JAV įsitvirtinęs valgomų mandalų meistras svajoja visam laikui grįžti į Lietuvą

Los Andžele gyvenantis freskų ir mandalų meistras Rolandas Dabrukas (42 m.) atsimena, kaip metus pragyvenęs Amerikoje vieną vasaros dieną atostogavo gražioje saloje ir atsisėdo piešti, ką matė prieš akis. Pamačiusi jo piešinį viena moteris labai jį pagyrė ir pasisiūlė sumokėti 100 dolerių. Rolandas pasakė, kad tai tik eskizas, kurį mielai padovanos, bet moteris vis tiek pageidavo užmokėti – juk žmogus dirbo. Štai tada dailininkas pamanė, kad tikrai reikia likti JAV, kur žmonės turi galimybių ir noro sumokėti už meną, net ir už eskizą.

Piešti Rolandas labai mėgo nuo mažens – kai tik paėmė pieštuką į rankas, tai ir nebenorėjo jo paleisti. Nusijuokė, kad įtakos turėjo ir jo iš mamos perimta pavardė – Dabrukas rusiškai reikštų „dobryje ruky“, tai yra, „geros rankos“. Jo mamos giminėje yra ne vienas menininkas, skulptorius, dėstytojas, na, o mama labai gražiai išpiešia velykinius margučius.

Iš Druskininkų krašto kilęs Rolandas baigė Šiaulių universitete dailės ir darbų pedagogiką, po to 2001 m. išvyko į JAV. Pradžioje intensyviai mokėsi anglų kalbos, po to įstojo į dailės magistrantūros studijas. „Ten manęs paprašė mano darbų „portfolio“, o aš tokio neturėjau, Lietuvoje tais laikais jo dar nebuvo prašoma. Na, bet jį susikūriau, įstojau, daug mokiausi ir studijas baigiau“, – atsiminė Rolandas. Mokslus baigė su pagyrimu, išsiuntė gyvenimo aprašymą, pretenduodamas į dėstytojo (angl. „art instructor“) darbą, ir jį iš karto gavo. „Matyt, gimiau po laiminga žvaigžde“, – prasitarė Rolandas. Beje, pastebėjo, kad meno specialybių dėstymas Lietuvoje ir JAV siek tiek skiriasi – Lietuvoje viskas vyksta rimčiau, labai stipri akademinė pusė, o JAV į viską bandoma žiūrėti per žaidimą – gal taip lengviau viskas įsimenama. Rolandas stengiasi laviruoti, bet turbūt labiau primena lietuviškus dėstytojus.

Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt