Netradiciniai mokslo metai baigėsi ir San Francisko „Genio” lituanistinėje mokykloje

Gegužės 16 dieną baigėsi San Francisko šeštadieninės lituanistinės „Genio“ mokyklos mokslo metai. Kaip ir visada, susirinko gausus būrys mokinių ir jų šeimų. Tik šįkart prie kompiuterių ekranų, o ne mokykloje. Įdomūs metai buvo. Prasidėjo labai tradiciškai, su ledais ir šypsenomis, su šventėmis, šokiais, dainomis. Tiek daug planų įgyvendinta, tiek daug dar buvo likę. Vaikai įtemptai ruošėsi Nepriklausomybės Dienos paminėjimui, salė buvo papuošta, programa sudaryta. Juk neeilinė šventė – 30 metų laisvės! Aštuntokai ruošėsi savo paskutiniam skambučiui, paskutiniam egzaminui, išleistuvėms. Ir tada viskas sustojo. Ne tik mums, bet ir visam pasauliui. 

Nepaisant to, mokytojos iškart kibo į darbą ir pamokos tęsėsi virtualioje erdvėje. Vaikai išties laukdavo šeštadienių, kad susitiktų su savo mokytojomis ir klasiokais, išmoko geriau dirbti internetiniame pasaulyje, mokytis kartu, bet tuo pačiu atskirai. Tiesa, tėveliai irgi turėjo padėti, nes nėra juk taip lengva išsėdėti prie to kompiuterio, kai žaisti neleidžia, bet mokytis reikia. Taip praėjo du mėnesiai, ir atnešė labai gerų rezultatų. Žinome dabar tikrai, kad mes galime daug daugiau nei patys tikėjomės; kad mokykla gali toliau gyvuoti, kad mokyklos bendruomenė stipri. 

Paskutinė mokslo metų diena prasidejo tradiciškai, su himnu ir vėliava. Ketvirtokė Sophia Solly gavo apdovanojimą už 2 vietos laimėjimą JAV LB Švietimo tarybos konkurse „Angelas Lietuvos tautodailėje”. Aštuntokas Vilius Štaraitis gavo padėką už savanoriavimą visus metus mokykloje. Vilius mokė vaikus istorijos bei kultūros. Padėkojome mokytojoms ir tėvams už tai, kad kartu dirba mokyklos labui. Kelios klasės parengė video filmukus, apie nuveiktus darbus per visus metus. Smagu buvo prisiminti ne tik klasės kasdienybę, bet ir smagiai praleistą laiką kartu. Aštuntokai paruošė savo video montažą – atsisveikinimą. Ašaros riedėjo. Juk atėjo jie į mokyklą nedrąsūs keturmečiai, o dabar dažnas jau ir mamą ar tėtį praaugo. Nuostabu buvo žiūrėti ir žinoti, kad mokykla, kartu su visa bendruomene, užaugina žmogų, kuris visa širdimi myli Lietuvą, nors ir toli nuo jos. 

Pabaigoje kartu žiūrėjome visų labai lauktą filmuką „Aš pasaulio lietuvis“. Jurgita Mažeika dar vasario mėnesį fotografavo visus vaikus su tautiniais rūbais ir jų gražius žodžius apie Lietuvą Tėvynę. Ačiū jai už tai. Filmukas buvo skirtas Nepriklausomybės dienos šventei, kuri nespėjo įvykti. Džiugu tai, kad visgi radome galimybę jį pažiūrėti kartu. Na, o viskam pasibaigus, visi dar galėjo pabendrauti virtualioje erdvėje ir atsisveikinti iki kitų metų. 

Nežinome, ką kiti metai atneš mums visiems, bet jau dabar visi laukia naujų mokslo metų pradžios. Tad iki greito!