Šį kartą keliaudamas į pažintinį taką ruošiausi kiek daugiau nei kitais kartais. Įsidėjau užkandžių ir gėrimų, kadangi laukia 25 kilometrų maršrutas, o kad nepritrūktų energijos įsimečiau ir kelis saldainius. Sunkiu momentu jie pakelia motyvaciją, nors šįkart vargu ar to reikės. Lankysiuosi Neries regioniniame parke, o jame pažintiniai takai nuobodžiauti neleidžia. Didžiausioje Neries kilpoje įrengta Kairiojo Neries kranto turizmo trasa yra paskutinis dar neaplankytas pažintinis takas šiame regioniniame parke, o šaltą ir saulėtą pavasario rytą atėjo eilė ir jam.
Yra dvi vietos, nuo kur geriausia pradėti keliauti šia pažintine trasa. Viena jų yra prie kelio Vievis-Kernavė, kur netoli tilto per Nerį įrengta poilsiavietė, žemėlapiuose vis dar vadinama „Panerių miško regykla“. Ten stovėjusio apžvalgos bokštelio nebėra, bet prie poilsiavietės pastatytas informacinis stendas su trasos schema. Šią vietą nesunku rasti, yra ir kur palikti automobilį, todėl pradėti pusdienio ar visos dienos žygį nuo čia visai patogu. Kita vieta – Bražuolės poilsiavietė. Kelyje Vilnius-Kaunas ties Lazdėnais yra išvažiavimas iš magistralės, kur pasukus pasitikusios kairiojo Neries kranto turizmo trasos rodyklės nuveda iki pat Bražuolės poilsiavietės. Prie magistralės yra Lazdėnų geležinkelio stotis, todėl jei negasdina papildomi du kilometrai, į šį pažintinį maršrutą galima atvykti traukiniu.
Jau anksčiau pastebėjau, jog kairiojo Neries kranto turizmo trasa paženklinta taip, kad galima eiti bet kuria kryptimi. Nusprendžiu eiti maršrutu laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi, o kartu ir prieš Neries srovę. Rytas ankstyvas ir saulės spinduliai miške dar reti svečiai, todėl bus smagiau iš pradžių žingsniuoti saulės apšviestu keliu link Panerių. Nuo poilsiavietės iki šio kelio keli šimtai metrų ir juos tenka įveikti einant kelkraščiu. Saugumo jausmas padidėja tik pasukus link Panerių, kur link kreipia ir šiai trasai skirtas didelis kelio ženklas. Jis rodo trasos kryptį, o ne jos pradžią, todėl labiau skirtas keliaujantiems automobiliu nei pėsčiomis ar dviračiu.
Paneriai netoli, už kilometro. Asfaltuotas kelias veda palei Nerį, kurioje matosi upės tėkmių apglėbta Lakštingalų sala. Pavadinimą sala tikriausiai gavo dėl vasaros vakarais ir naktimis giesmes traukiančių lakštingalų, nors joje iškylauti mėgo ir dvariškiai. Panerių dvaras stovi Neries pakrantėje beveik toje vietoje, kur baigiasi sala. XVIII a. iškilę dvaro rūmų pastatai atorodo apleisti, bet negriūvantys. Gal jie dar atgims, nes ties kiekvienu takeliu praeivius drausmina užrašai „privati valda“. Tarpukariu lenkams okupavus Vilniaus kraštą Panerių dvaras atsidūrė pasienyje ir tapo savotišku kultūros židiniu bei modernia poilsiaviete. Sovietmečiu čia veikė internatinė mokykla. Šių laikų sulaukė ne tik klasicistiniai dvaro rūmų pastatai, bet ir kumetynas, dvaro oficina, ledainė. Visus šiuos pastatus galima pamatyti neišsukus iš kelio.
Visą straipsnį skaitykite We love Lithuania