Mantas Žvinas: „Mūsų stiprybė – žinojimas, kad visuomet galime atsikelti ir eiti toliau“

„Plaukiojome po Filipinų salynus. Nakvodavome paplūdimio nameliuose. Valgydavome šviežią žuvį ir daržoves. Rytais sportuodavome, nardydavome turkio spalvos vandenyje, o saulei leidžiantis atsiduodavome jogai ir meditacijai. Vakarėliuose žaisdavome susipažinimo žaidimus… Kartu leidome dienas ir naktis, todėl nieko keisto, jog kai kurios pažintys išaugo ne tik į draugystes, bet ir į romantiškus santykius. Mes nesame tipiškas retritas, mes esame nuotykių ieškotojai“, – apie, rodos, praėjusiame gyvenime įvykusią egzotišką kelionę pasakoja iš Kėdainių kilęs, Los Andžele užaugęs kelionių agentūros „Surf Yoga Beer“ įkūrėjas Mantas Žvinas. 

Prieš per pasaulį nusiritant koronaviruso bangai, Mantas ne tik organizavo nuotykių pilnas keliones nuo miesto ritmo pavargusiems karjeristams, bet ir dirbo Londone, garsioje stacionarių dviračių treniruočių studijoje „Soul Cycle“. Nors pasaulis vis dar sustojęs, iš tėvų sunkaus darbo etikos išmokęs lietuvis nepasiduoda krizei ir pamažu grįžta į įprastą gyvenimą primenantį ritmą.

Kaip būdamas ketverių iš Kėdainių atsidūrei Los Andžele?

Mano tėtis Kėdainiuose turėjo įsteigęs meno mokyklą. Vienas giminaitis Los Andžele turėjo savo verslą ir pakvietė mano tėtį atvažiuoti kaip menininką. Po kelių mėnesių prie jo prisijungiau ir aš su mama.

Kiek Tavyje yra lietuvio ir kiek amerikiečio?

Aš esu iš Los Andželo, kur šis klausimas yra itin populiarus, nes šiame mieste gyvena iš įvairiausių šalių atvažiavusių žmonių. Paklaustas visuomet atsakau, jog esu lietuvis. Juk gimiau Lietuvoje, Lietuva yra mano tėvynė. Labai didžiuojuosi šalimi, kurioje gyvena daug mano giminių. Tačiau mano vaikystė nebuvo lietuviška: užsiėmiau banglenčių sportu, leisdavausi į kalnų žygius, gyvenau Kalifornijos ritmu.

Kokią Lietuvą išvydai, kai neseniai grįžai aplankyti mirties patale gulinčių senelių?

Paprastai į Lietuvą važiuoju kas penkerius metus, bet prieš pusantrų metų teko grįžti anksčiau. Radau pasikeitusį šeimos ratą: visi pusbroliai jau susilaukę vaikų… Kaskart grįžęs matau, kaip šalis keičiasi. Žmonės gyvena labai gražiai. Atsimenu, kažkada lietuviai svajojo apie Ameriką, norėjo išvažiuoti, bet šiandien gyvenimas Lietuvoje yra gražus. Tikrai negaliu sakyti, jog aš, užaugęs Los Andžele, turiu ką nors geriau nei mano šeima Lietuvoje.

Manai, jog amerikietiška svajonė nebėra tokia aktuali? 

Šiandieną nebegalima sakyti, jog lietuvio gyvenimas bus geresnis, jeigu jis išvažiuos į Ameriką.

Kas Tave šiandien sieja su Lietuva?

Mano tėvai gyvena Los Andžele, o visi kiti giminaičiai Lietuvoje. Abu turi širdžiai mielas veiklas (mama – jogos instruktorė, tėtis – menininkas), bet pragyvenimui užsidirba nekilnojamojo turto industrijoje. Mama prižiūri keletą mūsų nekilnojamojo turto objektų, o tėtis turi statybų verslą. Visą savo gyvenimą matydamas, kaip tėtis negaili jėgų amerikietiškajai svajonei, išmokau vertinti sunkų darbą. Tipiniai amerikiečiai neturi tokio užsidegimo kaip imigrantai. Atvykę į Ameriką, mes neturėjome nieko. Būdamas penkerių jau su tėvais dažiau namus. Pradėjome nuo nulio ir sunkiai dirbome tol, kol užteko pinigų nusipirkti pirmam namui. Vietiniai amerikiečiai nepasižymi tokia stipria sunkaus darbo etika kaip atvykėliai. Šitoks imigranto mąstymas man gyvenime labai padėjo. Manęs negąsdina sunkus darbas.

Labai daug užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų nusisuka nuo lietuvių kalbos. Kaip sugebėjai per visus šiuos metus išlaikyti gimtosios kalbos įgūdžius?

Išvykęs iš Lietuvos jau kalbėjau lietuviškai ir mano anglų kalba buvo prasta iki trylikos metų. Jos mokydamasis, vis tiek kalbėjau lietuviškai su tėvais, taip pat lankiau šeštadieninę lietuvių mokyklą.

Daugelis Amerikos lietuvių Lietuvą idealizuoja, nes tai – jų tėvų ar senelių žemė. Kas yra Lietuva Tavo akyse? 

Save laikau lietuviu, savyje turiu nacionalinio pasididžiavimo. Visi imigrantai Amerikoje didžiuojasi savo tautiniu identitetu ir stengiasi puoselėti gimtosios šalies kultūrą. Savo lietuvišką identitetą pradėjau branginti būdamas paauglys.

Visą straipsnį skaitykite Lietuvė.lt