Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai. Antrasis pasaulinis karas: prisiminimai kaip įspėjimas

05/08/2020

Publikuojame atvirą laišką, parašytą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų Lino Linkevičiaus, Edgaro RInkevičiaus, Urmo Reinsalu ir Dmytro Kulebos. Šis laiškas buvo išspausdintas Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine”.

Šiais metais minėdami 75-ąsias karo veiksmų Europoje pabaigos metines, pirmiausia pagerbiame tuos, kurie kovojo ir galiausiai nugalėjo nacizmą. Prisimename ir dešimtis milijonų nekaltų karo aukų, įskaitant ir šešis milijonus Holokausto metu nacių ir jų kolaborantų sunaikintų žydų.

Antrasis pasaulinis karas, kurio pagrindinių mūšių arena buvo tapusi Europa, buvo didžiausias, brutaliausias ir kruviniausias karas gyvojoje žmonijos istorijoje. „Daugiau niekada“ – tokią pagrindinę pamoką iš jo išmokome. Būtent ši žinia skatina humanizmo idėjas, nepakantumą konfliktams ir taikos siekius, veda į bendradarbiavimą ir solidarumą.

Šie idealai pradžioje buvo keliami tik vakarinėje Europos dalyje, kurios nepalietė sovietų įtaka. Šiame regione demokratijos vertybės paėmė viršų ir suformavo tokią Europos Sąjungą, kokią turime šiandien.

Nepaisant visų Antrojo pasaulinio karo žiaurumų, mūsų demokratiniai ir humanistiniai idealai nurungė totalitarizmą. Kad ir kaip būtų gaila, pasibaigus kruvinajam konfliktui, Niurnberge buvo teisiamas tik nacistinis režimas ir jo ideologija. Už jo nusikaltimus atsakingi asmenys stojo prieš teismą ir išgirdo nuosprendžius. Tuo tarpu Sovietų Sąjunga, kuriai vadovavo ne mažiau totalitarinė komunistų partija, kaip viena iš nugalėtojų tapo nuolatine Jungtinių Tautų saugumo tarybos nare.

Daugelį metų pergalę Antrajame pasauliniame kare sovietų režimas naudojo šalies vykdomai politikai pateisinti. Jis kolektyviai eksproprijavo milijonų nacistus nugalėjusių sąjungininkų, įskaitant ir daugiatautės Raudonosios armijos, karių žygdarbius. Tiek Sovietų Sąjungos, tiek Rusijos pastangos sumenkinti kitų tautų kančias ir indėlį, siekiant karo pabaigos, yra nepriimtinos.

Visos mūsų šalys, per kurias fronto linija ritosi net du kartus – iš pradžių į rytus, o vėliau atgal į vakarus – karo metu buvo žiauriai nuniokotos.

Neturime pamiršti, kad 1939 m. Sovietų Sąjunga įstojo į Antrąjį pasaulinį karą kaip nacistinės Vokietijos sąjungininkė. Kartu su Molotovo-Ribbentropo paktu pasirašytuose slaptuosiuose protokoluose Hitleris ir Stalinas tarpusavyje pasidalino Europą. Šis planas ir sudarė sąlygas pradėti karą. Mes griežtai smerkiame bet kokius bandymus pateisinti šį paktą teigiant, kad tuo metu jis buvo laikomas neišvengiamu ir strategiškai tikslingu.

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų režimas pasinaudojo suirute ir status-quo pokyčiais kontinente, kad prieš pačios Europos valią padalintų ją į dvi stovyklas: demokratines valstybes vienoje pusėje ir totalitarinio sovietų režimo pavergtas tautas kitoje pusėje.

Nors ginklai Europoje nustojo žvangėję 1945 metais, Vidurio ir Rytų Europos tautų priespauda tęsėsi. 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo ir neteisėtai aneksavo Latviją, Lietuvą ir Estiją. Baltijos šalims ilgi karo metai neatnešė laisvės ir gerovės. Jie atnešė politines represijas ir prievartinius trėmimus. SSRS brutaliai malšino pasipriešinimo judėjimus. Labai panašus ir Ukrainos likimas. Aktyviai ir pasyviai besipriešindami, mūsų žmonės parodė, kad nenurims tol, kol mūsų tautos nebus laisvos ir kol nebus atkurta tarptautinė tvarka.

Tokį likimą išgyvenusioms tautoms laisvė ir nepriklausomybės atkūrimas tapo įmanomi tik prieš 30 metų, kai griuvo Berlyno siena ir galų gale žlugo Sovietų Sąjunga.

Labai apmaudu, kad praėjus vos keliems dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, esame priversti stebėti naujus Rusijos bandymus užmaskuoti Stalino ir jo režimo nusikaltimus, ignoruoti žmogaus teisių pažeidimus ir kurti režimą, už kurio vairo stovi vienintelis visagalis lyderis. Šiandien matome, kaip su nauju užsidegimu Europą stengiamasi padalinti į atskiras interesų zonas ir begėdiškai naudojama jėga, bandant aneksuoti suverenios valstybės teritoriją.

Pasitelkdama iš anksto apgalvotą agresiją prieš Sakartvelą 2008 m. ir prieš Ukrainą 2014 m., Rusija grubiai pažeidė Europos saugumo struktūrą.

Vietoje to, kad pripažintų, jog pergalė prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare buvo sąjungininkų ryžto ir pasiaukojimo išdava, Rusija Antrojo pasaulinio karo kultą pavertė manipuliacijos įrankiu. Kremlius yra pasiryžęs kurti istorinius mitus, tokiu būdu bandydamas paneigti jam neparankią istorinę tiesą.

Šis nenuoširdus, nieko bendro su juo neturinčių žmonių išnaudojamas pergalės kultas yra kritusiųjų atminimo paniekinimas. Savo šalyse mes pagarbiai nulenkiame galvas, su liūdesiu prisimindami kare žuvusius artimuosius. Mes atsimename jų kančias ir pagerbiame jų auką mūsų visų labui.

Masinės karo aukų kapavietės ragina mus dar kartą ištarti „Daugiau niekada!“ Karo žiaurumai padėjo pamatus Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai. Susigrąžintas tikėjimas bendradarbiavimo galia padovanojo mums Schumano deklaraciją, galiausiai atvedusią prie Europos Sąjungos susiformavimo. Šią iškilmingą dieną lai prisiminimai tampa mums įspėjimu.

Vertimą į anglų kalbą galite rasti ČIA.

Parašykite komentarą

Rėmėjai