Interviu su naujuoju užsienio reikalų ministru G.Landsbergiu
Dalijamės BNS interviu su naujai paskirtu Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu apie Lietuvos užsienio politikos tikslus ištraukomis. Visą interviu galite rasti ČIA.
– Pakalbėkime apie užsienio politiką. Iš principo, ką darysite kitaip negu darė Linas Linkevičius?
– Reikėtų pradėti nuo to, kad Lietuvos užsienio politika yra grindžiama konsensusu ir tarp rinkimų didžiulių šuolių neverta tikėtis. Užsienio politika juda ne šuoliais, o nedideliu greičiu tam tikra pasirinkta kryptimi. Tai reiškia, kad išlieka pamatiniai principai – transatlantinė partnerystė, geri santykiai su kaimynais, kurie gerbia teisės viršenybės principą. Lygiai taip pat mūsų požiūris į išliekančias grėsmes – į kaimynus iš Rytų ir dar toliau į Rytus.
Esminis skirtumas, ką galime padaryti – mes galima įsivardinti, ko mes siekiame užsienio politika. Mano supratimas toks, kad Lietuvos balsas turi būti girdimas. Kitaip tariant, Lietuvos įtakingumo galimybės užsienio politikoje – daryti, pasiūlyti pokytį, būti išgirstiems ir matyti tą pokytį.
Mums reikia koalicijų, mums reikia draugų, mums reikia dvišalių draugų ir tų draugų mes galime ieškoti galbūt ten, kur anksčiau nematėme galimybės to daryti. Galime gausinti draugų ratą, nesifiksuoti galbūt taip tik stipriai ir tiesiai į mūsų santykį su tomis valstybėmis, kur mes matome grėsmę.
Dažnas klausimas, gal ir jūs turėsit tą klausimą – koks mūsų santykis su Rusija, ar jis toliau keisis, ar bus kažkokių naujovių. Turėkime savo atsakymą į šitą klausimą. Aš nemanau, kad reikia atsakymo tuomet, kai niekas nesikeičia. Mes galime turėti daug stipresnę politiką, pavyzdžiui, į būsimą Baltarusijos demokratizacijos procesą, Rytų Partnerystę atgaivinti. Netgi galime naują politikos puslapį atversti, kai kalbame apie Rytų Azijos valstybes vietoj to, kad mes bandytume nusipoliruoti labai tikslų santykį į tas valstybes, kurios kelia nacionalinio saugumo iššūkių.
– Norėčiau detalizuoti. Pasakėt, kad jums svarbu geri santykiai su kaimynais, kurie gerbia teisės viršenybės principą. Ar Lenkija šiandien gerbia teisės viršenybės principą?
– Sakinys apie teisės viršenybę nebuvo skirtas Lenkijai, jis buvo skirtas pirmiausia Baltarusijos režimui. Europos Sąjunga yra valstybių, kurios yra demokratinės, sąjunga. Čia yra mūsų pamatinė prielaida. O siena, kuri yra nuo mūsų į Rytus, yra labai ryški. Mes kartais sudvejojame, ar čia yra panašumų – galbūt kokia Vengrija, jos sprendimai gali kartais priminti mums nebūtinai demokratiškos valstybės principus. Bet vis dėlto, mes suprantame, kad siena į Rytus demarkuoja ganėtinai ryškų kultūrinį pokytį. Lietuva yra demokratinių valstybių sąjungoje ir joje liekant, joje būnant prisideda, kad ji stiprėtų.
– Visgi perklausiu apie Lenkiją. Europos Komisija sako, kad Lenkijos Vyriausybė pažeidžia teismų, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų nepriklausomumą. Lenkijos valdžia su tuo kategoriškai nesutinka. Kuri pusė yra teisi, Jūsų matymu?
– Aš nenorėčiau būti arbitru tarp ES ir Lenkijos. Mes, būdami artimi draugai su Lenkija, stebime situaciją, kartais ją stebime su susirūpinimu ir nesakau, kad turime džiaugtis visomis naujienomis, kurios mus pasiekia iš Varšuvos. Bet tai nepakeičia esminio, pamatinio principo, kad vis dėlto Lenkija yra mūsų artimiausias draugas. Ta strateginė partnerystė, kuri kurta šimtmečiais, negali būti išlukštenta į kitokį santykį per vienerius metus ar netgi per dešimtmetį. Mus sieja daugiau negu tik vienadienė politika, mūsų istorinis santykis ir dvasinis ryšys yra kur kas gilesnis, ateinantis iš gilių istorijos puslapių. Tas santykis grįstas abipuse atsakomybe tą santykį išlaikyti, saugoti, puoselėti, bet tai nereiškia, jog turime nematyti, kad kartais gali būti tam tikrų iššūkių vienoje ar kitoje valstybėje.
– Jeigu Jums ateis pasirinkimas, kai turėsite priimti sprendimą, kaip suderinti europinių vertybių puoselėjimą ir gerus santykius su Lenkija, balsuojant ES Taryboje dėl galimų sankcijų Lenkijai, kaip balsuosite – už, prieš, susilaikysite?
– Jūsų klausimas gal būtų aštriau skambėjęs, jeigu nebūtų ES įrodžiusi, kad geba kompromisu spręsti kylančius iššūkius. Prieš keletą dienų rastas kompromisas, kuris padėjo tiek Briuseliui, tiek Lenkijai, iškėlus teisės viršenybės problematiką, rasti teisingą kompromisą, kuris tiko abiem pusėms. Dabar valstybės turės galimybę pasinaudoti Atsigavimo fondu. Man rodos, reikia suprasti esminį principą – ES yra kompromisu grįsta sąjunga. Kartais antraštės parodo mums, kad „Brexito“ atveju ar Lenkijos klausimu diskusija užaštrėja iki raudonumo – įkaitusi geležis net šnypščia, bet staiga išaušta rytas ir paaiškėja, kad institucija, kuri gerbia kiekvieną diskusijoje dalyvaujančią pusę, randa kompromisą. Išeina visi truputį pralaimėję, bet daugmaž patenkinti bendru rezultatu. Aš tuo kliaunuosi, nes tikiu ES, kuri yra grįsta kompromisu.
– Atsakyme į įžanginį klausimą užsiminėte apie paramą demokratinei Baltarusijai. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina įvesti sankcijas Baltarusijos trąšų kompanijai „Belaruskalij“, kuri yra svarbi Klaipėdos uostui. Ar ketinate inicijuoti „Belaruskalij“ įtraukimą į europinį sankcijų sąrašą?
– Dabar baigiamas tvirtinti trečiasis sankcijų paketas, Lietuva aktyviai dalyvavo rengiant tą sąrašą. Aš manau, kad mes ir ateityje vienašališkai nesiimsime to sąrašo formuoti, bet ieškodami bendro sutarimo ES tikrai dalyvausime aktyviai, jeigu atsiras būsimieji sąrašai. Dabar yra šiokių tokių kalbų ir apie ketvirtąjį sankcijų paketą, jeigu situacija Baltarusijoje nesikeičia. Ar šiame etape aš galėčiau pasakyti dėl vienos ar kitos konkrečios įmonės? Turbūt dar yra ankstyvas laikas. Kai pradėsime naują derybų etapą, tada bus aiškiau, apie kokias įmones galime kalbėti.
– Kokie esminiai kriterijai lemtų Jūsų apsisprendimą? Kokia ekonominė žala Lietuvai būtų priimtina tam, kad būtų galima nubausti Aliaksandro Lukašenkos režimą?
– Pirmiausia turime pažiūrėti, kokio efekto siekiame. Mano supratimu, turi būti išnaudoti visi instrumentai, kurie apriboja apie asmenų teisę atvykti į ES. Europiniai sąrašai dabar yra, švelniai tariant, nedidelės apimties, manau, kad jie tikrai galėtų būti plečiami. Lygiai tas pats galioja tų asmenų finansiniams ištekliams, kuriuos jie turi ES, tiek Lietuvoje. Reikia nesustoti, kad įvedamos sankcijos ir paliekama valstybių narių atsakomybei pačioms aiškintis, ar jos turi tų išteklių savo šalyje ar neturi.
Aš raginu mūsų finansines institucijas, jeigu tai nėra padaryta dar iki šiol, tiesiog patikrinti, ar tie asmenys, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašus, neturi Lietuvoje finansinių išteklių. Lygiai taip pat Lietuva gali kreiptis ir į kitas valstybes nares paklausiant to paties klausimo, kad tos sankcijos neliktų tik popieriuje, neliktų vieno balsavimo išdava, bet būtų realiai veikiantis instrumentas, kuris iš tikrųjų keistų elgseną, kad Minske sprendimus panaudoti jėgą prieš taikius protestuotojus priimantys žmonės jaustų, kad sankcijos yra su dantimis.
– Kokia bus Jūsų strategija dėl Astravo atominės elektrinės?
– Principinė nuostata, su kuria dalyvavome rinkimuose ir kuri išliko tiek koalicijos sutartyje, tiek Vyriausybės programoje, yra tokia, kad Astravo elektros energija neturi būti prekiaujama komerciškai. Dabar mūsų siekis tiek diplomatinės tarnybos, tiek ir Energetikos ministerijos, yra užtikrinti, kad dokumentai, reguliuojantys prekybą ir elektros patekimą, atitiktų šią nuostatą, kitaip tariant, kad Lietuvos infrastruktūra, laidai, elektros energijos kaupimo instrumentai nebūtų naudojami komerciškai Astravo energijai saugoti. Tam yra parengta alternatyvi metodologija, mėginsime įtikinti Baltijos valstybes tokiam mūsų siūlymui.
Rėmėjai
