Po pandemijos skautai ir vėl susirinko Holcomb Valley skautų stovykloje

Prieš metus, kas būtų pagalvoję, kad skautai vėl susirinks Rambyne ir turės ypatingai gerai pavykusią stovyklą 2021-aisiais metais? Gal ne visi, bet tai įvyko! Liepos 18-24 dienomis, skautai ir vėl susitiko Holcomb Valley, Big Bear dalyvauti dar vienoje darbo, patyrimų, draugysčių ir linksmybių pilnai savaitei. Labai tinkamai stovyklos vardas buvo „Svajonė”, nes mes visi jau taip ilgai svajojome vieni su kitas susitikti.

Stovykla prasidėjo ne tik su šypsenomis, bet ir ašaromis, nes dauguma dalyvių vieni kitų nematė nuo 2020 pradžios. Buvo smagu stebėti nenutraukiamą brolijos/seserijos ryšį tarp Lietuvos skautukų ir jų tėvelių. Pirma naktis buvo ypatinga broliams skautams, kurie užsidirbo ir buvo apdovanoti Vyčių šlipsais. Sesės, sekančią naktį, gavo savo užsidirbtus Vyresnių Skaučių šlipsus. Bet tai nebuvo šlipsų pabaiga – didelė grupė pasipuošė naujais Oro Skautų šlipsais. Brolis Monte Variakojis yra naujai išrinktas Oro Skautų vadovas net tik vadovauti Los Andželo, bet ir visai Amerikos Lietuvių Skautijai. 

Žinoma, stovykla nebūtų stovykla be mūsų nuostabių šeimininkių. Ačiū sesės Lina Ruplėnas, Audra Reivydas, Rasa Hendrickson, Aida Merril, Vida Bruožis, Arlene Petokas, Regina Polikaitis, Daina Kasputis, Sigutė Miller, Birute Bruzas-Ranes ir Danutė Alekna. Kaip mano sūnėnas Julius Čelkis gražiai pasakė – „nebuvo blogo maisto šiais metais!” Valgėme viską nuo sumuštinių iki kugelio su viščiuku ir lazanija per vidurį. Didelis ačiū mūsų šeimininkėms!!!

Kur stovykla, ten pionierija. Kur stovykla, ten patyrimai. Kur stovykla, ten miltų karas. Kaip įsivaizduoti stovyklą be jo? Vidury stovyklos visi vėl sugužėjo prie „miltų karo kalno” kur netruko ne tik miltų granatų, bet ir kečupo su garstyčiomis. Visi pasipuošę maisto kaukėmis grįžo į stovyklą su šypsenomis ir pavargę.

Nors stovykla vyko tik vieną savaitę šiais metais, nei vienas dalyvis nebuvo nusivylęs. Viską galėjome sutalpinti į trumpas šešias dienas. Skautai/skautės turejo laiko iškyloms, darbui, projektams, ir net šokiams. Penktadienio vakare visi susirinko į pastogę ir tris valadas šoko be sustojimo. Kaip visada, sesė Ringailė Barysaitė surinko visų mylimas ir prašytas dainas ir šokiai nenustojo iki visų žinomos paskutinės dainos „Trys Milijonai.” Tik po šios dainos šokiai baigėsi ir visi, vėl pervargę, krito į loveles savo palapinėse. 

Lauželis, lauželis… Kaip gi be jo! Kiekvieną vakarą patamsėje prie jo susieidavome dainoms, žaidimams, pasirodymams ir t.t. Šiais metais ypatingai turėjome įdomių pasirodymų ir naujų dainų. Dėkojame visiems laužavedžiams!

Visi labai dėkojame sesei Kristinai Bandžiulienei, kuri, kaip kiekvienais metais, rūpinosi mūsų sveikata. Ką mes be jos darytume?!?! Nors ji šiais metais neturėjo Jelly Beans, vis tiek eilė prie jos durų buvo kas dieną. Gerai, kad tik pašinai, maži įpjovimai, pūslės ir nieko per daug rimto. Ačiū ačiū, sese Kristina! Taip pat dėkojame stovyklos viršininkui Gintui Šlapkauskui, brolijos pastovyklės viršininkui Dariui Vitkui, seserijos pastovyklės viršininkei Ringailei Barysaitei ir Ramiojo Vandenyno Rajono vadei Nidai Variakojis. Reikia daug energijos ir rankų suruošti tokią sėkmingą stovyklą.

Nors ir daugiau lietaus tikėjomis, aplijo mus tik vieną dieną… Kadangi visi buvo pasiruošę, niekas per daug neperšlapo ir lietus buvo tik kaip dar vienas patyrimas. 

Na o dabar, miškas ilsisi… Aš žinau, kad jis jau pasiilgo mūsų juoko, balsų, šnibždesių ir palapinių. Iki greito mūsų numylėtas ir pasiilgtas Rambyne!

Vis Budžiu!