Lietuva lėkštėje – lietuviškų patiekalų gaminimo pamokos
12/16/2019
Autorius: VakaruVejai.com
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pirmą kartą skelbia gastronominių edukacijų, degustacijų ir kitų skanių patirčių Lietuvos regionuose sąrašą . Susisukti kastinį, išsikepti bulvinę babką, pasiskrudinti gilių kavos, išsiminkyti kūčiukų, o gal išmokti dengti stalą Kūčioms, padegustuoti vienuolių giros ar krosnyje keptos kopūsto galvos? Tai gali tapti puikia idėja tiek norint paįvairinti šventinį ar kasdieninį stalą, tiek ruošiant vaišes ar dovanas.
Lietuvos regionai svetingai kviečia į tradicinių lietuviškų patiekalų gaminimo pamokas.
Juoda duona
Sakoma, kad lietuviai suvalgo
daugiausia juodos duonos – per metus vienam žmogui tenka net 110 kg!
Regionuose gali kaip senovėje pašauti į krosnį savo minkytą duoną ir
parsivežti lauktuvių ne tik tradicinį kepalą, bet ir žemaitiškos duonos
su lašinukais, dzūkiškos su bulvėmis, pagranduką ar – duoniukus pagal
prezidento A. Smetonos sesers Julijos receptą.
Edukacinė programa „Duonelė kasdieninė“. Kiekvieną tarsi namiškį
pasitiks ir už stalo aukštaitiškoje troboje pasodins gaspadinė,
papasakos apie duonos kelią nuo rugių sėjos iki duonos riekės.
Sužinosite apie šeimos tradicijas, ritualus, kasdienius darbus.
Kiekvienas išsiveš namo gardžiai kvepiantį savo duonos kepalėlį.
Edukacinė programa „Darbštus duoną gamina, tinginys vargą augina“.
Užsiėmimas prasideda, kai krosnis jau yra iškūrenta ir išrauginta duonos
tešla duonkubilyje. Ant kopūsto lapo ar ajerų kiekvienas formuoja savo
duonos kepalėlį ir su liže juos pašauna į krosnį. Laukiant, kol duona
iškeps, klausoma pasakojimų apie tai, kaip senovėje moterys minkydavo
duoną, kokiomis malkomis krosnį kūrendavo, mokomasi dainų, žaidimų.
Užsiėmimo pabaigoje ragaujama šilta duonelė.
Teatralizuota mokomoji pažintinė programa „Duonos kelias iki
stalo“. Ji vyksta autentiškai atkurtoje XIX a. šio krašto valstiečio
pirkios aplinkoje. Dalyviai patys susiformuoja užminkytos duonos
kepalėlius, išsikepa ir išsineša savo duonelę.
Edukacinė programa „Duonos kelias“: pasakojimas apie grūdo kelią
iki malūno; duonelės „Pagranduko“ padarymas ir pašovimas į krosnį;
pažintinė ekskursija po veikiantį malūną; vaišės Amatų namuose,
viktorina apie duoną.
Programos „Duonos kepimas“ metu susėdę prie karščiu alsuojančios
krosnies išgirsite pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki
balta staltiese užtiesto stalo, sužinosite valstiečių buityje gyvavusias
duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, išmoksite naudotis
duonkepe, minkysite tešlą, kepsite ir ragausite duonelę.
Edukacinės programos „Naminės duonos kepimas“, kurios metu gaminama
išskirtinė žemaitiška duona su lašinukais, tikslas yra ne tik perduoti
informaciją apie naminės duonos kepimą, bet ir skatinti visus būti
aktyviais dalyviais visuose duonos kepimo procesuose, o kartu ir
išsikepti sau kepalėlį naminės duonos bei paskanauti patiekalų iš
duoninės tešlos, kuriuos patys dalyviai gamins bendruomenės virtuvėje.
Pažintinė ekskursija „Grūdo kelias“ vyksta autentiškoje XXa.
pradžios sodyboje. Joje sužinosite, kaip mūsų senoliai kepdavo duoną.
Galėsite patys iš paruoštos tešlos susiformuoti savo kepalėlį ir
kiekvienas pajusti kepamos duonelės gardų kvapą!
Sodyboje puoselėjamos duonos kepimo tradicijos. Originalioje
žemaitiškoje klėtyje pagal ilgametes senolių tradicijas kepama naminė
duonelė. Čia galėsite ne tik stebėti duonos kepimo procesą, bet ir patys
savo rankomis išglostytą kepalėlį pašauti į krosnį.
Dzūkiškos duonelės kepimo programos metu kiekvienas suformuos savo
duonos kepalėlį, jį dekoruos. Kol duonelė keps, susipažinsite su duonos
keliu, protėvių kasdieniniais darbais, senoviniais įrankiais. Programą
veda sertifikuota duonos kepėja, kurios amatas ne išmoktas, o
paveldėtas: duonos raugas keliauja per šešias kartas, iš prosenelės,
senelės ir mamos perimtos duonos kepimo paslaptys.
Jis išties gimė su marškinėliais – lietuviškas varškės sūris yra Europos Komisijos saugomų produktų (pagal kilmės vietą) sąraše.
Ar girdėjote legendą, kad XIII a. Klaipėdą nuo švedų antpuolio
išgelbėjo… baltas lietuviškas varškės sūris? Pasakojama, jog kadaise
Švedijos karalius Erikas apgulė Klaipėdos pilį, tačiau įgula narsiai
gynėsi iki tol, kol iš visų maisto atsargų beliko vienas vienintelis
lietuviškas sūris. Apgultieji tarėsi, kaip jie galėtų apdumti akis
priešui, jog dar turį dideles atsargas maisto. Jie nutarė nusviesti sūrį
į priešo stovyklą. Tai padarius, priešas prarado viltį paimti pilį badu
ir tuojau nutraukė apgultį. Pasisekusiai gudrybei atminti buvo išlietas
metalinis sūrio maišas ir pakabintas toje sienos vietoje, ties kuria iš
tiesų buvo permestas sūris.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje
galima ne tik sužinoti istoriją apie Klaipėdos pilies gyventojus
išgelbėjusį sūrį, bet ir įdomiausius faktus apie šio krašto
pienininkystės tradicijas, sūrių gamybą bei vartojimo kultūrą.
Sūrio kelias vingiuoja ir čia:
Edukacijoje „Sūrio kelias“ sužinosite apie senovinius pieno
produktų gaminimo būdus, pamatysite etnografinius pieno rauginimo,
sviesto mušimo ir kitokius indus, ragausite sūrius, gaminamus AB
„Rokiškio sūris“.
Edukacinės programos „Sūris senovėje ir dabar“ metu sužinosite
sūrio kelią iki mūsų stalo. Išbandysite visus sūrio gaminimo žingsnius
nuo šviežio pieno iki sūrio slėgimo ir pateikimo ant stalo. Darbas bus
„pagardintas“ įdomiu pasakojimu apie mūsų senolių sūrio gaminimo
papročius. Pasivaišinsite įvairiais šviežiais pieno produktais, sūriu
klausydami lietuvių liaudies muzikos.
Kitaip nei žymiosiose kavos sostinėse, lietuviams kavą augino (ir tebeaugina) … ąžuolai.
Edukacinėje programoje „Gilių kava: jaunam – stiprybė, senam –
sveikata“ pasakojama apie XIX–XX a. sandūroje Sūduvoje valstiečių
gamintus ir mėgtus kavos pakaitalus. Sužinosite, kokie augalai šio
gėrimo gamybai buvo naudojami dažniausiai, kaip jie virsdavo kavos
gėrimu ir kokiomis maistinėmis savybėmis pasižymėjo. Pristatomi
prieskoniai ir priedai kavai gardinti bei užkandžiai, kuriuos
šeimininkės tiekdavo kava vaišindamos svečius.
Edukacinės programos „Arbatos kelias Anykščiuose“ dalis yra ir
lietuviškos kavos skrudinimas bei degustacija. Lietuviška kava iš
kiaulpienių šaknų arba ąžuolo gilių atstovauja mūsų šalies tradiciją.
Beje, Ramūno Daugelavičiaus renkamos vaistažolės, gaminami mišiniai ir
gilių kava sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai.
Raguotas lietuviškas pyragas yra toks ypatingas, kad turime net jam skirtą muziejų!
Iš ko ir kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo
„baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo
mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės
desertas? Programoje „Parodomasis šakočio kepimas“ sužinosite šakočio
atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, patys jame dalyvausite
ir, žinoma, ragausite.
Sakoma, Ukmergėje kepami šakočiai yra patys autentiškiausi,
skaniausi ir gražiausi šakočiai. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų-
šakočių gamintojas, tradicinis amatininkas Vitalijus Želnys šakočius
kepa Ukmergės kraštorytos muziejuje ir kviečia išsikepti šakočius net
lauke, jūsų pasirinktoje vietoje.
Autentiško tradicinio šakočio kepimo kulinarinės edukacijos metu
susipažinsite su šakočio istorija, receptūra, gaminimo procesu ir
reikmenimis, užpilsite tešlos ant volo, kurį patys suksite virš
kvepiančio malkų židinio, ragausite šviežutėlį šakotį, ką tik ištrauktą
nuo žarijų.
Kulinarinio paveldo edukacinė programa ,,Tradicinių kleckiukų
kepimas“. Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie Kūčių vakaro papročius,
kaip dengiamas ir kokie pagrindiniai patiekalai dedami ant Kūčių stalo.
Išgirs apie ateities spėjimus bei būrimus. Išmoks išsikepti tradicinį
Kūčių vakaro patiekalą – kleckiukus. Patys suminkys mielinę tešlą, ją
iškočios, suformuos kleckiukus ir tradiciniame pečiuje juos išsikeps.
Programa „Atbėga elnias devyniaragis“ skirta advento – Kalėdų
laikotarpiui. Ji susideda iš dviejų dalių: pirmoje dalyje edukacinės
programos dalyviai supažindinami su to laikotarpio papročiais, folkloru,
kulinariniu paveldu, žaidžia žaidimus, buriasi. Antrojoje dalyje
dalyviai gali krosnyje kepti kūčiukus.
Kūčiukai, prėskučiai arba šližikai – tradicinis lietuvių Kūčių
vakarienės patiekalas. Edukacijos „Kūčiukų kepimas“ metu sužinosite apie
kūčių valgius, darbus, papročius, žaisite žaidimus, kiekvienas
pasigamins kūčiukų.
Šviežias agurkas su medumi laikomas seniausiu lietuvišku desertu, buvusiu dar ant didžiųjų kunigaikščių stalo.
Vieninteliame Baltijos šalių Senovinės Bitininkystės muziejuje,
kuris yra seniausiame Aukštaitijos nacionaliniame parko kaime –
Stripeikiuose, nuo gegužės iki spalio mėn. siūlomos įvairios su medumi
ir ne tik susijusios edukacinės programos su kelių rūšių medaus
degustacija: „Pažink bites saldžiai“; „Kvapų palėpė“; „Korio atakiavimo
edukacinė programa“; „Saldu gardu kaip du medu“; „Radvilų desertas“;
„Nuo žolyno iki korio“; „Bitelės žvakėlė“; „Medaus išsukimo edukacinė
programa „Per barzdą varvėjo, burnoje turėjau“; edukacinė programa
“Bitininkauti smagu”.
Jurbarko krašte nuo senų laikų bitininkystė buvo labai svarbi
veikla, kaip ir žvejyba. Gražioje vietoje, netoli Nemuno upės įsikūręs
„Medaus slėnis“ siūlo edukacinę programą ragaujant įvairių rūšių medaus
gamtoje, pavėsinėje pasakojama apie medų ir bitininkavimą, vaišinama
panemunėje rinktų žolelių arbata ir savo keptais meduoliais.
• Edukacijoje „Nuo avilio iki puodynės“ sužinosite apie bičių
gyvenimą, išbandysite avilio terapiją, paragausite skirtingų skonių
medaus bei kitų bičių produktų, kurių čia, sodyboje, galėsite ir
įsigyti.
Jei būtų renkamas Kalėdų kvapas, meduolių aromatas, be abejonių, būtų pirmoje vietoje.
Kodėl senovėje kareiviai, eidami į karą, pasiimdavo meduolį? Kodėl
meduoliais prekiaudavo vaistinėse? Regis, apie meduolius dar daug ko
tikrai nežinome. Užsiėmimų „Meduolių gamyba“ metu ne tik atskleisite
šias paslaptis, bet ir dalyvausite visame Vilniaus krašto meduolių
gamybos procese – minkysite tešlą, lipdysite, marginsite juos glazūra.
Lietuvoje meduoliai buvo kepami ne tik Kalėdų šventėms, bet ir
bažnytinėms šventėms, atlaidų metu pardavinėjami turguose. Kiekvienas
kepėjas stengiasi suteikti meduoliams kuo patrauklesnę, įdomesnę formą,
papuošti spalvotu glaistu. Populiariausios formos: širdutės, žvaigždės,
arkliukai, paukšteliai, žmonių figūros. Užsiėmimo „Šventinių meduolių
kepimas ir puošyba“ metu dalyviai supažindinami su meduolių gaminimo
tradicijomis, pateikiami pavyzdžiai, demonstruojamas meduolių puošimas,
siūloma patiems jų pasipuošti.
Meduolių kepimo tradicija gyvuoja nuo viduramžių. Lietuvoje jie
buvo kepami ne tik Kalėdoms, bet ir bažnytinėms šventėms, atlaidų metu
pardavinėjami turguose. Kalėdinėje „Šventinių meduoliukų dekoravimo“
edukacijoje galima iš meduolių kurti žavius sniego senius ir juos
ragauti užsigeriant karštu šokoladu.
Edukacinės programos ,,Šventinių meduolių kepimas ir puošimas“
tikslas – supažindinti su meduolių kepimo tradicijomis bei išmokyti juos
gaminti, papuošti.
Kokius meduolius kepdavo pirmojo Lietuvos prezidento žmona Sofija?
Ukmergės rajone siūloma „Sofijos meduolių“ kepimo edukacija pagal A.
Smetonos žmonos Sofijos receptą.
Saldžių lauktuvių dar niekas nenukarūnavo – tinka ir dideliems, ir mažiems.
Susipažinti su saldainių gaminimo tradicijomis, pamatyti visą šio
skanėsto gimimo procesą, savo rankomis pasigaminti karamelinių saldainių
ir išmokti juos gražiai įpakuoti kviečia Kretingos dvaro saldaininė.
Jūsų pagaminti saldainiai – Jūsų dovana Sau. Užsiėmimą veda sertifikuoto
tautinio paveldo produkto – saldainių – gamintoja.
Šiltos kvapnios bandelės – jaukių ir svetingų namų simbolis.
Edukacinės programos „Kviečiu – išsikepkime riestainį iš kviečių!“
dalyviai išsiaiškina, kas gi yra tie cukriniai riestainiai, kada jais
vaišinasi, iš ko jie gaminti. Kiekvienas gali viską išbandyti praktiškai
– savo rankomis suriesti cukrinį riestainį ir parvežti jį lauktuvių
namo. Taip pat – išgirsti įvairių mįslių, patarlių, priežodžių apie
riestainius, bandyti atspėti, ką reiškia tarmiški žodžiai, lenktyniauti
greitakalbių konkurse.
Paliesiaus dvare – bandelių kepimo popietė „Kepame bandelių
pyragą“. Jos metu sužinosite mažų kepimo paslapčių, savo rankomis
formuosite bandeles, o po visko galėsite prisėsti valandėlę pailsėti su
arbatos puodeliu. Kol bandelės kils ir keps, turėsite galimybę
pasivaikščioti po Paliesiaus dvarą, apžiūrėti jo parką ir statinius,
išgirsti dvaro istoriją ir planus.
Kulinarinio paveldo edukacinio užsiėmimo ,, Mielinių bandelių
,,Pynučių“ kepimas“ metu dalyviai sužinos miltinio gaminio gamybos
ypatumus bei mielių atsiradimą ir panaudojimą Lietuvoje. Patys minko
tešlą, formuoja bandeles ir jas išsikepa tradiciniame pečiuje.
Deramai sukti kastinį, net pakrikštytą „žemaitiškais ikrais“, galite išmokti tik Žemaitijoje.
Edukacijoje „Paskanauk Žemaitijos“ paskanausite tikrų žemaitiškų
valgių, išmoksite pasigaminti Žemaitijos pasididžiavimą – kastinį. Jį ir
kitas vaišes pristatys sodybos šeimininkė, kuri taip pat supažindins su
žemaitiškomis dainomis bei šokiais. Išgirsite linksmų istorijų,
turėsite galimybę laimėti sodybos suvenyrų.
Programa „Žemaičių kulinarinis paveldas“ skirta įvairiaus amžiaus
lankytojams. Lankytojai supažindinami su žemaičių kulinariniu paveldu –
kaip ir kokiomis progomis buvo gaminami tradiciniai žemaičių valgiai
(varškės sūris, spirginė, kastinys ir kt.), patiems lankytojams duodama
išbandyti juos pasigaminti, naudojant senoviškus namų apyvokos rakandus,
pasigaminus – degustuojama.
Žemaičių tradicinis senovinis patiekalas kastinys ypatingai
vertinamas dėl savo unikalaus skonio. Jo nemoka pagaminti nei viena
pasaulio tauta ir ne kiekvienas lietuvis. Žemaitiško kąstinio gamybos
edukacinėje programoje patys pabandysite pasigaminti šį patiekalą.
Išgirsite iš vietinių meistrų lūpų visas subtilybes apie šio produkto
gamybą. O pasigamintą kąstinį parsivešite namo ir galėsite pavaišinti
namiškius.
Burnoje tirpstantis žemaitiškas kastinys – neatsiejama žemaičių
valgių vakarienės dalis. Šioje kaimo turizmo sodyboje atsisėdę už stalo
gausite tik molinius indus ir medinius šaukštus. Kartu – begalę istorijų
apie žemaitiškas tradicijas ir papročius.
Kaip
pasigaminti falafelius ir kitos Izraelio virtuvės paslaptys. Suši
gaminimo pamoka dviems. Šokolado šou. Svetingos Gruzijos patiekalai.
Kaip kurti ir dekoruoti tortus?.. Tokių ir panašių kursų bei mokymų
įvairiose kulinarijos studijose Lietuvoje gausu. Regis, pasaulio puodai
užkariauja lietuviškas virtuves. Tačiau kuo daugiau pasaulio
išragaujame, tuo labiau, regis, stiprėja noras atsigręžti atgal į
senuosius receptus ir tradicinę virtuvę, o draugus užsieniečius
nustebinti patiekalais, kurių daugiau nėra jokioje kitoje pasaulio
šalyje. O patys ar gerai žinome tradicinių lietuviškų patiekalų skonį?
Krosnyje kepta kopūsto galva
Suvalkijos dalis Zanavykija, apimanti Šakius, turi tokį turtingą ir
pilvą glostantį paveldą, kad kartą tų valgių paragavus norisi pakartoti
ir kitiems rekomenduoti. Zanavykų stalo karalienė – krosnyje kepta mėsa
įdaryta kopūsto galva! Skoniu šis patiekalas primena balandėlius, o
išvaizda tikrai daro garbę šeimininkėms. Jo paragausite užsisakę
edukacinę programą „Zanavykų ragaučius“.
Kurtuvėnų regioninio parko atliktų kraštotyrinių tyrimų metu, buvo
surinkti šio krašto tradicinių patiekalų receptai. Vienas iš įdomiausių –
5 dienas brandintas kumpis, kuris nuo seno būdavo ruošiamas per
didžiąsias šventes. Vienintelio Lietuvoje kelias dienas brandinto kumpio
su karšta bulve, kastiniu ir kopūstais galima paragauti Kurtuvėnų
svirne. Patiekalas tiekiamas su pristatymu ir pasakojimais.
Grikiai pietų Lietuvos gyventojams nuo senų laikų buvo labai
svarbūs. Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik
maistas, bet ir vaistas. Išmokti kepti tradicinį dzūkų pyragą – grikinę
babką – ir jos paskanauti galima čia:
Bulvių plokštainis tikrai nėra vienintelis karalius bulvinių
patiekalų karalystėje. Dzūkai į nieką neišmainytų savo tradicinių bandų.
Jos kepamos iš tarkuotų bulvių, kurios dedamos ant džiovintų kopūstų
lapų ir šaunamos į duonkepį. Valgomos su „daryciniu“, gaminamu iš
naminės varškės ir grietinėlės. Bandas išbandykite čia:
Neapsirikite – yra daug
skirtumų tarp žuvies sriubos ir tradicinės žuvienės! Sakoma, kad
autentiškiausi pastarosios receptai – Pamario krašte arba ežeringoje
Aukštaitijoje.
Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią
Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas
gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite su žvejybos Kuršių
mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste.
Linksminsitės, mokysitės lietuvininkų tarmės, ragausite dreverniškių
žuvienės, O tada plauksite Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu
laivu – reisine „Dreverna“.
O gal į kulinarinį kruizą „Žuvies kelias“? Tai – kulinarinis
vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno
delta, Minija, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu galima grožėtis
pamario gamta, aplankyti krašto lankytinus objektus, susipažinti su
laivadirbyste, žvejybos istorija, ir, svarbiausia – paragauti žuvies
kulinarinio paveldo patiekalų. Kruizo metu vaišinsitės Pamario krašto,
Mažosios Lietuvos gastronomija: vietinių vandenų šešių rūšių rūkyta
žuvimi, žuviene. Skanausite „Karališkąjį karpį“, kitus žuvies patiekalus
bei mėgausitės desertu – „kafija“, „šišioniškių vofeliais“, pyragais ir
kitais tam kraštui būdingais patiekalais.
„Rupūs miltai, kokie gardūs blynai!“ – dažnai girdi malūnininkas.
Vieno malimo (rupių) miltų blynų – senovinio patiekalo, pripažinto
tautiniu paveldu, – kviečia paragauti Šlyninkos vandens malūno amatų
namai. Smetoniški blynai kepami ant žarijų, patiekiami su namine
grietine, uogiene arba spirgučių padažu.
Kad ir kokią reputaciją Lietuvoje turi bulvė, jos patiekalai ant
lietuviško stalo tebekaraliauja. Regionai siūlo ne bet kokio, o krosnyje
kepto bulvių plokštainio (kugelio)! Padegustuoti jo galite čia:
„Gerą girą gera gerti“. Taip pavadintoje edukacinėje programoje
dalyviai sužino, kas senaisiais laikais buvo vadinama „rūgštele“, kurios
turėdavo kiekviena šeimininkė jau XVI a. Pasakojama, kaip gira
atsirado, atskleidžiamos gamybos proceso paslaptys. Kiekvienas išgirsta
apie giros naudingąsias, gydomąsias savybes, išmoksta greitakalbių,
įvairų su ja susijusių prietarų. Galiausiai degustuojama keleto rūšių
gira, supažindinama su jos gamybos procesu.
Kelmės rajone galima sudalyvauti išskirtinėje edukacinėje
spragamoje „Piligrimų gira“, kurios metu supažindinama su giros rūšimis,
jos gamyba. Edukatorius – persirengęs vienuoliu.
Be silkės su karštomis bulvėmis (ar šilkine koše!) neįsivaizduojama
nei viena žemaičių kulinarinio paveldo degustacija, kaip ir be degintos
silkės sriubos – cibulynės. Prisėsti už nuo tradicinių žemaitiškų
patiekalų lūžtančio stalo kviečia:
Girdėjote
posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties
garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima
išmokti.
Daugelis vaikų ir suaugusiųjų nepažįsta vaistinių augalų, nežino jų
pritaikymo kasdieniniame gyvenime, sveikatos stiprinime. Programoje
„Senosios žolininkystės tradicijos“ supažindinama su žolininkystės
tradicijomis, dažniausiai vartojamomis vaistažolėmis ir jų savybėmis.
Dalyviai gali pauostyti, paragauti, apžiūrėti įvairius vaistinius
augalus, degustuoti jų arbatas. Dalyviai išmoksta atpažinti vaistinius
augalus, juos panaudoti savo reikmėms.
„Arbatos kelias Anykščiuose” – tai pažintinės programos vaikams ir
suaugusiems apie augalus, sveikatą ir skonius. Jose – sertifikuotų
Tautinio paveldo vaistažolių paruošimas ir degustacija, mišiniai
organizmo valymui; lietuviškos kavos skrudinimas ir degustacija
(kiaulpienės šaknų kava, morkų kava, gilių kava, gudobelės sėklyčių
kava).
Jeigu tradicinė
lietuviška virtuvė visgi atrodo nuobodi, pabandykite paspėlioti, kokio
skonio galėtų būti kropeliai, gliumzinis pyragas, paskenduolės sriuba,
pagrabinės bandelės, kleckai, zaptė, keptas alus, kafija ar vofeliai?
Čiulkis
Šis žemaitiškas patiekalas unikaliu pavadinimu – „Čiulkis“ – yra iš
kanapių, svogūnų, duonos minkštimo ir žiupsnelio druskos susidedantis
patiekalas.
Seniau Kupiškio krašte į laidotuves susirinkusieji būdavo vaišinami
specialiomis bandelėmis. Jų kepimo tradiciją atgaivino Adomynės dvaras.
Pagrabinės bandelės – sertifikuotas kulinarinis paveldas. Jos
patiekiamos šiltos su šiltu padažu. „Smagu širdžiai, gardu pilvui“
edukacijos metu žmonės gali patys pasigaminti ir paskanauti žymiųjų
bandelių.
Taip vadinamos vieno kąsnio spurgytės – zanavykų krašto kulinarinis
paveldas. Jų galima paragauti dalyvaujant teatralizuotoje ekskursijoje
po Gelgaudiškio dvarą, kai svečius pasitinka dvaro ponia, pasakoja dvaro
istoriją, supažindina su unikalia rūmų puošyba (secesija), su 19-20 a.
pradžios gyvenimo būdu dvare. Antroji dvaro ponia ir kviečia pasimokyti
nuotaikingų dvaro šokių – vedama pamoka. Tai šokiai, kurių choreografija
nesudėtinga, jie pritaikyti įvairaus amžiaus žmonėms. Po šokių pamokos
pažintinė ekskursija tęsiama toliau. Terasoje visi vaišinami 3 rūšių
dvaro sūriu, kropeliais, kakava, kava, arbata arba namine gira,
pasakojama apie dvaro virtuvę.
Gal vofelių (vaflių) ar pyrago prie šišioniškių kafijos (kavos iš
miežių, kviečių ar gilių)? Tokios vaišės – sudedamoji edukacijos
„Lietuvininkų kulinarinis paveldas“ dalis. Užsiėmimo metu pristatomi
unikalūs Klaipėdos krašto buities ir gyvenimo fragmentai, didžiausias
dėmesys skiriamas Mažosios Lietuvos kulinariniam paveldui.
Pasirodo, ši sriuba intriguojančiu pavadinimu buvo būdinga prie
Sartų ežero gyvenusių žmonių virtuvėje. Dabar jos galima paragauti
užsisakius kulinarinį maršrutą po Rokiškio kraštą. Šalta „Paskenduolės“
sriuba iš rūgštaus pieno su virta bulve tiekiama ant plausto,
plaukiojant po Sartų ežerą.
Kulinarinis maršrutas po Rokiškio kraštą vingiuoja ir pro Jūžintų
miestelį, kuris unikalus savo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir joje
išlikusiomis autentiškomis vienuolių celėmis. Būtent šiame miestelyje
galima įmerkti ūsus į keptinį alų, t.y. išskirtinai moterų kadaise
gamintą alų, kurio gamyboje vietoj salyklo naudojami keptos duonos
kepalai.
Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimas – kleckai
(ruginiai virtiniai su lašinukais ir raugintais kopūstais). Joniškio
rajone paskutinį rugsėjo savaitgalį kasmet rengiama ir Kleckų puota.
Zaptė – taip pat Žiemgalos kulinarinio paveldo dalis. Juk ne be
reikalo kadaise Žagarėje galiojo įstatymas, jog kiekvienas miestelio
ponas savo sodyboje turi pasodinti po du vaismedžius, o vienas jų –
būtinai vyšnia. Pasmaguriauti zapte galima Žiemgalos kulinarinio paveldo
asociacijos organizuojamoje edukacijoje-degustacijoje.
Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo skanėstas – gliumzinis
(varškės) pyragas. Jo paskanauti galite Lietuvos pamario gyvenvietėje
Drevernoje, kur rengiama išskirtinė edukacinė pramoginė programa.