Istorija
Manoma, kad dabartinio rožinio analogas atsirado apie 800-uosius metus Airijoje. Tuo metu tarp vienuolių jau buvo paplitęs paprotys kasdien skaityti 150 Dovydo psalmių, tačiau mažaraščiai ėmė keisti psalmes “Tėve mūsų” malda. Šių skaičiavimui buvo naudojami maži akmenėliai, kuriuos dar ankstyvaisiais Krikščionybės laikais kartotinėms maldoms naudojo Egipto dykumose gyvenę atsiskyrėliai.
Dabartinio Švč. Mergelės Marijos rožinio (liaudyje vadinamo rožančiumi) autoriumi laikomas Šv.Dominykas (1170-1221). Pasak legendos, jam Prancūzijoje prie Tulūzos skelbiant krikščionybę, naktį apsireiškusi Dievo motina ir trys nepaprastai gražios karalienės. Kiekviena jų turėjo po 50 gražių mergaičių su rožėmis. “Trys karalienės, – aiškino Marija Dominykui, – yra trys rožinio dalys. Kiekvienos ka-ralienės 50 mergaičių su rožėmis – tai 50 “Sveika, Marija” maldų. Baltoji karalienė reiškia Džiaugsmingąją rožinio dalį, raudona – Sopulingąją ir auksinė – Garbingąją. Šios trys dalys – tai mano Sūnaus prasidėjimo, gimimo, kentėjimo ir prisikėlimo slėpiniai. Tuomet suklydusieji supras ir grįž prie Dievo”. 1208 m. Šv. Dominykas pradėjo skelbti Šv. rožinio maldą ir ši maldos forma paplito visame pasaulyje.
XIV ir XV amžių sandūroje, prie rožinio pamaldumo tobulinimo daug prisidėjo prancūzų kartūsų vienuolis Adolfas Esenietis ir domininkonas Alainas de la Roche. 1521 metais galutinę šio pamaldumo formą sukūrė domininkonas Alberto de Castello ir ji tapo visų tikinčiųjų liaudies malda.
Tradicija kalbant ar giedant Švč. Mergėlės Marijos rožinį švęsti visą spalio mėnesį paplito nuo 1572 metų, kada popiežius Pijus V įsteigė Pergalės Dievo Motinos liturginę šventę. Tais pačiais metais Grigalius XIII paskyrė švęsti pirmąjį spalio sekmadienį ir pavadino Šv. Rožinio švente. Popiežius Pijus IX atkėlė šią šventę į spalio 7 dieną. Nuo 1883 m. popiežius Leonas XII visą spalio mėnesį paskiria Šventojo Rožinio kalbėjimo ir giedojimo mėnesiu.
Rožinio malda
Religinė liaudies praktika yra reiškinys, vadinamas liaudies pamaldumu ar religingumu, turinčiu didelę įtaką dvasiniam tikinčiųjų gyvenimui. Katalikų liturgiją sudaro šventosios Mišios ir pridedamųjų pamaldų apeigos, kurios viešai ar asmeniškai atliekamas ne per Šv. Mišias bažnyčioje, tai pat namuose ar kelionėje. Tai Kryžiaus kelio pamaldumas, įvairios litanijos ir Šv. Marijos rožinis.
Nuo 2001 m. popiežius Jonas Paulius II papildė tradicinį rožinį įvesdamas penkis naujus šviesos slėpinius, tuo papildydamas Jėzaus Kristaus gyvenimo slėpinių sąrašą.
Taigi šiandien turime keturias Šv. Rožinio dalis:
Pirma dalis – Džiaugsmo slėpiniai, antra – Šviesos slėpiniai, trečia – Skausmo slėpiniai ir ketvirta – Garbės slėpiniai.
Diaugsmo slėpiniai: pirmas – Angelo apreiškimas Marijai, antras – Marija lanko Elzbietą, trečias – Jėzaus gimimas, ketvirtas – Jėzaus paaukojimas šventykloje ir penktas – Jėzaus atradimas šventykloje.
Šviesos slėpiniai: pirmas – Jėzaus krikštas Jordane,antras – Apsireiškimas Galijėjos Kanos vestuvėse, trečias – Dievo Karalystės paskelbimas ir kvietimas atsiversti, ketvirtas – Jėzaus atsimainymas ir penktas – Eucharistijos įsteigimas.
Skausmo slėpiniai: pirmas – Jėzaus malda Alyvmedžių sode, antras – Jėzaus nuplakimas, trečias – Jėzaus vainikavimas erškėčiais, ketvirtas – Kryžiaus kelias irpenktas – Jėzaus mirtis.
Garbės slėpiniai: pirmas – Prisikėlimas iš numirusiųjų, antras – Įžengimas į Dangų, trečias – Šventosios Dvasios atsiuntimas, ketvirtas – Dievo motinos Marijos paėmimas į Dangų ir penktas – Dievo Motinos Marijos Danguje vainikavimas.
Kaip melstis Šv. Rožinį, galima rasti maldynuose arba internetinėje svetainėje katalikai.lt
Šventas Tėvas Pranciškus, vyskupai ir kunigai ragina neapleisti Šv.Rožinio pamaldumo praktikos ypatingai šiais sumišusiais laikais, kur tiek daug melo ir apgaulės, kur tiek daug vargstančių ir kenčiančių, kad Švč. Mergelė Marija užtartų šėtono apsėstą pasaulį nuo susinaikinimo.
Viešpaties malonė telydi visus maldininkus.