Karstas prie sovietų ambasados ir įspėjimas Baltiesiems rūmams: JAV lietuviai papasakojo, kas Sausio 13-ąją vyko už Atlanto

„Meldėmės, kad viso pasaulio akivaizdoje sovietai neišdrįstų lietuvių žudyti“, – prisimena Sausio įvykius už Atlanto stebėjusi Onilė Vaitkus-Šeštokas. Sužinojus apie pralietą kraują ir aukas, ją, kaip ir daugybę JAV lietuvių, užplūdo sunkiai nusakomos emocijos. Tuo metu aktyviai už Atlanto veikę tautiečiai portalui LRT.lt papasakojo, kokią reakciją Sausio 13-oji sukėlė JAV ir kaip jie kovojo už Lietuvos laisvę būdami toli nuo tėvynės.

Vežė prie sovietų ambasados medinį karstą

Onilė Vaitkus-Šeštokas buvo viena iš aktyvių JAV lietuvių, kovojusių ir palaikiusių Lietuvos nepriklausomybės siekį už Atlanto. 1990-aisiais ji buvo viena iš Lietuvos laisvės komiteto iniciatorių Baltimorės mieste.

„Mūsų grupė su Vašingtono ir Filadelfijos lietuviais važiuodavome autobusais ir automobiliais rengti demonstracijų prie Baltųjų rūmų, prie sovietų ambasados, į JAV Kapitolijų ir prašėme Amerikos senatorių bei Kongreso narių pagalbos Lietuvos nepriklausomybei“, – sako pašnekovė.

O. Vaitkus-Šeštokas prisimena, kaip stebėjo prie Seimo rūmų, televizijos bokšto budinčių lietuvių minią ir koks jausmas apėmė išvydus link televizijos bokšto važiuojančius sovietų tankus.

„Sausio 13-ąją išsipildė mūsų baimė, kad sovietai gali bandyti užspausti Lietuvą. <…> Bijojome ir žinojome, kad gali būti žiauru, kad neginkluotus lietuvius tankai sutraiškys. Meldėmės, kad viso pasaulio akivaizdoje sovietai neišdrįstų lietuvių žudyti.

Skubiai skambinome vienas kitam, kitiems lietuviams aktyvistams, planavome, kaip mes Amerikoje, atsiskyrę nuo Lietuvos per didelius vandenynus ir žemynus, galime lietuviams padėti šitoje kritiškoje padėtyje“, – dėsto JAV lietuvė.

Pasak O. Vaitkus-Šeštokas, išgirdus apie žuvusiuosius, emocijos maišėsi – užplūdo ir pyktis, ir liūdesys. „Širdys plyšo, kad nekalti lietuviai, kurie troško laisvės, buvo taip žiauriai tankais sutraiškyti. <…> Piktumas ant prezidento Busho (kalbama apie George`ą Herbertą Walkerį Bushą – LRT.lt), kad jis neužstojo Lietuvos prieš Gorbačiovą.

Sausio 13-osios smurtas Lietuvoje vyko 7 valandomis anksčiau, negu mūsų laikas Baltimorėje, tad kai sužinojome apie Sausio 13-osios aukas Lietuvoje, susiorganizavome per naktį ir su mediniu karstu važiavome į Vašingtoną, surengėme demonstraciją prie sovietų ambasados. Susirinko ir kroatų, rumunų, lenkų, kitų tautybių atstovų paremti Lietuvos nepriklausomybės“, – pasakoja O. Vaitkus-Šeštokas.

„Sugniaužtomis širdimis laukėme, kaip viskas baigsis“

Ką jautė stebėdama Sausio įvykius Lietuvoje, prisimena ir JAV lietuvė Danelė (Diana) Vidutis. Pašnekovė pabrėžia, kad jos tėvai, kaip ir daugelis kitų iš Lietuvos karo metais pasitraukusių tautiečių, visą gyvenimą ilgėjosi prarasto krašto ir būdami JAV ryžtingai kovojo už jos laisvę. Tad ir ji pati, nors gimė jau už Atlanto, stebėjo Lietuvos žingsnius nepriklausomybės link.

„Apie Sausio 13-osios įvykius mes sužinojome ne atsitiktinai, staiga, mes sekėme viską jau 50 metų“, – dėsto JAV lietuvė.

Tuo metu D. Vidutis tėtis Vytautas Bieliauskas buvo pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, kaip pažymi pašnekovė, nuolatos palaikęs ryšį su Vytautu Landsbergiu ir diplomatu Stasiu Lozoraičiu, tad natūralu, kad jų šeimai buvo svarbi kiekviena naujiena apie situaciją Lietuvoje.

Visą straipsnį skaitykite LRT.lt