Kaip ir iš kur atsirado Valentino diena

Valentino diena arba Šv. Valentino diena švenčiama vasario 14 d. Ji vadinama įsimylėjėlių arba meilės diena.

Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Tiesa, iki šių dienų nėra išlikę tikslių, istoriškai patvirtintų faktų, tačiau yra ne vienas pasakojimas, atkeliavęs iki šių dienų. Vienas iš jų pasakoja, kad vyskupui Valentinui tebekalint kalėjime, vienas iš prižiūrėtojų turėjo neregę dukrą, kuriai vyskupas Valentinas buvo lyg ir akys į pasaulį. Jis jai rašydavo laiškus, kuriuose ir pasirašydavo – „tavo Valentinas”. Per tuos laiškus mergaitė tarsi įgijo galimybę pamatyti tokį pasaulį, kokį mato regintys žmonės. Įvyko stebuklas ir mergaitė praregėjo.

Iš tiesų, vasario 14d. pasirinkta Šv. Valentino diena ne atsitiktinai, nes nemažai minėjimų, šventųjų dienų, globėjų turi tam tikrus atitikmenis, atėjusius iš antikinių laikų. Yra žinoma, kad Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje vasario 15d. buvo švenčiama meilės, vaisingumo ir pavasario šventė. Ši šventė (Lupercalia) buvo švenčiama gan audringais, kartais net ir su erotiniais elementais. Ir kada krikščionybė oficialiai įsigali, Šv. Valentinas buvo parenkamas šios dienos išvakarėse (vasario 14d.), kaip meilės ir įsimylėjėlių globėjas.

Oficialios žinutės arba „Valentinai” pasirodė 1500-aisiais, o iki 1700-ųjų pabaigos buvo naudojamos komerciškai atspausdintos kortelės. Pirmieji komerciniai „Valentinai” JAV buvo išspausdinti 1800-ųjų viduryje. Valentinas paprastai vaizduoja Romos meilės dievą Kupidoną kartu su širdimis, tradiciškai simbolizuojančia emocijas. Kadangi manyta, kad paukščių poravimosi sezonas prasideda vasario viduryje, paukščiai taip pat tapo šios dienos simboliu. Tradicinės dovanos yra saldainiai ir gėlės, ypač raudonos rožės, grožio ir meilės simbolis.

Ši diena yra populiari JAV, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Australijoje, ji taip pat minima ir kitose šalyse, įskaitant Argentiną, Prancūziją, Meksiką ir Pietų Korėją. Filipinuose tai yra labiausiai paplitusi vestuvių metinė, o tą dieną neretai įvyksta masinės šimtų porų vestuvės. Šventė dabar švenčiama ne tik tarp įsimylėjėlių, bet ir artimųjų ir draugų. Šią dieną daugelis moksleivių mokyklose keičiasi „Valentinais”.

Kai kurie kultūros istorikai ir etnografai mano, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena.

Lietuvoje ši šventė yra labai nesena – ji švenčiama tik po nepriklausomybės atgavimo 1990 m.

Įdomu. Bažnytinio Paveldo Muziejuje Vilniuje yra laikoma Šv. Valentino relikvija – maža Šv. Valentino kaulo atplaišėlė.