gyvenime, sveikatos stiprinime. Programoje „Senosios žolininkystės tradicijos“ supažindinama su žolininkystės tradicijomis, dažniausiai vartojamomis vaistažolėmis ir jų savybėmis. Dalyviai gali pauostyti, paragauti, apžiūrėti įvairius vaistinius augalus, degustuoti jų arbatas. Dalyviai išmoksta atpažinti vaistinius augalus, juos panaudoti savo reikmėms.
  
  Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus (Vilkaviškio r.)
• „Arbatos kelias Anykščiuose” – tai pažintinės programos vaikams ir suaugusiems apie augalus, sveikatą ir skonius. Jose – sertifikuotų Tautinio paveldo vaistažolių paruošimas ir degustacija, mišiniai organizmo valymui; lietuviškos kavos skrudinimas ir degustacija (kiaulpienės šaknų kava, morkų kava, gilių kava, gudobelės sėklyčių kava).
  
  „Arbatos magija“ (Anykščiai)

Netikėti lietuviški patiekalai

Jeigu tradicinė lietuviška virtuvė visgi atrodo nuobodi, pabandykite paspėlioti, kokio skonio galėtų būti kropeliai, gliumzinis pyragas, paskenduolės sriuba, pagrabinės bandelės, kleckai, zaptė, keptas alus, kafija ar vofeliai?

Čiulkis

• Šis žemaitiškas patiekalas unikaliu pavadinimu – „Čiulkis“ – yra iš kanapių, svogūnų, duonos minkštimo ir žiupsnelio druskos susidedantis patiekalas.
  
  Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus (Šilalė)

Meškos šūdukas

• Tai – iš kanapių, duonos minkštimo ir smulkiai supjaustytų obuolių gaminamas Kūčių valgis. Jo paragauti galite tik Šilalės krašte.
  
  Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus (Šilalė)

Pagrabinės bandelės

• Seniau Kupiškio krašte į laidotuves susirinkusieji būdavo vaišinami specialiomis bandelėmis. Jų kepimo tradiciją atgaivino Adomynės dvaras. Pagrabinės bandelės – sertifikuotas kulinarinis paveldas. Jos patiekiamos šiltos su šiltu padažu. „Smagu širdžiai, gardu pilvui“ edukacijos metu žmonės gali patys pasigaminti ir paskanauti žymiųjų bandelių.
  
  Adomynės dvaras (Kupiškio r.)

Kropeliai

• Taip vadinamos vieno kąsnio spurgytės – zanavykų krašto kulinarinis paveldas. Jų galima paragauti dalyvaujant teatralizuotoje ekskursijoje po Gelgaudiškio dvarą, kai svečius pasitinka dvaro ponia, pasakoja dvaro istoriją, supažindina su unikalia rūmų puošyba (secesija), su 19-20 a. pradžios gyvenimo būdu dvare. Antroji dvaro ponia ir kviečia pasimokyti nuotaikingų dvaro šokių – vedama pamoka. Tai šokiai, kurių choreografija nesudėtinga, jie pritaikyti įvairaus amžiaus žmonėms. Po šokių pamokos pažintinė ekskursija tęsiama toliau. Terasoje visi vaišinami 3 rūšių dvaro sūriu, kropeliais, kakava, kava, arbata arba namine gira, pasakojama apie dvaro virtuvę.
  
  Gelgaudiškio dvaras (Šakių r.)

Kafija su vofeliais

• Gal vofelių (vaflių) ar pyrago prie šišioniškių kafijos (kavos iš miežių, kviečių ar gilių)? Tokios vaišės – sudedamoji edukacijos „Lietuvininkų kulinarinis paveldas“ dalis. Užsiėmimo metu pristatomi unikalūs Klaipėdos krašto buities ir gyvenimo fragmentai, didžiausias dėmesys skiriamas Mažosios Lietuvos kulinariniam paveldui.
  
  Šilutės Hugo Šojaus muziejus (Šilutė)

Paskenduolės sriuba

• Pasirodo, ši sriuba intriguojančiu pavadinimu buvo būdinga prie Sartų ežero gyvenusių žmonių virtuvėje. Dabar jos galima paragauti užsisakius kulinarinį maršrutą po Rokiškio kraštą. Šalta „Paskenduolės“ sriuba iš rūgštaus pieno su virta bulve tiekiama ant plausto, plaukiojant po Sartų ežerą.
  
  Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras (Rokiškis) Pastaba: Sriubos degustacija galima vasarą.

Keptas alus

• Kulinarinis maršrutas po Rokiškio kraštą vingiuoja ir pro Jūžintų miestelį, kuris unikalus savo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir joje išlikusiomis autentiškomis vienuolių celėmis. Būtent šiame miestelyje galima įmerkti ūsus į keptinį alų, t.y. išskirtinai moterų kadaise gamintą alų, kurio gamyboje vietoj salyklo naudojami keptos duonos kepalai.
  
  Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras (Rokiškis)

Kleckai

• Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimas – kleckai (ruginiai virtiniai su lašinukais ir raugintais kopūstais). Joniškio rajone paskutinį rugsėjo savaitgalį kasmet rengiama ir Kleckų puota.
  
  Kaimo turizmo sodyba „Žiurkiemis“ (Joniškio r.)

Zaptė

• Zaptė – taip pat Žiemgalos kulinarinio paveldo dalis. Juk ne be reikalo kadaise Žagarėje galiojo įstatymas, jog kiekvienas miestelio ponas savo sodyboje turi pasodinti po du vaismedžius, o vienas jų – būtinai vyšnia. Pasmaguriauti zapte galima Žiemgalos kulinarinio paveldo asociacijos organizuojamoje edukacijoje-degustacijoje.
  
  Kaimo turizmo sodyba „Žiurkiemis“ (Joniškio r.)

Gliumzinis pyragas

• Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo skanėstas – gliumzinis (varškės) pyragas. Jo paskanauti galite Lietuvos pamario gyvenvietėje Drevernoje, kur rengiama išskirtinė edukacinė pramoginė programa.
  
  Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas J. Gižo etnografinė sodyba (Klaipėdos r.)

Parengta pagal „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų informaciją. Piešinių autorė: Inga Gilė.

Originalų tekstą rasite ČIA.