Pirmosios knygos lietuvių kalba autoriui Martynui Mažvydui – 500 metų

1520 m. lapkričio 17 d. Laukstėnuose (netoli Gardamo, dabartiniame Šilutės r.) gimė Martynas Mažvydas, evangelikų liuteronų kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas.

Ilgą laiką Martyno Mažvydo gimimo data ir tiksli vieta nebuvo žinomos, spėta, kad iš smulkiųjų bajorų kilęs Martynas Mažvydas Vaitkūnas gimė po 1510 m. paprūsėje – Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože.

Veikiausiai mokslo troškimas Martyną Mažvydą atvedė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę. Iki 1546 m. jis gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539–1542 m. galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio (ca.1510–1545) įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas (Karaliaučiaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui 1548 m. lotyniškai rašytame laiške Martynas Mažvydas įsivardija pirmuoju tikėjimo kankiniu – protomartyr).

Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1546 m. birželio 8 d. Martyną Mažvydą pakvietė į Karaliaučių ir tų pačių metų rugpjūtį kunigaikščio lėšomis šis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. (pirmasis iš LDK studentų lietuvių). Nuo 1549 m. kovo 18 d. Martynas Mažvydas tarnavo Ragainės evangelikų liuteronų lietuvių parapijos klebonu, čia vedė ankstesnio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 1554 m. Martynas Mažvydas buvo paskirtas vyskupo vietininku – arkidiakonu Ragainės apskrityje. Taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai, rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Susirašinėjo su kunigaikščiu Albrechtu Brandenburgiečiu, laiškuose išsamiai aprašė Ragainės parapijos būklę.

Lietuviška raštija rūpintis Martynas Mažvydas pradėjo dar gyvendamas LDK. Pirmąją knygą „Katekizmusa prasti žadei…“ išleido studijuodamas Karaliaučiaus universitete. Vėliau parengė „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ (1549 m.) ir pirmąją lietuvišką bažnyčios agendą „Forma krikštymo“ (1559 m.). Didžiausias kun. Martyno Mažvydo darbas – giesmynas „Giesmės krikščioniškos“, kurį po jo mirties baigė rengti ir dviem knygomis (I dalis – 1566 m., II dalis – 1570 m.) išleido Martyno Mažvydo pusbrolis, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Baltramiejus Vilentas (ca.1525–1587). Po Martyno Mažvydo mirties taip pat liko jo parengtas rankraštinis veikalas apie Eucharistijos sakramentą (jį savo Enchiridione 1575 m. paskelbė Baltramiejus Vilentas) ir pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos „Tėve mūsų“ aiškinimu (Parafrazis, jį 1589 m. paskelbė Jonas Bretkūnas).

Lietuviška raštija rūpintis Martynas Mažvydas pradėjo dar gyvendamas LDK. Pirmąją knygą „Katekizmusa prasti žadei…“ išleido studijuodamas Karaliaučiaus universitete. Vėliau parengė „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ (1549 m.) ir pirmąją lietuvišką bažnyčios agendą „Forma krikštymo“ (1559 m.). Didžiausias kun. Martyno Mažvydo darbas – giesmynas „Giesmės krikščioniškos“, kurį po jo mirties baigė rengti ir dviem knygomis (I dalis – 1566 m., II dalis – 1570 m.) išleido Martyno Mažvydo pusbrolis, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Baltramiejus Vilentas (ca.1525–1587). Po Martyno Mažvydo mirties taip pat liko jo parengtas rankraštinis veikalas apie Eucharistijos sakramentą (jį savo Enchiridione 1575 m. paskelbė Baltramiejus Vilentas) ir pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos „Tėve mūsų“ aiškinimu (Parafrazis, jį 1589 m. paskelbė Jonas Bretkūnas).

Eidamas vos keturiasdešimt trečiuosius gyvenimo metus, kunigas Martynas Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d., buvo palaidotas Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje…

Visą straipsnį skaitykite 8diena.lt