Dalia Henke: Dėmesys žmonėms – svarbiausias dėmuo diasporos politikoje

Neseniai paminėję Sausio 13-osios 30-metį, dar kartą prisiminėme Laisvės gynėjus ir jų aukos prasmę bei esmę. Už laisvę ir demokratiją reikia ne tik kovoti, bet ir ją GINTI. Ypač tai svarbu šių dienų kontekste, žvelgiant į kaimynus baltarusius, ukrainiečius, taip pat – pastarųjų savaičių Rusiją ar net JAV, kai buvo šturmuojamas Kapitolijus.

Ar prieš tris dešimtmečius apginta laisvė bus gyvybinga, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – ir Lietuvoje, ir išeivijoje. Būdama ES ir NATO, Lietuva turi vienas geriausių savo istorijoje sąlygų stiprėti ir klestėti. Kartu – ir patirti grįžtamosios migracijos augimą.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) vienija jau 51-oje valstybėje esančias lietuvių bendruomenes, Lietuvos patriotus ir mūsų šaliai atsidavusius žmones, veikia daugiau kaip 230 lituanistinių mokyklų, kelios dešimtys tautinių šokių kolektyvų, chorai, teatrai, sporto klubai, sielovada, bibliotekos. Tai tik trumpa lietuvių bendruomenių veiklos santrauka.

Lietuvybės puoselėjimo veiklą skatina ir jau 26 metus veikianti Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB komisija, orientuota į Lietuvos ryšius su išeivija ir bendras pastangas kurti globalią, modernėjančią Lietuvą.

Esame dėkingi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei, visai Seimo valdybai ir visiems Seimo nariams, kurie, skaičiuojant nuo 1995-ųjų, kai buvo įkurta ši komisija, pirmą kartą istorijoje vieningai balsavo už komisijos tęstinumą. Vieningai toliau rašoma šios unikalios ir svarbios komisijos istorija ir sklandžiai pradedamas darbas, nors ir pandemijos sąlygomis.

Kokie gi bus šios komisijos veiklos prioritetai įgyvendinant diasporos politiką? Esminis ir svarbiausias tikslas – dėmesys žmonėms.

Tris šio tikslo aspektus reikėtų išskirti kaip ypatingos svarbos:

1. Dėmesys lituanistiniam švietimui, kultūrai.

Atsižvelgiant į skaitmenizavimą ir inovacijas šioje srityje, pereinant prie virtualių lituanistinių pamokų, virtualaus lietuvių kalbos mokymo, būtina į tai investuoti ir pritaikyti inovacijas.

Taip pat būtina skirti daugiau dėmesio tėvams, įkvepiant juos suprasti lietuvių kalbos mokymosi svarbą jų vaikams, jiems reguliariai ir įtaigiai pateikiant moksliškai grįstus argumentus.

Taip pat svarbu skatinti užsienyje veikiančių šokių kolektyvų, chorų ar teatrų veiklą. Motyvuoti jų vadovus ir suteikti sąlygas jiems užmegzti ryšius su kolegomis iš viso pasaulio ir reguliariai savo žinias tobulinti Lietuvoje, nors veikla ir grįsta visuomeniniais pagrindais.

2. Dėmesys užsienyje gyvenančių lietuvių pilietiškumui skatinti. Ir ne tik per rinkimus.

Pasižiūrėkime į pilietiškumo sąvoką plačiau: tai ir aktyvus dalyvavimas valstybės valdyme, jo kontrolėje, reikalui esant ir ginant ar garsinant Lietuvos vardą, domėjimasis ir rūpinimasis Lietuvos aktualijomis, savanoriavimas.

Jeigu kalbame apie pilietiškumo skatinimo aspektą, noriu pasidžiaugti, kad pirmą kartą Lietuvos parlamento istorijoje turime vieną Pasaulio lietuvių apygardoje užsienyje balsavusių Lietuvos Respublikos piliečių išrinktą Seimo narę – Aušrinę Armonaitę.

Pasaulio lietuvių apygardoje buvo renkamas vienas, o gavome, drįstu teigti, mažiausiai penkis, iš jų beveik visi – mano minėtos komisijos nariai. Tai Rūta Miliutė, Andrius Bagdonas, Linas Jonauskas ir komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Dar kartą sveikiname visus juos ir džiaugiamės, kad garbingai dalyvavote rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje ir tapote mūsų draugais bei diasporos ekspertais. Buvo be galo įdomūs politiniai debatai, organizuoti visame pasaulyje įvairių lietuvių bendruomenių. Pasidžiaugsiu, kad vieninteliai, kurie vyko gyvai, buvo Berlyne, man pačiai su komanda teko juos organizuoti.

Džiaugiuosi, kad šios komisijos darbe nebe naujokai yra ir kiti gerbiami Seimo nariai – Stasys Tumėnas ir Vytautas Juozapaitis, turintys didelę patirtį ir jau tapę išeivijos ekspertais, PLB draugais.

Esame tikri, kad vienas svarbiausių komisijos veiklos leitmotyvų bus ir pilietybės išsaugojimo klausimas, kurį akcentuojame jau dešimtmetį.

Visą straipsnį skaitykite LRT.lt